Autorių sąrašas
Sena versija
Rūšiuoti pagal: vardą A-Z Z-A pavardę A-Z Z-A

 
Vardas Pavardė
Gyvenimo metai
Trumpas gyvenimo aprašymas
apie 1275 - 1341  
Gediminas istorinėje literatūroje tituluojamas Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu, tačiau visi oficialūs dokumentai ir jis pats save vadino tik Lietuvos arba Lietuvos ir Rusų karaliumi, kuriuo jis buvo 1316-1341m.
1904 - 1973  
Jonas Aistis - vienas žymiausių lietuvių lyrikų, intymų lyrinį kalbėjimą derinęs su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus, vėlyvojoje kūryboje itin angažavęsis Lietuvai ir lietuviškumui. Eleginio, melodingo eilėraščio kūrėjas.
1873 - 1944  
Jurgis Baltrušaitis - poetas simbolistas pradėjęs savo kūrybinį kelią rašydamas rusų kalba. Jį galima laikyti tremtiniu rašytoju lietuvių literatūroje. Nuo pat savo jaunystės gyvenęs ne Lietuvoje, antrojoje savo gyvenimo pusėje ypač gręžėsi į savo lietuviškąsias šaknis, ieškodamas ten įkvėpimo ir prasmės savo kūrybai.
1835 - 1902  
Antanas Baranauskas - žymiausias feodalizmo epochos pabaigos lietuvių poetas. Jis gimė 1835m. sausio 17d. Anykščiuose gausioje "karališkųjų" valstiečių šeimoje. Poeto vaikystė buvo sunki ir varginga: jis nuo mažens piemenavo, dirbo sunkius ūkio darbus.
1851 - 1927  
Jonas Basanavičius - žymiausia XIXa. pabaigos lietuvių tautinio atgimimo figūra, įgijusi tautos patriarcho vardą. Grožinės literatūros kūrinių J.Basanavičius nesukūrė, bet jo idėjos, jo patriotinė veikla, jo tautosakos rinkiniai ir tyrinėjimai paliko gilų atspindį to meto poezijoje ir kituose raštuose.
1845 - 1921  
Žemaitė yra lietuvių prozos klasikė. Jos kūryba - lietuvių realistinės prozos pradžia. Iki Žemaitės, lietuvių literatūroje vyravo poezija, negausius prozos puslapius užpildė didaktiniai rašiniai.
1879 - 1907  
Jonas Biliūnas - lyrinės lietuvių prozos pradininkas. Jis gimė 1879m. balandžio 11d. Niūronių kaime Anykščių valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnazijai J.Biliūną paruošė kaimo daraktorius (mokytojas).
1893 - 1942  
Kūrybinis K.Binkio palikimas nėra didelis, tačiau visuose žanruose jis pasiekė didelių aukštumų. Kūrė humoristines bei satyrines poemas, eiliuotus feljetonus. Išleido poezijos knygų vaikams. Dramaturgijoje debiutavo pjese Atžalynas (1938m.).
1905 - 1965  
Kazys Boruta - maištingos dvasinės prigimties kūrėjas, antikonformistas gyvenime ir kūryboje. Ekspresionistinio, energingos intonacijos eilėraščio tipo, novatoriškų folklorinių romanų kūrėjas. Lietuvių pasakų eiliuotojas, kelionių bei humoristinių kūrinių autorius.
1907 - 2002  
Bernardas Brazdžionis - vienas pačių iškiliausių nepriklausomybės metais susiformavusių poetų, lietuvių literatūros klasikas. Tai vienas iš nedaugelio lietuvių rašytojų, igijusių ne vien literatūrinį statusą: jis tapo istorine figūra, simbolizuojančia lietuvių kultūros atsparumą ir pasipriešinimo dvasią negandų metais.
1909 - 1947  
Petras Cvirka - vienas žymiausių XXa. pirmos pusės rašytojų, realizmo atstovas, gimė 1909m. kovo 12d. Klangių kaime Veliuonos valsčiuje, Kauno apskrityje, valstiečių šeimoje. 1926m. baigė Vilkijos progimnaziją, 1926-1930m. mokėsi Kauno Meno mokykloje. Me
1793 - 1864  
Simonas Daukantas - žymiausias XIX a. tautinės lietuvių kultūros ideologas, pirmasis profesionalus Lietuvos istorikas, pirmasis lietuviškai rašęs Lietuvos istorijos veikalus. Jis taip pat pasireiškė kaip plataus užmojo švietėjas, tautosakininkas, kalbininkas.
apie 1527 - 1538 m. - 1613  
Mikalojus Daukša žymiausias Renesanso epochos lietuvių rašytojas. Jis gimė apie 1527 - 1538m. Babėnuose, (tarp Kėdainių ir Dotnuvos), senoje bajorų šeimoje. Spėjama, kad studijavo kuriame nors iš Vakarų Europos universitetų, nes buvo plataus humanistinio
1928 - 1990  
Janina Degutytė - vėlyvoji lietuvių lyrikos romantikė - maksimalistė, Salomėjos Nėries melodingojo lyrizmo tradicijos tęsėja ir modifikuotoja, gamtos lyrikos, gamtinės miniatiūros kūrėja.
1714 - 1780  
Kristijonas Donelaitis - vienas originaliausių Švietimo epochos Europos rašytojų, lietuvių literatūros klasikas.
1860 - 1912  
Jonas Gaidamavičius - vienas iš laikraščio "Varpas" steigėjų, redaktorių ir bendradarbių - gimė 1860m. Kaniūkų kaime, Aluntos valsčiuje, Utenos apskrityje. 1883-1889m. studijavo Varšuvos universitete mediciną.
1901 - 1986  
Juozas Grušas - egzistencinės problematikos novelių, įvairių žanrinių formų dramų kūrėjas. Tragiškojo ir tragikomiškojo būties principo rašytojas. Kūrybai būdinga moralinė problematika ir moralinė savimonė. Stilistiškai jungė formos konstruktyvumą ir apibendrinimo galią.
apie 1475-1480 - po 1533  
Mikalojus Husovianas - lotyniškai rašęs poetas humanistas, gyvenimu ir kūryba betarpiškai susijęs su Lietuva. Apie jo kilmę ir gyvenimą nedaug kas žinoma. M.Husovianas buvo daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, jos patriotas. Remiantis poema apie stumbrą, galima manyti, kad poetas buvo gimęs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kadangi tame kūrinyje jis Lietuvą vadina savo kraštu ir savo tėvyne.
1945 - 1992  
Antanas Kalanavičius - aštunto ir devinto dešimtmečio poetas, ilgai likęs nuošalėje, nedalyvavęs literatūriniame gyvenime. Subtilus lyrikas, stiprių vidinių išgyvenimų, ypač gamtos, savitos poetinės kalbos kūrėjas.
1915 - 1980  
Albinas Marius Vaitkus, vėliau pasivadinęs Marium Katiliškiu, gimė 1915m. rugsėjo 15d. Gruzdžiuose. Mokėsi Žagarėje, dirbo bibliotekoje ir įvairius fizinius darbus.
1882 - 1954  
Vincas Krėvė (Mickevičius) - universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas, plačios stilistinės amplitudės rašytojas.
1858 - 1899  
Vincas Kudirka - žymiausias XIXa. pabaigos lietuvių publicistas, "Varpo" steigėjas, leidėjas ir autorius formavęs pozityvistinę lietuvių kultūros kryptį. V.Kudirka sukūrė "Tautišką giesmę", tapusią Lietuvos Respublikos himnu, parašė eilėraščių ir satyrų, priklausančių lietuvių literatūros klasikai.
1932 - 1964  
Žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. Debiutavo tradicinės lyrikos rinkiniu „Elegijos“ (1950 m., slapyvardis A. Pagėgis), jame gausu tėvynės ilgesio, tremties skausmo motyvų. Rinkinyje „Jo yra žemė“ (1959 m.) tremtis traktuojama kaip iššūkis Dievo, poetinės kalbos, tiesos supratimui.
1921 - 1944  
Vytautas Mačernis - jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas pačių reikšmingiausių savo kartos poetų.
1862 - 1932  
Maironis - naujosios lietuvių poezijos pradininkas, spaudos draudžiamojo laikotarpio didžiausias poetas, savo poezijoje išreiškęs to meto tautinius siekimus, dėl to vadinamas tautinio atgimimo dainiumi. Savo poezijos įtaka kitiems rašytojams sukūrė lietuvių literatūroje vadinamąją maironinę mokyklą.
apie 1520 - 1563  
Martynas Mažvydas - lietuvių literatūros pradininkas, produktyviausias XVI a. lietuvių rašytojas. M.Mažvydas praktiškai davė pavyzdžius visų kanonizuotų senosios lietuvių literatūros žanrų: elementoriaus, katekizmo, giesmyno su gaidomis, maldų knygelės, Biblijos tekstų vertimo, taip pat originalių prakalbų ir dedikacijų.
1798 - 1855  
Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz) - pasaulinio masto rašytojas, rašęs lenkų kalba, vienas žymiausių romantizmo atstovų visuotinėje literatūroje. Jis gimė 1798m. gruodžio 24d. Zaosėje, netoli Naugarduko (dab. Baltarusijoje).
1893 - 1967  
Vincas Mykolaitis Putinas - lietuvių poetas, prozininkas, dramaturgas, kritikas ir literatūros mokslininkas.
1905 - 1983  
Antanas Miškinis - modernaus neoromantinio stiliaus poetas, programiškai siekęs poetinę kalbą suartinti su šnekamąja, tautosakinę tradiciją keitęs literatūrine kultūra, dainiškąją patirtį jungęs su avangardistine poetika.
1920 - 1996  
Henrikas Nagys - poetas, literatūros kritikas.
1904 - 1945  
Salomėja Nėris - ryškiausia nepriklausmybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu. Tačiau S.Nėries įsipainiojimas į bolševikų pinkles ir duoklės komunizmo propagandai atidavimas meta dėmę jos asmeniui ir kūrybai.
 
Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėjo dvi seserys Ivanauskaitės, plačiau žinomos savo vyrų pavardėmis - Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė. Marija iš pradžių rašė lenkų kalba, jos kūrinius į lietuvių kalbą laisvai vertė Sofija. Tai apsprendė dominuojantį S.Pšibiliauskienės vaidmenį Lazdynų Pelėdos kūryboje.
1757 - 1830  
D.Poška - vienas žymiausių XIXa. pradžios lietuvių kultūros veikėjų ir rašytojų. Iš D.Poškos kalbinių darbų didžiausias yra rankraščiu likęs nebaigtas trikalbis (lenkų-lotynų-lietuvių kalbų) žodynas (2 tomai, 2000 psl.).
1910 - 1970  
Henrikas Radauskas - Nepriklausomos Lietuvos lyrikas, augęs ir brendęs Lietuvoje, kūrybos viršūnių pasiekęs išeivijoje.
1940 - 1980  
Bronius Radzevičius - vienas žymiausių aštunto dešimtmečio lietuvių prozininkų, didžiulio talento rašytojas.
1877 - 1930  
Šatrijos Ragana - Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, krikščioniškos asmenybės ugdytoja.
1947 - 1993  
Antanas Ramonas - devinto dešimtmečio prozininkas, "vidinės emigracijos" rašytojas, artimas B.Radzevičiui. Elegiškos, nostalgiškos, stilistiškai sutelktos ir vieningos prozos kūrėjas.
1905 - 1985  
Rašė labai mažai - vos du romanai ir dvi novelų knygos - V.Ramonas išeivijos literatūroje iškilo kaip vienas pirmaujančių prozos meistrų.
1776 - 1840  
Liudvikas Gediminas Martynas Rėza - žymiausias XIX amžiaus pradžios lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių) kultūros veikėjas, apibendrinęs lietuvininkų kultūros pasiekimus iki XIX amžiaus ir padėjęs pagrindus XIX amžiaus lietuvių kultūrai.
1595 - 1640  
Motiejus Kazimieras Sarbievijus - poetas, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje. Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas, pramintas sarmatų Horacijumi.
1890 - 1952  
Jurgis Savickis - lietuvių diplomatas ir modernistinės krypties rašytojas.
1897 - 1978  
Ieva Simonaitytė - Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja, buities ir išskirtinių lietuvninkų likimų vaizduotoja. Jos gyvenimo ir kūrybos kelias panašus į Žemaitės kelią. Abi rašytojos išsilavinimą pasiekė knygų skaitymu, gyvenimo patirtis ir įgimta dovana stebėti aplinką ir žmones - abiejų kūrybos šaltinis.
1896 - 1947  
Balys Sruoga - plataus, šakoto talento rašytojas: poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.
1799 - 1848  
Simonas Stanevičius - vienas iškiliausių XIXa. pradžios lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, pasakėčios žanro klasikas.
1763 - 1833  
Antanas Strazdas - poetas, kunigas, žmonių atsiminime išlikęs maloniniu Strazdelio vardu. Tikrų A.Strazdo biografinių duomenų yra nedaug, todėl jis tapo "legendiniu" asmeniu.
1889 - 1959  
Ignas Šeinius - savo gyvenimu ir rašytojo karjera yra vienas pačių įdomiausių fenomenų lietuvių naujojoje literatūroje. Amžiumi bei kūryba priklauso estetizmo-impresionizmo-simbolizmo generacijai, įvykdžiusiai reikšmingą, nors ir pasyvią, lietuvių literatūros atnaujinimo revoliuciją ir gerokai sumažinusiai atsilikimo nuo visuotinės literatūros distanciją. Vaizdavimo būdu bei stiliumi I.Šeinius yra pirmas nuoseklus impresionistas lietuvių literatūroje.
1922 - 1979  
Paulius Širvys - talentingiausias pokario poetas, našlaičio, kareivio patirtį perkėlęs į natūraliai dainingą, melodingą eilėraščio formą, atnaujinęs tradicines gamtos metaforas, laikęsis lyrinės saviraiškos principo.
1911 - 1961  
Antanas Škėma - lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje.
1869 - 1933  
Juozas Tumas-Vaižgantas yra vienas iš didžiųjų lietuvių rašytojų. Tai iškili ir tauri asmenybė, didelių meninių kūrinių kūrėjas. Vaižganto kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp jo meto rašytojų.
1876 - 1901  
Pranas Vaičaitis - vienas ryškiausių XIXa. pabaigos - XXa. pradžios demokratinių poetų. Jo eilės prilygsta Maironio, V.Kudirkos kūrybai.
1906 - 1992  
Antanas Vaičiulaitis - Lietuvos diplomatas, rašytojas, vertėjas.
1801 - 1875  
Motiejus Valančius - švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.
1789 - 1831  
Mokėsi Raseinių mokykloje. 1812 m. baigė Vilniaus Vyriausiąją kunigų seminariją, tačiau kunigu neįsišventė. Įstojo į Napoleono kariuomenės lietuvišką pulką, dalyvavo mūšiuose. Grįžęs į Žemaitiją, apsigyveno Aušbikavyje ir įsitraukė į kultūrinį gyvenimą. Bendravo su Dionizu Poška. Dalyvavo 1831 m. sukilime, kuriame žuvo.
1882 - 1957  
Antanas Vienuolis - Lietuvos farmacininkas, rašytojas prozininkas, dramaturgas, muziejininkas, visuomenininkas.