en
Pasirašinėjo: Juzis, Vylamavyčia, T.S.Valinavyčius, Vilimavičius, P.
Silvestras Valiūnas buvo vienas pirmųjų valstiečių kilmės rašytojų. Jis gimė apie 1789 m. netoli Raseinių. Mokėsi Raseinių mokykloje, o ją baigęs - Vilniaus Vyriausioje seminarijoje, kuri priklausė Vilniaus universitetui. Į seminariją jis stojo tikriausiai todėl, kad ten mokytis nereikėjo lėšų. Seminarijoje S. Valiūnas išbuvo 4 metus (1808 - 1812). Jis daugiausia studijavo literatūrą, ypač antikinę. 1811 - 1812 m. jis lankė prof. G. Godeko klasikinės filologijos seminarą. Baigęs seminariją kandidato laipsniu, S. Valiūnas dvasininku netapo ir stojo į Napoleono armiją. Ją sumušus, grįžo į gimtąją Žemaitiją. Apsigyveno Aukšbikavoje, atsidėjo kultūrinei-literatūrinei veiklai. S. Valiūnas palaikė ryšius su žymesniaisiais to meto lietuvių rašytojais, dalyvavo literatūriniame gyvenime, ne tik domėjosi aktualiais kalbos klausimais, bet ir bandė juos spręsti. Dalyvavo 1831 m. sukilime ir žuvo jo dienomis.
S. Valiūnas rašė lietuviškai ir lenkiškai. Iš lietuviškų jo kūrinių yra išlikę tik du : literatūrinis laiškas ir "Birutės daina". Dėl pastarojo kūrinio S. Valiūnas ir nusipelno platesnio paminėjimo lietuvių literatūros istorijoje. Stambiausias S. Valiūno kūrinys lietuvių kalba - satyrinė komiška poema "Palemono kontubernija" - neišliko.
Lenkų kalba S. Valiūnas parašė 24 giesmių poemą - "Sobieskijadą" ir daug eilėraščių. Jie nebuvo išspausdinti ir neišliko.
