en
Vienas didžiųjų lietuvių rašytojų Antanas Žukauskas-Vienuolis gimė 1882m. balandžio 7d. Užuožerių kaime, Anykščių valsčiuje, pasiturinčioje ūkininko šeimoje. Artima giminystė jį siejo su A.Baranausku ir J.Biliūnu. Mokėsi Anykščių valsčiaus mokykloje. 1895m. įstojo į Liepojos gimnazijos pirmą klasę. Tėvai ir finansiškai jį globojęs A.Baranauskas tikėjosi, kad A.Vienuolis bus kunigu. Bet A.Vienuolis nejautė pašaukimo. 1900m. jis išvyko į Maskvą ir stojo dirbti mokiniu vaistinėje. Įsigijęs provizoriaus padėjėjo teises, 1903m. A.Vienuolis išvyko į Kaukazą, dirbo vaistinėse. 1905m. Tbilisyje įsitraukė į revoliucinį judėjimą, už tai buvo suimtas, vėliau ištremtas į Vladikaukazą. Ten A.Vienuolis išbuvo iki 1907m. Kūrybinį darbą pradėjo gyvendamas Kaukaze. Pirmą apsakymą išspausdino 1907m.
1907m. A.Vienuolis vėl apsigyveno Maskvoje. Dirbo vaistinėse ir universitete studijavo farmaciją, klausė literatūros paskaitų. Dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, bendradarbiavo Aušrinės žurnale, Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo nukentėjusiems nuo karo šelpti komitete.
1918m. A.Vienuolis grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Dirbo korespondentu laikraščiuose, Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje. Nuo 1922m. A.Vienuolis persikėlė gyventi į Anykščius, įsigijo savo vaistinę. Globojo A.Baranausko klėtelę ir jo literatūrinį palikimą, dalyvavo literatūriniame gyvenime, palakė ryšius su kitais rašytojais. Okupacijos metai skaudžiai palietė A.Vienuolį: nacionalizuota vaistinė, sūnus ištremtas į Sibirą. Pats rašytojas buvo priverstas atiduoti literatūrinę duoklę. Pagal marksistinę ideologiją parašė apysaką Išdukterė ir romaną Puodžiūnkiemis. A.Vienuoliui buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos liaudies rašytojo vardas.
A.Vienuolis mirė 1957m. rugpjūčio 17d. Anykščiuose.
