Ieva Simonaitytė - Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja, buities ir išskirtinių lietuvninkų likimų vaizduotoja. Jos gyvenimo ir kūrybos kelias panašus į Žemaitės kelią. Abi rašytojos išsilavinimą pasiekė knygų skaitymu, gyvenimo patirtis ir įgimta dovana stebėti aplinką ir žmones - abiejų kūrybos šaltinis.
Ieva Simonaitytė gimė 1897m. sausio 23d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Penkerių metų susirgo kaulų džiova, dėl to negalėjo lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Jaunystėje vaikščiodama su lazdomis ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. 1912-1914m. I.Simonaitytė gydėsi Augenburgo sanatorijoje Vokietijoje. Iš ten grįžo pasveikusi. Vertėsi siuvėjos amatu, įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje "Eglė", bendradarbiavo "Tilžės keleivyje" ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje.
1921m. I.Simonaitytė persikėlė į Klaipėdą. Remiama A.Bruožio ir kitų patriotų, baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo Lietuvos konsulate, "Ryto" spaustuvėje korektore, "Prūsų Lietuvių balso" redakcijoje, vėliau Seimelio raštinėje mašininke ir vertėja.
I.Simonaitytės kūrybiniai polinkiai išryškėjo labai anksti. Kūrinėliai buvo spausdinami Mažosios Lietuvos laikraščiuose, tačiau iki 1935m. I.Simonaitytės vardas literatūros pasaulyje buvo nežinomas. Tais metais I.Simonaitytei už romaną "Aukštujų Šimonių likimas" paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nuo 1936m. I.Simonaitytė atsidėjo vien literatūriniam darbui, jai buvo paskirta pensija. 1938-1939m. rašytoja gydėsi Šveicarijoje. Vokiečiams atplėšus Klaipėdos kraštą, I.Simonaitytė apsigyveno Kaune.
Nuo 1963m. I.Simonaitytė gyveno Vilniuje. 1967m. jai suteiktas Lietuvos TSR liaudies rašytojos vardas.
I.Simonaitytė mirė 1978m. rugpjūčio 27d. Vilniuje.