en
Antanas Miškinis - modernaus neoromantinio stiliaus poetas, programiškai siekęs poetinę kalbą suartinti su šnekamąja, tautosakinę tradiciją keitęs literatūrine kultūra, dainiškąją patirtį jungęs su avangardistine poetika.
Antanas Miškinis gimė 1905m. sausio 29d. Juknėnų kaime, Utenos apskrityje. 1914m. įstojo į Daugpilio realinę gimnaziją, bet dėl karo turėjo mokslą nutraukti. 1921m. A.Miškinis įstojo į Zarasų progimnaziją, ją baigė 1922m. 1923-1926m. mokėsi Kauno "Aušros" gimnazijoje ir įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Rašyti eilėraščius A.Miškinis pradėjo dar gimnazijoje, o pirmasis eilėraštis išspausdintas 1925m. "Lietuvyje". 1931m. baigęs studijas, atliko karinę prievolę. 1935m. gavęs Universiteto baigimo diplomą, A.Miškinis dėstė Kauno V gimnazijoje lietuvių kalbą ir literatūrą, taip pat lygiagrečiai ėjo redaktoriaus pareigas ir Valstybės radiofone. Jis aktyviai reiškėsi Lietuvių Rašytojų draugijoje, savo poeziją skaitydavo literatūros vakaruose, bendradarbiavo "Literatūros Naujienose" ir kituose kultūros žurnaluose bei laikraščiuose, išleido savo poezijos rinkinius.
1945-1948m. A.Miškinis dirbo redaktoriumi Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje, įsijungė į antisovietinę rezistenciją. 1948m. buvo suimtas, už akių nuteistas ir ištremtas į Sibirą. Tik 1956m. jam buvo leista grįžti į Lietuvą. A.Miškinio kūryboje yra 10 metų tarpas. Sibiro tremtyje poetas sukūrė vieną pačių stipriausių pasipriešinimo literatūros kūrinių - eilėraščių ciklą (paskelbta 1989m.). Grįžęs į Lietuvą, poetas galėjo rašyti tik optimistinius arba neutralius gamtinius eilėraščius, vertė įvairių autorių kūrinius į lietuvių kalbą, rašė atsiminimus.
A.Miškinis mirė 1983m. gruodžio 16d. Vilniuje.
