Juozas Grušas - egzistencinės problematikos novelių, įvairių žanrinių formų dramų kūrėjas. Tragiškojo ir tragikomiškojo būties principo rašytojas. Kūrybai būdinga moralinė problematika ir moralinė savimonė. Stilistiškai jungė formos konstruktyvumą ir apibendrinimo galią.
J.Grušas gimė 1901m. lapkričio 29d. Žadžiūnų-Kalniškių kaime, Šiaulių apskrityje, valstiečių šeimoje. Pirmasis jo mokytojas buvo poetas Jovaras, kuris išmokė rašto ir patraukė prie literatūros. Dar prieš I pasaulinį karą J.Grušas baigė Sutkūnų pradžios mokyklą. Savarankiškai pasimokęs, 1920m. J.Grušas įstojo į Šiaulių gimnazijos ketvirtą klasę. 1924m. baigė gimnaziją ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vokiečių literatūrą, pedagogiką. Savo kūrybos kelią J.Grušas pradėjo eilėraščiais, kuriuos nuo 1925m. spausdino laikraščiuose, bet greit perėjo prie beletristikos. 1931m. baigęs studijas dėstė lietuvių kalbą Žydų mokytojų pedagoginiuose kursuose Kaune, paskui iki 1939m. redagavo katalikišką savaitraštį "Mūsų laikraštis". 1938-1939m.
J.Grušas buvo Rašytojų draugijos pirmininku, 1940-1941m. dirbo Valstybinėje knygų leidykloje redaktoriumi. Karo metais J.Grušas gyveno Joniškyje.
Pokario metais J.Grušas ilgai sirgo ir beveik nieko nerašė. Nuo 1956m. prasidėjo rašytojo kūrybinis pakilimas. Jis rašė daugiausia dramos veikalus.
Juozas Grušas mirė 1986m. gegužės 21d.