en
Vasario 3 d. A. Smetonos bute Lietuvos Tarybos Vilniuje gyvenančių narių pasitarime dėlei d-ro J. Šaulio Berlynan ir kanonyko Alšausko Lietuvos Braston pasiuntimo, kad pasiteirautų apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo terminą. Galop atėjo vasario 16 d., kada, visiems 20 Lietuvos Tarybos nariams susitarus, nuspręsta tapo paskelbti Lietuvos nepriklausomybė Vokietijai, Rusijai ir kitoms valstybėms. Tai buvo šeštadienis, 12 val. 30 m. dieną, kada, man Taryboje pirmininkaujant ir skaitant paskelbimo formulą, tai ir atlikta tapo, visiems Tarybos nariams karštai delnais plojant. Tačiau kitą dieną tą Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją "Lietuvos Aide" paskelbus, laikraščio numeris su jąja vokiečių cenzuros buvo konfiskuotas, bet, nežiūrint to, visgi tuojau pasisekė Berlyno laikraščiuose tą nuotykį pagarsinti.
Nors vokiečiai iš pradžių ir darė kliūčių mūsų nepriklausomybės paskelbimui, bet galų gale turėjo ir su tuo sutikti. Kovo 21 d. gauta galop iš valdžios žinia, kad kancleris gr. Hertlingas priimsiąs Lietuvos Tarybos delegatus, vakarykščiame posėdyje išrinktus, dėlei paskelbimo Lietuvos nepriklausomybės. Delegacijos priėmimas paskirta šio mėnesio 23 d. Sekančią 24 d. "Wilnaer Zeitung" telegrama iš Berlyno pranešė, kad vakar Vokietijos kancleris priėmęs Lietuvos Tarybos delegatus ir pareiškęs jiems, kad Vokietija pripažįstanti Lietuvą "als ein freier und unabhängiger Staat". Delegatai, sugrįžę iš Berlyno, Lietuvos Taryboje kovo 26 d. darė pranešimą, kokiu būdu atlikta kancleriui Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas.
Po Karaliaučiaus dailininkų įrengtosios Vilniuje dailės parodos šių metų kovo mėnesį buvo įtaisę čia ir Müncheno artistai savo parodą, kiek didesnę už pirmąją; man ją aplankyti teko 28 dieną. Balandžio 6 d. rašiau straipsnį "Dėlei lietuvių Didžiojo seimo ir jo dokumentų", kursai buvo "Liet. Aide" paskelbtas 11 dieną. 18 ir 19 d. - Lietuvos Tarybos komisijoj drauge su Tadu Daugirdu ir A. Žmuidzinavičium dėlei lietuvių laikinosios vėliavos spalvų nustatymo: priimta trispalvė vėliava: apačioje raudona, viduryje žalia ir viršuje geltona; Lietuvos gi valstybės vėliva - raudona su vyčiu ant širvo žirgo. 28 d. buvau medikų susirinkime Agronomų draugijos bute, dalyvaujant d-rui Damaševičiui, A. Vileišiui, Kvedarui, Raliui, Buzeliui ir Tekoriui.
Gegužės 4 d. Lietuvos Tarybos buvo sveikatos komisijos posėdis, o 5 d. vakare buvau Mikalojaus salėje "Gaires" vaidinant. 8 d. Lietuvos Tarybos posėdyje buvo priimta "Vyriausios Lietuvos Tarybos" Rusijoje delegacija su prakalbomis, o vakare Jurgio viešbutyje - pokylis pavaišinimui tos pat delegacijos. 10 d. pas mane apsilankė kun. Tumas, ką tik grįžęs per Vokietiją iš Rusijos, o 14 d. - taip pat grįžęs iš ten kun. A. Sabaliauskas, žinomas dainų rinkikas. 17 d. pradėjau rašyt: "Akmens ir žalvario kultūros minėjimas lietuvių dainose ir pasakose". 19 d. - Mikalojaus salėje, gimnazijos mokiniam vaidinant "Slidžiais takais". 21 d. - Lietuvos Tarybos tremtinių komisijoje dėlei atgabenamos iš Minsko ligoninės daiktų. 26 d. - pas A. Smetoną vysk. Karevičiaus garbei vakarienė.
Birželio 1 d. - pas A. Smetoną Tarybos prezidiumo posėdyje, kur kun. d-ras Purickis informavo apie kunigaikštį Vilh. von Urach, kurį tūli Tarybos nariai ketino rinkti Lietuvos karalium Mindaugo II-jo vardu. 2 ir 7 d. su d-ru Buzeliu buvome kariško Lietuvos valdymo rūme, kad pasikalbėjus su dru Schlichtling'u ir Širvintų pavieto viršininku dėlei išgabenimo Aglonos ligoninės į Gelvonius. 9 d. skulptorius Aleksandravičius pradėjo lipinti mano biustą ir po kelių dienų pabaigė. 25 d. - vokiečių "Zeitung der 10 Armee" redakcijos įrengtoje prie Jurgio prospekto senovės daiktų parodoje. Liepos 3 d. buvo pas mane p. Landsbergienė su p. Detlef'iene ir kita ponia iš Karaliaučiaus dėlei lietuvių etnografijos daiktų taisomai Karaliaučiuje parodai. 7 d. - Lietuvos Tarybos sveikatos komisijos posėdyje dėlei nutarimo įsteigti prie Vilniaus universito medicinos fakultą. 10 d. - Tarybos frakcijos posėdyje, kuriame A. Smetona pranešė apie derybas su kunigaikščiu Urach'u dėlei Lietuvos sosto apėmimo. 11 d. Tarybos posėdyje priimta perkeitimas Lietuvos Tarybos vardo į Lietuvos valstybės Tarybą; kitame vakaro posėdyje po ilgų karštų debatų priimta galop monarchinė Lietuvos valdymo forma su kunigaikščiu W. Urachu, kaipo karalium, Mindaugo II-jo vardu. Priėmus šitą rezoliuciją iš Tarybos pasitraukė: M. Biržiška, S. Kairys, S. Narutavičius ir J. Vileišis. Todėl liepos 13 d. posėdyje, tarp kito ko, nutarta papildyti valstybės Tarybos sąstatą šiais asmenimis: M. Yču, St. Šilingu, d-ru J. Alekna, d-ru Draugeliu, prof. A. Voldemaru ir kun. d-ru Purickiu. 25 d. - "Liet. Aido" redakcijoje "Tautos pažangos" partijos susirinkime. 28 d. išvažiavau Vilkaviškin ir iš ten į Ožkabalius. Ant rytojaus jau lankiausi pas Bartininkų "Amtsvorsteher'į" Pagerniavėje, kad prisimeldavus. Kadangi Bartininkų bažnyčioje rugpjūčio 15 d. yra apvaikščiojama Marijos Panos dangun ėmimo šventė su atlaidais, į kuriuos susirenka iš apielinkės daug žmonių, tai aš buvau sumanęs tą dieną po pamaldų laikyti viešą Bartininkuose pranešimą apie Lietuvos valstybės Tarybos veikimą ir darbus ir todėlei 11 d. išsiunčiau Vilkaviškio pavieto viršininkui (Kreishauptmann) laišką, prašydamas policijos leidimo. 13 d. važinėjau į Pagerniavę pas Amtsvorsteher'į Habermann'ą dėlei tos mano paskaitos: sužinojau, kad pavieto viršininkas pats nedrįstąs duoti policijos leidimo, nes bijąs bolševikų (sic!), kurie galį per atlaidus iš Alvito parapijos, kur jų esama, į Bartininkus atvykti. Jis turįs su Vilniumi susisiekti ir sužinoti, ar galima leisti, ar ne. Rugpjūčio 15 d., kadangi policijos neleista viešai paskaita laikyti, tai klebono d-ro Sakavičiaus privatiniame bute, susirinkus apie 20 žmonių, laikiau tą paskaitą apie Lietuvos valstybės Tarybos veikimą. Prabuvęs Ožkabaliuose begydydamas ligonius iki rugpjūčio 20 d., išvažiavau Vilniun. Čia reikia pridurti, kad mano brolio sūnus Jonas, kaip ir keli kiti lietuviai, šiuo laiku buvo beužsiimą vaisba: pirkimu mūsų krašte arklių ir jų gabenimu per artimą sieną į prūsus, kur juos aukštesne kaina parduodavo. Kartą jį su pora arklių pagavo prūsų policija, arklius konfiskavo, o jį patį pasodino Stalupėnų kalėjiman, iš kur teismo nusprendimu buvo nuteistas kalėti 3 ar 4 mėnesiams ir nugabentas Ragainės kalėjiman, čia atsėdėjo paskirtą laiką ir tik gruodžio m. tapo paleistas.
Rugsėjo 22 d. - "Tėvynės Sargo" redakcijos bute susirinkime dėlei pasklidusio gando apie Vilniaus prie Lenkijos prijungimą. 24 d. parašiau straipsnį: "Kiek esama lietuvių Vilniuje"? Tą pat dieną vakare - Lietuvos valstybės Tarybos sveikatos komisijos posėdyje. 25 d. vakare - "Liet. Aido" redakcijoje "Tautos pažangos" partijos susirinkime dėlei kun. A. Petrulio pasakojimo apie savo kelionę Berlynan ir Šveicarijon.
Spalių 24 d. buvo Mokslo Draugijos visuotinis susirinkimas Lietuvos Valstybės Tarybos salėje prie Jurgio prospekto N. 13, dalyvaujant labai daug žmonių; pirmosios dienos posėdyje skaičiau referatą "Apie akmens, vario bei žalvario kultūros minėjimą dainose ir pasakose". Susirinkimui pasibaigus, 5 d. vakare miesto lietuvių teatre vaidinta "Dumblynė" ir "Gaila ūsų". 7 d. vakare - susirinkime lietuvių valgykloje, M. Yčui pranešant žinių iš Šveicarijos apie Amerikos lietuvius ir iš Berlyno. 9 d. vakare - Lietuvos valstybės Taryboje tarppartinių susirinkime dėlei priėmimo iš Vokiečių valdžios, Tarybos prezidiumui tuo tikslu rytoj Berlynan išvažiuojant. 20 d. Vilniaus lenkai buvo užsimanę demonstraciją daryti dėlei Vilniaus ir Lietuvos prijungimo prie Lenkijos: iš katedros buvo rengtasi Didžiąja gatve eiti prie Aušros bromo koplyčios, bet vokiečių policija neleido to įvykdinti. Kivirčams kilus gatvėje tarp vokiečių kareivių ir lenkų minios, nušauta vienas lenkas ir keletas sužeista. 21 d. gauta žinia iš Berlyno, kad vokiečiai atiduodą valdžią į Lietuvių Tarybos rankas, taipogi atėjo iš papos pasiuntinio Ratti Varšuvoje raštas, kad kun. Jurgis Matulevičius esąs papos Benedikto paskirtas Vilniaus vyskupu. 23 d. buvo atėjęs P. Janulaitis iš "Vilijos" fabrikos Smolenske ir pranešė apie fabrikos dalykų stovį. 28 d. Valstybės Tarybos posėdyje A. Smetona ir k. darė pranešimą apie savo kelionę Berlynan ir Šveicarijon. 29 d. - "Tautos pažangos" frakcijos pasikalbėjime dėlei valdžios - ministerijos - sudarymo, vakare Lietuvos valstybės Tarybos posėdyje svarstyta tas pats klausimas.
Lapkričio 1 d. vakare Valstybės Tarybos bute buvo sušauktas Vilniaus lenkų skaitlingas susirinkimas, kad jiems išaiškinus santykius tarp jų ir lietuvių valstybės. 3 d. po pietų dalyvavau "Lietuvių sanitarės pagelbos Draugijos" polikliniką ir ligoninę atidarant prie Vilniaus gatvės, o vakare Dervinskaitės ir Nezabitauskaitės koncerte miesto teatre. 4 d. valstybės Tarybos posėdyje prof. Voldemaras pranešė apie Lietuvos dalykų stovį Berlyne. 0 tuo tarpu, vokiečių kariuomenei pradėjus nesisekti kovose su prancūzų-anglų-amerikiečių armijomis prancūzų fronte, vokiečių kaizeris Wilhelmas II-sis priverstas buvo lapkričio 9 d. atsisakyti nuo sosto, kas neliko be įtekmės į vokiečių politiką Lietuvoje. 10 d. žydų socialistai darė gatvėse politikos demonstracijas, nešiodami raudoną vėliavą, prakalbas kalbėdami ir t.t. Vienas kalbočius Didžiojoj gatvėje nuo balkono kalbėdamas rėkavo: "doloj taryba, doloj polskije legionery, da zdravstvujet litovskaja respublika".
17 d. - Lietuvos valstybės Tarybos susirinkime dėlei meno žinybos organizavimo. 22 d. mano bute "Vilijos" Bendrovės narių: J. Smilgevičiaus, kanon. J. Kuktos ir P. Janulaičio, susirinkime nutarta "Vilijos" fabrikos veikimas atgaivinti Vilniuje.
Gruodžio 1 d. - "Rūtos" Draugijos susirinkime, 2 ir sekančiomis dienomis - Valstybės Tarybos posėdžiuose universito statutą svarstant; 3 d. vakare - "Lietuvių Draugijos" Komiteto 4 metų sukaktuvėms paminėti puota lietuvių valgykloje. 7 d. Tarybos posėdyje priimta antru skaitymu 12 prieš 10 balsų sušaukti nauja lietuvių konferencija. 8 d. vysk. Jurgio Matulevičiaus ingresas Vilniuje, o 12 d. - Valstybės Tarybos salėje puotoje dėlei Vilniaus naujai atvykusio vyskupo Jurgio pavaišinimo ir pagerbimo. 15 d. "Ryto" Draugijos susirinkime aš skaičiau apie pasakų tyrinėjimo būdus, o M. Biržiška apie lietuvių literatūrą lenkmečių laikais. Miesto salėje - didelis darbininkų - ypač žydų - mitingas: ties durimis iškabinta raudona vėliava su parašu: Vsia vlastj sovetam. 18 d. vakare "Rūtos" salėje - lietuvių literatų susirinkime organizuojant "Lietuvių rašytojų draugiją".
Pralaimėjus karą su Prancūzija, Vokietija priversta tapo savo kariuomenę atitraukti iš užimtosios Rusijos teritorijos: Lenkijos, Lietuvos, Kuršo ir k., todėl gruodžio m. vokiečių valdžia ir atsitraukianti karuomenė pradėjo likviduotis, dargi savo turtą išpardavinėdama įvairiems žmonėms; ir "Vilijos" Bendrovė pirko iš vokiečių tūlus daiktus. Gruodžio 24 d. visą priešpietį buvau komisijoj priimant iš vokiečių valdžios atstovų viešąją Vilniaus biblioteką, Centralį ir Pranciškonų bažnyčioje archyvą ir muzėjų. 26 d. pabudus pasirodė in regione scapulae dextrae, biskį žemiau josios, iš ryto dar gulint deginimo-gręžimo jausmas, kurs ir pirmiau kai kada jau buvo jaučiamas ir po kokių 5-6 minučių - kai kada ir ilgiau - dūravęs išnykdavo; šiandien jis po 3-4 m. pragaišo. Šita neuralgia tarpais ir iki pastarojo laiko apsireiškia.
1917 ir 1918 metais, be dažnų posėdžių "Lietuvos Taryboje", dažnai dar dalyvavau "Liet. Mokslo Draugijos", "Lietuvių Draugijos nuo karo nukentėjusiems šelpti", "Ryto" draugijos valdybos posėdžiuose; kontroliavau "Lietuvių Draugijos" buchhalteriją, skaitlingų liaudies virtuvių valgyklas ir k. 1917 m. parašiau antrąją mano studijos apie levus lietuvių pasakose ir dainose dalį, kuri "Lietuvių Tautoje" 1919 m. buvo atspausdinta.
Vokiečiams iš Vilniaus pasitraukiant ir paliekant Lietuvos vos susitvarkiusią valdžią neapsiginklavusią, be reguliarės kariuomenės, kurios beveik iki pastarųjų savo buvimo dienų vokiečiai neleido lietuviams organizuoti, sausio 1 d. 1919 m. 5 val. po pietų apsiginklavę vokiečių šautuvais lenkų legionistai apėmė Vilniaus miestą, vokiečių kariuomenei pasitraukus, todėl 2 d. beveik visi Lietuvos ministerijų valdininkai ir Valstybės Tarybos nariai išsikraustė Kaunan, liko tik pradedančiosios organizuotis kariuomenės komendantura su neskaitlingais naujokais-kareiviais. 3 d. buvau "Liet. Aido" redakcijoje, kuri to laikraščio leidimą likviduoja, nutrūkus susisiekimui su provincija dėlei lenkų legionistų Vilniaus miesto paėmimo. Lietuvių miesto komendaturoje sužinojau, kad lietuvių laisvanorių-kareivių Vilniuje esama apie 150 žmonių. 4 d. po pietų - "Rūtos" salėje susirinkime dėlei lietuvių padėties Vilniuje, miestą lenkams užėmus. 5 d. buvau viešoje bibliotekoje: ieškojau bažnytinių Pajevonio, Laukeliškių ir k. dokumentų, kuriuos suradęs vakare namie persirašinėjau.
Sausio 5 d. pavakare lenkų legionistai iš Vilniaus pabėgo, prisidingėdami "bolševikų", kurių "raudonoji armija" apie 8 val. vakare Vilnių užėmė, nerasdama pasipriešinimo. Lenkus, bėgančius per Lentvarius (Lentvaravą) Gardino linkui, vokiečių kariuomenė nuginklavusi. Beje! Lenkų legionistai, apleisdami Vilnių, susitelkę gatvėje prieš Aušros Bromo koplyčios Panos Marijos paveikslą, dainavo "Boże coć Polskę" ir išdainavę traukė tolyn. 6 d. buvo "Rūtos" salėje - skaitlingas lietuvių mitingas dėlei politikos padėties, bolševikams Vilnių paėmus. Bolševikai šiandien miesto gyventojams pranešdami apie Vilniaus paėmimą apskelbimuose lietuvių kalbą padėjo pirmoje, lenkų antroje, o rusų trečioje vietoje. 7 d. prieš pietus buvau geležinkelio stoties žiūrėti: vokiečių visi vagonai ir garvežiai išgabenta, palikta iš viso tik vienas vagonas-platforma, pilna šiukšlių - tarytum ant juoko riogso: šiaip visa stotis tuščia - pūsta. Bolševikų kviečiama darbininkai geležinkeliui relsus persiūti - praplatinti, kad tiktų rusų vagonams. Šiandien prie gatvių išlipinta šitoks "Paskelbimas": "Sausio 5 d. 8 val. vak. užėmė Vilnių Raudonoji armija Laikinosios Revoliucinės Lietuvos Darbininkų Valstiečių Valdžios. 1919 m. sausio 6 d. Karo Revoliucinis Komitetas". 8 d. priešpiet buvo laidotuvės lenkų legionistų ir pačių nusižudžiusiųjų miesto darbininkų tarybos 6 narių, tarp jų ir vieno lietuvio, pavarde Kunigo, pas buvusį Katerinos II-sios paminklą; lydėjo milžiniškos žmonių minios, nešinos daugybe raudonų vėliavų su revoliucijiniais parašais lietuvių, lenkų, žydų, rusų kalbomis. 10 d. - "Liet. Aido" redakcijoj susirinkime dėlei kun. J. Tumo pranešimo apie pasikalbėjimą su V. Mickevičium-Kapsuku, kursai buvo bolševikų vadovu Vilniuje. Nuo susinervavimo pastarųjų dienų nuotykiuose 12 d. pabudus ir visą rytą dažnai kartojosi arythmijos; rods, pirmiau kai kada jų būdavo, bet tiek daug kaip šiandien dar nebūta; josios ir sekančiomis dienomis pasirodydavo. Turėjau imti strophantus, dargi digitalis, kad kiek širdis ramesnė taptų. Šiomis dienomis buvau kelis kartus karo-revoliucijos komitete pas Trainį (Rimšą) dėlei mokslo Draugijos buto. 22 d. po atsitikusio pabudus smarkaus širdies plakimo (tachycardia) su arythmijomis dienyne užrašyta: "Širdies arythmijos, kurios niekad neišnyksta, yra, rodos, ženklu prisiartinančio paralysis cordis ir gyvenimo galo... 0 kaip dar nesinorėtų mirti - bet ką darysi? Gaila, kad neteks matyt, ar prigis Lietuvoje komunizmas, kurį taip uoliai platina Vilniuje bolševikai-komunistai, kurie neša drauge ne demokratijos skelbiamąją lygybę, laisvę, brolystę, bet aršiausią klesių kovą usque ad infinitum!..." 23 d. buvau pas švietimo komisarą Vaclavą Biržišką dėlei Mokslo Draugijos buto: gavau iš jo leidimą popų namais, kuriuose, Vokiečių valdžiai leidus, buvo patalpinta Draugija, ir tolyn dovanai naudotis. 25 d. - "Liet. aido" redakcijoj "Rašytojų draugijos" steigiamame susirinkime. 29 d. - pas švietimo komisarą V. Biržišką dėlei siūlymo istorijos muzejaus direktoriaus vietos, kurią sutikau apimti.
Vasario 7 d. pas mane apsilankė Vilniaus vyskupas J. Matulevičius, kun. J. Tumo lydimas, o 10 d. aš buvau pas jį su revizita. Bolševikams Vilnių apėmus ir čia viešpataujant pakilo be galo aukštai produktų kainos; maisto produktų sunku buvo už didžiausius pinigus gauti. Taip duonos iš valdžios kepyklų nepardavinėta, o privačiu būdu perkant reikėjo mokėti iki 10 rub. svarui; bulvių pūdui - 60-70 r., rugių pūdui - iki 300 r., lašinių ir sviesto svarui - 30-60 r., 10 kiaušinių - 30-40, svogūnų svarui - 5, kopustų - 3 rub. Valdžios skleidžiamus pinigus "kerenkas" niekas - ypač provincijoj - priimti nenorėjo ir už jas nė kokių produktų pirkti negalima; mieste "kerenkos" vargais negalais dar ėjo puse caro pinigų kaina. Tokiu tai laiku sumanyta buvo visų bolševikams tarnautojų valdininkų steigti kooperatyvas, todėlei ir aš dalyvavau kovo 5 d. miesto salėje tarybų tarnautojų susirinkime, o 7 d. centralės valdžios rūmuose įsirašiau į tą kooperatyvą, bet iš jos neteko naudotis. Kovo 14 d. buvau "Tardymo Komisijoj" prie Jagelionų gatv. N. 10 dėlei leidimo pasimatyti su Antanu Smilga, pasodintu Lukiškio kalėjime; leidimo negavau, tik sužinojau, kad jis areštuotas už kokią dar seniau Peterburge padarytą provokaciją. 16 d. bolševikų vyriausybei įsakius pasukta miesto laikrodžiai nuo šios dienos 2 val. 30 min. pirmyn pagal Maskvos laiką.
Apie 22 kovo dieną apsirgo nuo ligonių užsikrėtęs dėmėtąja šiltine (typhus exanthematicus) miesto gydytojas, užsitarnavęs Lietuvai populiariais raštais iš medicinos srities, d-ras Antanas Vileišis, kursai jau balandžio pradžioje buvo be žado (in delirio), ir, tik įčirškinant po oda kamparo, buvo jo gyvybė palaikoma; balandžio 9 d. pasimirė ir 12 Rašos kapuose palaidotas. 10 d. drauge su d-ru V. Nagevičium buvom pas p. Emiliją Vileišienę su kondolencija iš priežasties d-ro Antano myrio. "Kaip gaila gero draugo ir nepamainomo Mokslo Draugijos kasininko asmenyje vėlionio d-ro A. Vileišio netekus"! - užrašyta mano dienyne pakasynų dieną.
Apsiėmęs pildyti muzejaus direktoriaus pareigas, aš iš švietimo komisaro pareikalavau paskirti muzejaus asistentą pagelbininką ir kaipo tokį perstačiau d-rą Vl. Nagevičių, o sekretorium - Aldoną Čarneckaitę. Kadangi sumanytam plačiame maštabe ir rengiamajam istorijos etnografijos muzejui, kuriam buvau parašęs komisariato patvirtintus įstatus, tolaikinis universito rūmuose butas buvo per ankštas, tai iš to pat švietimo komisariato išgavęs rusų laikų "Lietuvos seminarijos" mūrus prie Aušros bromo gatvės N. 9, kur tuomet, kaip ir dabar, yra gudų gimnazija, iš valdžios gavęs didoką avanso pinigų sumą, pradėjau tuos namus ir juose dideles sales remontuoti - rengti tam muzejui talpinti, kad ten iš senojo buto muzejaus daiktus pergabenus. Buvo tuomet manyta tame muzejuje surinkti visi kulturos ir dailės esamiejie Vilniuje, dargi privatiniuose namuose, daiktai ir jie čia koncentruoti, centralį muzejų įrengti, todėl norėta, tarp kitų, ir iš Antano Šutino, Jono Luckevičiaus ir k. rinkinius nupirkus čia patalpinti. Jau buvom įrengę tuose namuose muzejaus kanceliariją, atremontavę sales ir kambarius ir jau nuo balandžio 7 d. pradėję pernešinėti gabenti muzejaus daiktus ir gana daug pergabenę, kaip 19 dienos naktį apspito Vilnių lenkų legionininkai ir, jį paėmę, padarė mūsų trūsui galą, dar visų daiktų naujon vieton neatgabenus.
Iš 18 į 19 balandžio dieną, šeštadienį prieš Velykas, naktyje apie 5 val. pabudęs išgirdau gana tirštai šaudant mieste. Iš ryto paaiškėjo, kad apie 2 ar 3 val. naktį, visai netikėtai ir Vilniaus bolševikams nelaukiant, nuo Lydos šono lenkų legionininkai, sumušę raudonarmiečius, Vilniun atvykę ant čionykščių bolševikų sprando, su kuriais mieste ištisą dieną gatvėse vedė gana aštrią kovą iki vėlybo vakaro, kada nustojo muškietos šaudę ir kulkosvydžiai tratėję. Bolševikai daugiausiai susitelkę Jurgio prospekte ir k. gatvėse laikėsi, kaip ir kai kuriose kazarmėse. Pirmą Velykų dieną nuo ankstybo ryto iki nakties beveik be pertraukos girdėti buvo mieste šaudymas ir kulkosvaidžių tarškėjimas, legionininkams žydų namus ir gatvėse raudonarmiečius apšaudant ir žydų bolševikams iš namų per langus į lenkus šaudant. Balandžio 21 d. jau buvo mieste kiek ramiau, ne taip dažnai šaudyta. 22 d. priešpiet "Liet. Draugijos" komiteto bute buvo politikos susirinkimas dėlei lenkų legionininkų Vilniaus okupacijos: išrinkta "Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas", kuriam buvo pavesta rūpintis lietuvių reikalais ir juos atstovauti santykiuose su lenkais; į komitetą patekau ir aš. Eidamas mieste mačiau keliose vietose, kaip lenkų kareiviai medžiojo žydus, gatvėmis eidami, namų langus apšaudydami, kratas žydų namuose darydami, žydus nabagus suimdami, mušdami, koneveikdami, gatvėmis suimtuosius varinėdami, ir tokiu būdu visą dieną "pogromo" darymu buvo užsiėmę. Pavakare praeidamas Jono gatve ties universito durimis sutikau kelis legionininkus Domininkonų gatvės linkui varant du inteligentu žydu ir žydelką, vienplaukius, su išblyškusiais nugąsdintais veidais. Paėjėjęs tolyn pamačiau lenkų kareivius iš Didžiosios gatvės į Jono gatvę užsukant visą žydų ir žydelkų tuntą, maždaug apie 100 asmenų, įvarant į pašto namų bromą: žydų daugelis buvo be kepurių, lengvai apsirėdę, kaip iš namų išvaryti, nors buvo gana šaltas oras; kai kurie jų buvo basi. Susispietę toje vietoje apie bromą ant trotuarų lenkai ir lenkės inteligentės šūkavo: "Bić ich, bić ich łajdaków, nie szczędizć!" o kareiviai telkenčiuosius broman nelaimingus žydus į kupras, galvas muškietų kulbėmis daužė. Miesto gatvėse šiaip žydų niekur nematyt pasislėpę namieje tūno. 23 d. pavakare buvo 29 Vilniaus gatvėse žuvusių legionininkų laidotuvės: didelės lenkų ir lenkių minios nulydėjo juos į Rašos kapus, kurių priešakyje palei tvorą ir kelią juos užkasė, pastatydami ant jų kapų kryžius, ant kurių Nukryžiavotojo vietą užima lenkų erelis.
Sekančiomis dienomis, nors jau buvo mieste ramu, dar ilgai įbauginti žydai nedrįso gatvėse pasirodyti, o dėlei baimės ir pavojaus lenkų kareivių grobimo ir plėšimo laikė krautuves uždarytas. Užtat gatvėse galima buvo matyt Vilniaus "lenkus" vaikščiojant, dažnai erelukais kepures ar krūtines arba raudonai baltomis kokardomis pasipuošusius.
Vilniaus žydų komitetas, surinkęs apie balandžio 19 ir sekančių dienų nuotykius ir pogromus ištikimų žinių, gegužės 23 d. padavė generaliui Rytų žemių komisarui Osmolovskiui apie tai memorialą, kurį skaitant šiurpuliai ima, prisiminus visą tą lenkų kariuomenės žiaurumą, kaip jos elgtasi su Vilniaus gyventojais žydais. Memoriale išskaityta daug šimtų nekaltai suimtųjų ir žiauriausiu būdu kankinamųjų žmonių, daugiau 60 sušaudytų ir nužudytų dažnai žvėrišku būdu, daug šimtų žmonių apiplėštų ne tik pinigų, bet ir įvairių brangių daiktų, daugybė išplėštų krautuvių: pav. Salkindo krautuvėje išplėšta prekių už 600 000 rub., o mažesnių krautuvių apiplėšta keli šimtai, ir vis ant didelių sumų; taipogi daugybė butų apgrobta. Kaip Vilniaus miestas, taip ir visi kiti Lietuvos miesteliai, kurie tuomet buvo patekę į lenkų rankas, kur žydų gyventa, buvo lenkų karuomenės išpūstyti. -
Tuo tarpu, Vilnių legionininkams paėmus ir mieste ramybei įvykus, už miesto ribų dar balandžio 28, 29 ir 30 d. tęsėsi kovos su raudonarmiečiais šiaurės rytų link nuo miesto, kurie buvo lenkų nugalėti ir daug belaisviais tapo. 30 d. atvyko iš Kauno Lietuvos armijos atstovai Adamkevičius ir Skirpa vestų derybas su lenkais dėlei Vilniaus, bet kadangi lenkų štabas iš Vilniaus buvo pabėgęs Lydon, tai lietuvių karininkai tenai geležinkeliu nuvyko, nieko nepelnydami. Sužinota, kad skaitlinga lietuvių kariuomenė susitelkusi Vievyje, o lenkai esą Lentvariuose. Dar gegužės 1-3 dienomis vis dar ėjo kovos tarp rusų ir lenkų Vileikos apygardose, nes Vileikos linkui buvo girdima dažnai iš armotų šaudant. - Gegužės 7 d. š. Mikalojaus bažnyčioje buvo pamaldos už vėlionį d-rą A. Vileišį, 30 dienų praėjus nuo jojo mirties; iš bažnyčios drauge su prof. Ed. Volteriu buvom viešoje bibliotekoje, ant kurios durų Vacl. Studnickis uždėjo antspaudas; iš čia nuėjome visi drauge į "Lietuviškosios seminarijos" rūmus, kur buvo pernešta muzejaus daiktų dalis, ir čia prie salės durų ir prie seminarijos bibliotekos tas pats Studnickis uždėjo antspaudas. 10 d. lenkų žandarų ekspozituroje padaviau prie steigiamojo Lietuvos istorijos-etnografijos muzejaus tarnautojų sąrašą. 13 d. pas mane buvo "Vilijos Bendrovės" narių susirinkimas dėlei lenkų karo valdžios užgrobimo Bendrovės fabrikos turto. 17 d. magistrate atidaviau iš švietimo komisariato gautojo avanso 10 000 rub. muzejaus remontui ir k. reikalams neišleistuosius 8 152 r. 60 kap. Ir kvitą už 1 847 r. 40 kap. 23 d. pradėjau rašyt: "Lietuvių kalba archaiologijos ir etnografijos šviesoje", kurią tai studiją pabaigiau birželio 3 d. - Gegužio 31 d. "Lietuvių sanitarinės pagelbos Draugijos" poliklinikoje pasimirė Lietuvai užsitarnavęs vyras Meč. Davainis-Silvestravičius ir birželio 2 d. tapo Rašos kapuose palaidotas. 5 d. lenkų žandarai su miliciantais darė pas mane ir Mokslo Draugijoj kratą, ieškodami ginklų ir kitų vokiečių paliktų daiktų: besiverždami vidun, sulaužė 2 spyni prie durų knygų sandėliuose. Vienas žandaras buvo prikibęs prie senovės monetų rinkinio, kur nė kokio ginklo būti negalėjo, ir, jį bekratydamas, pradėjo atidėlioti į šalį jam tinkamas sidabro ir aukso monetas, be abejo, kad jas pagrobus, tik tuo tarpu atėjęs tūlas oficierius jį nuo to užsiėmimo nuvarė, tokiu būdu numismatikos kolekciją išgelbėdamas nuo išgrobimo. Birželio 7 d. M. Biržiška "Laikinojo Komiteto" posėdyje pranešė apie politikos padėtį sulig žinių, gautų iš Kauno. 9 d. Užuvingio girioje susirinkime tas pats Biržiška kalbėjo apie Lietuvos valdžią Kaune. 15 d. buvau nuėjęs Užuvingin, kur "Lietuvių Blaivybės Draugijos" sode, kurį vėliau lenkai atėmė, buvo surengta gegužinė su apyskaitomis (M. Biržiškos, I. Jonyno, kun. J. Tumo) apie "Laikinojo Vilniaus lietuvių Komiteto" veikimą. 20 d. pradėjau ir 28 d. pabaigiau rašęs studiją "Apie kaukus", kuri, kaipo "Trakų ir lietuvių mytologijos smulkmenų" dalis, tapo 1921 m. "Lietuvių Tautoje" atspausdinta. 24 d. vakare namon grįžtant ir einant su skrybėle ant galvos dar tolokai nuo Aušros Bromo koplyčios, prabėgdamas pro šalį, lenkų "uličnik'as" suriko: "Czapkę zdejm, przeklęty litwinie"... Aplamai imant, baisiai sufanatizuota tapo lenkų liaudis dėlei tos koplyčios ir stebuklingojo P. Marijos paveikslo ir prieš lietuvius nuo laiko lenkų užplūdimo Vilniun.
Liepos 6 d. Mikalojaus salėje buvo Ig. Jonyno paskaita apie Liublino uniją ir kun. J. Tumo - apie visuomenės demokratizaciją. 20 d. toje pat salėje "Blaivybės" vakarėlyje vaidinta "Nesipriešink", o 24 d. "Blaivybės Draugijos" namuose Užuovingyje buvo pašventinta ten perkeltoji d-ro Vileišio vardu prieglauda iš Pranciškonų mūrų. Šiomis dienomis dar rašinėjau apie lietuvių ir trakų mytologijos bendrumus ir rugpjūčio 1 d. pabaigiau rašęs "Trakų lietuvių mytologijos smulkmenas".
To pat rugpjūčio 3 d. "Blaivybės sode" buvo "Zitiečių" draugijos gegužinė su Ig. Jonyno paskaita apie Airius. 6 d. "Lietuvių seminarijoj" ilgai laukiau Juozo Pilsudskio atvykstant, kad jam perkeltąją muzejaus dalį parodžius, bet nesulaukęs nuėjau namon. 10 d. dienyne stovi užrašyta: "Pavakare vaikštynės "Naujame sviete". Ant kalno stovėdamas ir vakarų link, kur saulė leidosi, žiūrėdamas, sunkiai dūsavau, negalėdamas nuvykt į tėvų šalį Ožkabalius dėlei lenkų žiaurios politikos: neleidimo laisvai keliaut per demarkacijinę liniją su Lietuva". 28 d. pradėjau rašyti studiją apie Daidalių ir Ikarą. 29 d. Vilniuje buvo plačiai kalbama apie tai, kad lenkai grūdą savo kariuomenę ant Lietuvos fronto ir rengiąsi paimti Kauną, kad į Vievį jau esą nugabenta ar 24 armotos ir t.t, kad lietuvių valdžia rengiantis Kauną evakuoti ir k.
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
