en
[25]
Nuo gegužės 1 d. vokiečių magistrato burmistro pakelta duonos kaina iki 43 pf. svarui ir duodama pirkti žmogui 3 ½ sv. savaitei, taigi dienai ½ svaro; iš 3 ½ sv. imama 1 m. 51 pf. 3 d. buvau vokiečių cenzuroje ir padaviau prašymą, idant leistų Mokslo Draugijos leidinius iš Vilniaus išgabenti provincijon; prižadėjo nusiųsti pridėtąsias prie prašymo knygas į vyriausio vado Rytuose stovyklą Bialostoke ir atsaką suteikti po 14 dienų. 5 d. susirinkime d-ras Šaulys pranešė, kad gegužio 1 ir 2 d., sulig gautosios iš Berlyno žinios, d-ras Gaigalatis įteikęs valstybės sekretoriui Zimmermann'ui memorialą apie Lietuvą, kuriame reikalaujama, kad būtų ir Lietuvoje, kaip Lenkijoj, įvesta tautos taryba; su šituo projektu Zimmermann'as sutikęs, tik jo įvykdinimą atidedąs tolimesniam laikui. 10 d. buvo susirinkimas dėlei atstovystės nustatymo lietuvių labdaringų draugijų santykiuose su kitataučiais. 12 d. teko girdėti iš kun. Totoraičio, grįžusio drauge su Seinų vyskupu Karosu iš Rusijos, paeinančią žinią, kad rusų valdžia paskyrusi Vilniaus gubernatorium ne lenką Kudrevičių, prieš kurio paskyrimą užprotestavę lietuviai, bet advokatą Mykolą Šleževičių, Suvalkų gubernatorium d-rą K. Grinių, o Kauno, regis, advokatą P. Leoną. Užmiršau patėmyti, kad ketvirtadienio 17 d. "Wilnaer Zeitung" pranešė, jog nuo ateisiančios savaitės Vilniaus vokiečių magistratas nusprendęs duoti žmogui pirkt duonos tik po 100 grammų dienai. Privatinėse žydų kepyklose duonos kaina pakilus iki 1.80 m. svarui, ir tai ne visada ir ne visur gaunama pirkti. 20 dienos laikraščio "Germania" numeryje patalpinta į Vokietijos katalikus pakvietimas dalyvauti šios dienos rinkliavoje, papos Benedikto įsakytoje, Lietuvos naudai visose katalikų bažnyčiose. Nurodydamas į netikusius lietuvių su rusais santykius praeityje, į tai, kad Lietuva karo laiku labai nukentėjusi ir nuvargusi, ir į tai, kad joje būsiant derlinga dirva vokiečiams apsigyventi ir pasekmingai veikti, atsišaukimo rašytojas kviečia vokiečius katalikus lietuvių naudai gausias aukas tą dieną duoti. Negaunant iš po vokiečių valdžios esančiųjų kepyklų daugiau duonos, reikėtų badu dvėsti. Gerai dar atsitiko, kad atėjęs šiandien Ant. Smetona pasiūlė man davinėti iš savo namie keptosios duonos po 2-3 svarus savaitei, skaitant svaro kainą 30 kap.=60 pf. - Gegužės 25 d. "Lietuvių Draugijos" komiteto posėdyje, tarp kitų reformatų, pastorius Šernas, ką tik sugrįžęs per Vokietiją iš Rusijos, pasakojo apie "Lietuvių Draugijos del karo nukentėjusiems šelpti" Komiteto veikimą Peterburge ir apie Rusijoj esančių lietuvių padėjimą, kursai neblogas esąs. - Vokiečiams miestą valdant ir maistui pablogėjus ir sumažėjus, žmonių mirtingumas Vilniuje paskutiniais mėnesiais labai padidėjo. Taip, pav., lapkričio m. 1916 m. Vilniuje mirę 471, gruodžio - 580, sausio 1917 - 640, vasario 719, kovo 850, balandžio 1000 su viršum. Sekančiais mėnesiais mirtingumas dar labiau turės padidėti dėlei sumažinimo duonos porcijos dienai iki ¼ dalies svaro. Gegužės 29 d. katedroje buvo pamaldos už vėlionius: Juozą Kubilių, Gabr. Landsbergį, d-rą K. Pietarį, d-rą Velbutą, kun. J. Pranaitį, pralotą Antanavičių, kun. J. Ambraziejų ir k. karo metais mirusius Lietuvos inteligentus; mišias skaitė kun. J. Stankevičius, pamokslą pasakė kun. Čibiras. Gegužės 30 d. "Lietuvių Draugijos" Komiteto posėdyje d-ras Šaulys perskaitė 44 Vilniaus lenkų suruoštąjį apie prijungimą Lietuvos prie Lenkijos memorialą, paduotąjį per Kariškosios valdžios šefą kun. Isenburgą Vokietijos kancleriui. Tą pat dieną vienas iš Kauno gub. atvykęs kunigas pasakojo, kad vokiečiai ten darą rinkimus į lietuvių tarybą Vilniuje: sušaukią viso pavieto kunigus, kurie iš savo tarpo turį išrinkti vieną atstovą ir iš žmonių tarpo vieną kokį mokintesnį. Kadangi Kauno gubernijoj šiuo laiku yra apie 20 pavietų, tai nuo vienos tos gubernijos turėtų susirinkti Vilniuje apie 40 atstovų.
Birželio 2 d. turėjau pasikalbejimą su d-ru Zechlin'u ir su d-ru Šauliu. Zechlinas pranešė, kad iš Bialostoko gauta paliepimas įtaisyti ir Vilniuje, kaip Varšavoje, tarybą Lietuvai iš kokių 24 žmonių, todėlei, prieš išvažiuosiant sekančią dieną į vyriausiojo vado Rytuose stovyklą Bialostoke, jisai atėjęs pas mane, kad sužinojus mano nuomonę šiame klausime. D-rui Šauliui išdėsčius, kad prieš suorganizavimą tarybos narių reikalinga būtų susižinoti su provincijos gyventojais ir su užsienio lietuviais tarybos reikalais, ir aš pripažinau tokios konferencijos, sušaukiamos Vilniun, reikalingumą ir naudingumą. Perėjus prie klausimo apie laikraščio leidimą, pripažinta buvo reikalas, iki tarybai susidarant, pradėti jį leisti, kad suagitavus žmones tarybos tikslui. Zechlinas išreiškė savo nuomonę dėlei politikos krypsnio Lietuvoje: Vokietijai esą reikalinga turėti Lietuvoje sutvirtinta kariuomenės padėtis ir turėti savo rankose geležinkelius, o visą kitą, būtent - savistovybę, paliksianti lietuviams. Svarbu esą Vokietijai turėti ryšį su Lietuva ir ekonomijos dalykuose, iš ko galėsianti būti nauda ir pačiam mūsų kraštui. Prie pasikalbėjimo su d-ru Zechlinu reikia pridurti, kad "Wilnaer Zeitung" birželio 1 d., kaip ir kiti laikraščiai ("Dabartis". N. 44), pranešė sekančią žinią: "Balstogė gegužės 30 d. Vyriausis rytų vadas nutarė leisti sudaryti "Lietuvių pasitikimųjų Tarybą" (Litauischer Vertrauensrat). Taryba susidės iš žymiausiųjų Lietuvos veikėjų". Birželio 6 d. buvo susirinkimas dėlei: 1) vokiečių rengiamosios lietuvių tarybos, 2) dėlei lenkų paduotojo vokiečių valdžiai memorialo apie prijungimą Lietuvos prie Lenkijos: nutarta parašyti kontramemorialą, kurį kiek vėliau atspausdinta ir 3) dėlei lietuvių tautiškos vėliavos, kurią aprašyti aš apsiėmiau. 7 d. apsilankė pas mane iš Sasnavos pas Marijampolę Jonas Luobikis, kurs pasakojo apie žmonių gyvenimą po vokiečių valdžia aname krašte.
Birželio 17 ir 18 d. Mikalojaus salėje buvo Mokslo Draugijos visuotinis susirinkimas, kuriame aš skaičiau iš bažnytinės Seinų diecezijos istorijos apie Virbalį, Pajevonį, Gražiškius, Alvitą ir Kalvariją ir apie Mokslo Draugijos veikimą 1907-1917 metais. Kadangi susirinkimo buvo rasta, kad Pranciškonų mūruose butas Mokslo Draugijos bibliotekai ir muzejui netinkąs, nepatogus, ir patarta ieškoti geresnių namų, tai, susirinkimui pasibaigus, Komiteto nutarimu buvo paskirta komisija iš manęs, A. Smetonos ir d-ro Šaulio apžiūrėti rusų valdžios likusius namus ir, tinkamus suradus, kreiptis į vokiečių valdžią, prašant tuos namus pavesti M. Draugijai. Tuo tarpu vokiečių laikraščiui "Zeitung der 10 Armee" padavus Mokslo Draugijos visuotinojo susirinkimo platoką aprašymą, kur, tarp kita ko, buvo pažymėta, kad Draugijos butas esąs jos tikslams netinkamas ir todėlei Draugijos Komitetui pavesta esą kitas geresnis butas rasti, kuriame brangius jos rinkinius nuo pagedimo ir pragaišimo galima būtų apsaugoti, kada apie tai vokiečių Lietuvos valdymo vyriausybė patyrė, liepta buvo miesto mokyklų inspektoriui Te Gude'i užsiimti klausimu del suieškojimo M. Draugijai tinkamų jos tikslams rusų valdžios paliktų namų. Birželio 26 d. su A. Smetona buvova "Militärverwaltung Litauen" pas oberleutenantą Küglerį pasikalbėti tarybos reikalais. Sužinojome, kad tos tarybos nariai, skaičiuje apie 20 žmonių, būsią visi tik lietuviai, kad jie būsią nerenkami, bet valdžios skiriami iš įteiktų jai lietuvių kandidatų. Tuo tikslu prašyta esą vysk. Karevičiaus, vysk. Karoso ar kun. Totoraičio, taipogi Gabrio Šveicarijoj, kad pristatytų kandidatų sąrašus, o iš manęs to pat reikalaujama, kad paduočiau iš Vilniaus. Nukrypus kalbai apie politišką Lietuvos padėtį, Kügleris išsitarė, kad pilnos nepriklausomybės Lietuva negausianti, ji turėsianti nuo Vokietijos prigulėti, kuri, bijodama, kad Rusija, po karo sustiprėjusi, netaptų pavojinga Vokietijai, šita turėsianti rytų sieną tvirtai laikyti, todėl savo kariuomenę Lietuvoje paliksianti. Birželio 27 d. buvau vokiečių "Passamte" pas leutenantą von Strahl'į dėlei leidimo išvažiuoti į Ožkabalius. Nuo šios dienos burmistro padidinta duonos porcija 50 grammais, taigi 150 gr. dienai, viso labo 2 ½ svaro ir ½ dalis svaro savaitei.
Liepos 3 d. su A. Smetona vėl turėjome pasikalbėjimą su Kügleriu tarybos rengimo reikalu. Kadangi Kügleris pranešė, kad sukvietimui lietuvių konferencijos Vilniuje valdžia nieko priešais neturinti, tai į organizacijos komitetą tai konferencijai sušaukti įteikėme Kügleriui šitą žmonių sąrašą: adv. St. Narutavičių Telšiuose, Joną Smilgevičių Užventyje, J. Basanavičių, A. Smetoną, d-rą J. Šaulį, Petrą Klimą, kun. d-rą J. Stankevičių Vilniuje, Tadą Daugirdą, S. Banaitį, kun. A. Alekną Kaune, kun. VI. Mironą Dauguose, kun. Just. Staugaitį Panemunėje, kun. J. Totoraitį Seinuose ir kun. J. Stakauską Panevėžyje. Užėjus kalbai apie santykius su lenkais ir jų memorialą, paduotąjį reichskancleriui, Kügleris ragino, idant lietuviai savo prieš lenkus kontrmemorialą paduotų ne vėliau liepos 5 d., nes 7 d. būsią tartasi lenkų-lietuvių klausime Berlyne, kur reikėtų tą lietuvių memorialą nusiųsti. 8 d. gauta iš "Pressestellės" laiškas, kad Ober-Ost'as Mokslo Draugijai leidęs skleisti jos išleistuosius vadovėlius, išskyrus Klimo "Skaitymų knygą" ir Biržiškos "Lietuvių dainos", kurios uždrausta perdavinėti. Liepos 9 d. pasų biure gavau leidimą į Ožkabalius važiuoti ir, sekančią dieną pasirašęs po memorialu prieš lenkų memorialą, 13 d. išvažiavau Vilkaviškin ir Ožkabaliuosna, iš kur ant rytojaus turėjau "melduotis" pas "Amtsvorsteher'į" Habermann'ą Pagerniavėje. Čia dabar gyvendamas dėlei ligonių daugybės, kurie iš visų kraštų plaukte plaukė, neturėjau kada nė kaip reikiant pasilsėti, o, atspėdamas nuo ligonių žiūrėjimo darbo, atlikdavau vaikštynes gražesnėse vietose, klausiau armotų labai aiškiai girdimo dundėjimo nuo fronto pas Krėvą ir Smurgainius, kur tarp vokiečių ir rusų - ypač liepos 20-24 d., ėjo smarki kova ir daug armotomis šaudyta, kas mūsų krašto žmonėms davė progos manyti ir džiaugtis, kad rusai jau užėmę Vilnių ir jau vėją vokiečius, kurių jie baisiai nekentė. Mano nervai visą tą laiką buvo gana ramūs, tik liepos 21 d. vidunaktyje pabudus buvo tachycardia cum arythmija. Rugpjūčio 10 d. Ožkabalius apleidau. Vilniun sugrįžęs 13 d. su d-ru Šauliu - prie Aušros bromo gatvės N. 21 siūlomųjų vokiečių valdžios Mokslo Draugijai namų apžiūrėti ir radome juos tinkamus. Tuo tarpu man Ožkabaliuose beesant susitvarkė "Lietuvos Aido" redakcija, kurioje dabar 15 d. buvo skaitlingas susirinkimas. 18 d. dienyne pažymėta: kojos labai subrinko! 20 d. su d-ru Šauliu - pas mokyklų inspektorių (patarėją) Te Gude dėlei Mokslo Draugijai skiramųjų namų. 30 d. vakarykščios dienos "Berliner Tageblatt" (N. 439) padavė žinią, kad vokiečių "reichstago" vyriausioje komisijoje tautos liberalai, pažangiečiai, socialdemokratai ir centro atstovai padavę sumanymą, kad Lietuvoje ir Kurše būtų įvesta tautų reprezentacijos ir civilis valdymas; tasai sumanymas vienu balsu rugpjūčio 28 d. priimta. Galop rugpjūčio 31 d. dalyvavau Vilniaus politikos kuopos susirinkime dėlei kandidatų konferencijai sąrašo sustatymo.
Rugsėjo 3 ir 4 d. "Wilnaer Zeitung" pranešė žinią, kad vokiečių kariuomenė perėjus per Dunos (Dauguvos) upę ir paėmus Rygą. 9 ir 16 d. - politikos kuopos susirinkime dėlei konferencijos tvarkymo ir kandidatų į tautos tarybą paskyrimo. Prieš pat konferenciją 17 d. vakare lenkų "Lutnia" salėje vaidinta buvo Strazdo "Sugrįžo". Ant rytojaus, rugsėjo 18 d, lietuvių konferencijos dienoje buvo iš ryto 8 ½ pamaldos katedroje: mišias laikė kanon. J. Kukta, pamokslą sakė kun. d-ras M. Reinys, paskui iki 1 val. - pirmasis konferencijos posėdis lenkų teatre prie Didž. Poguliankos, mano, kaipo pagarbos pirmininko, prakalba atidarytas; kitas posėdis - po pietų 4-8 val. 19, 20, 21 ir 23 d. posėdžiai tęsėsi kiekvieną dieną priešpiet ir po pietų ir pastarąją dieną pasibaigė, išrinkus tarybos nariais: mane, M. Biržišką, S. Banaitį, K. Bizauską, Pr. Dovydaitį, Petrą Klimą, kun. Vl. Mironą, D. Malinauską, inž. S. Kairį, S. Narutavičių, kun. Alf. Petrulį, A. Smetoną, A. Stulginską, J. Smilgevičių, kun. Just. Staugaitį, d-rą J. Šaulį, kun. K. Šaulį, J. Šerną, J. Vailokaitį ir J. Vileišį. Konferencijai pasibaigus vakare toje pat "Lutnia" salėje buvo vaidinta "Eglė žalčių karalienė".
Sekančią, rugsėjo 23 d. išrinktieji tarybos nariai buvome susirinkę 5-6 val. po pietų "Lietuvos Aido" redakcijoj, kur buvo svarstyta padėkos adreso tekstas, kurį reikėjo paduoti per kariškosios valdžios Lietuvoje viršininką kun. Isenburgą aukščiausiam vadui Rytuose Bavarijos princui Leopoldui už leidimą konferenciją sušaukti ir tarybos narius rinkti. Tas adresas buvo pavesta man perskaityti prieš Isenburgą. Iš "L. Aido" redakcijos nuėjome visi į vokiečių kareiviškos valdžios tarnautojų kliūbą (Kassino), kur aš salėje prieš stovintį kun. Isenburgą su jojo skaitlingais karininkais palydovais tarybos narių pryšakyje perskaičiau tą padėkos adresą princui Leopoldui. Kun. Isenburgas, keliais žodžiais paaiškinęs tarybos tikslą, įteikė kiekvienam išrinktam tarybos nariui šitokio turinio diplomą: "Rytų vyriausiojo kariuomenės vado generolo feldmaršalo Jo Didenybės Princo Leopoldo von Bayerno pavedimu ponas... Lietuvos liaudies suvažiavimui pasiūlius, skiriamas į Lietuvos krašto tarybą. Vilnius, 1917, rugsėjo 23 d. Lietuvos karinės administracijos vadas (seka kunigaikščio Isenburgo parašas). Po dviejų tarybos organizacijos posėdžių 24 d. kiti posėdžiai prasidėjo spalių 4 dieną ir su tūlomis pertraukomis tęsėsi tolyn, iki Taryba sausio 1919 m. pirmose dienose išsikraustė Kaunan: visuose man teko reguliariai dalyvauti.
Tuo tarpu, restauravus naujai apimamus Mokslo Draugijai namus prie Aušros bromo gatvės N. 21, spalių 22 d. 1917 m. pradėta ir lapkričio 2 d. pabaigta gabenti Mokslo Draugijos biblioteka ir kiti daiktai į tuos namus. Vislab gabenant, teko man lydėti kiekvieną vežimą po kelis kartus kasdieną iš Pranciškonų mūrų gana toli į paminėtus namus. Nuo daug stovėjimo ir vaikščiojimo pasirodė naktimis pėdose ir kojų blauzdų raumenyse (m. gastrocnemius, soleus, peroneus longus) tampymas su sopėjimu - traukutis (Muskelcontraction, Muskelzusammenziehung), kojas ištiesiant arba krutinant; kai kada tas traukutis pradėjo būti labai skaudus ir ilgai dūruojąs, kad miegoti kliudė. Nuo to laiko traukutis iš pėdų ir blauzdų neišnyksta ir laikas nuo laiko pasirodo.
Nors po minėtuoju lenkų 44 vyrų memorialu į vokiečių valdžią dėlei Lietuvos prie Lenkijos prijungimo buvo ir patsai diecezijos administratorius Michalkevičius pasirašęs, bet už tokį pat lietuvių kunigų pasirašymą po lietuvių kontrmemorialu jisai visiškai neteisingai nubaudė. Todėlei lapkričio 18 d. Mikalojaus salėje buvo sušaukta susirinkimas dėlei protesto prieš Michalkevičių, kad jis kun. J. Kuktą, kun. d-rą Bakšį, kun. Brazį, kun. d-rą J. Stankevičių Vilniuje ir kun. Varną Kaišiadoryje pašalino iš vietų ir vienam mėnesiui suspendavo juos nuo bažnytinių pareigų pildymo. 30 d. "Wilnaer Zeitung" ir kiti laikraščiai pranešė, kad vakar vokiečių parlamento kancleris gr. Hertling'as padavęs žinią apie taikos pasiūlymo gavimą iš rusų laikinosios valdžios Trockio ir Lenino vardu.
Gruodžio 2 d. užvakar dienos Vilniaus laikraščiai, pranešdami apie kanclerio gr. Hertlingo kalbą "reichstage" lapkričio 29 d., pareiškė, būk jis, kalbėdamas apie Lenkijos, Lietuvos ir Kuršo likimą, išsitaręs, kad jis pripažįstąs tų kraštų gyventojams apsisprendimo teisę. 5 d. Lietuvos Tarybos posėdžiuose A. Smetona, d-ras Šaulys ir S. Kairys, kurie buvo išvažiavę su politikos misija į Vokietiją ir Šveicariją, darė pranešimus apie tos misijos pasekmes. 6-12 d. posėdžiuose buvo svarstyta Lietuvos neprigulmybės paskelbimas ir santykiai su Vokietija dėlei reikalaujamų iš vokiečių valdžios pusės priėmimo kareivijos, muitų, susisiekimų ir monetos konvencijų su Vokietija. 26 ir 27 d. Lietuvos Tarybos posėdyje ir komisijoj dėlei Lietuvos sienų nustatymo.
Nors sausio 7 d. 1918 m. Tarybos buvo nutarta sekančią dieną 3 val. po pietų viešame posėdyje paskelbti Lietuvos nepriklausomybę, bet, vietinei vokiečių valdžiai atsisakius paskelbimo formulą priimti, tą dieną nepaskelbta, atidedant tolimesniam laikui. Sausio 9 d. buvo vienintėlis Lietuvos Tarybos posėdis, kuriame drauge dalyvavo ir vokiečių valdžios atstovai: Statssekretorius Falkenhausen, von Gilsa ir k.
Kadangi Lietuvių konferenciją atidarant jos vardu buvau nusiuntęs papai Benediktui pasveikinimo telegramą, tai sausio 12 d. gauta buvo per Michalkevičių sekantis iš Vatikano laiškas:
Jo šventenybės
Iš Vatikano gruodžio
6 dieną 1917
Garsusis vyre,
Aukštasis Pontifikas, kuris dėl savo rūpinimosi visais katalikais, kiek tik Lietuvoje gyvena, tėviška meile apgaubia vyrų, į Vilniaus susirinkimą deleguotų, šviesias maldas į Tėvą, trokštantį padėti vargšams ir sutaikyti visas tautas, palankiai priėmė ir savąjį per mane tau dėkingumą pareikšti panorėjo, taip pat prašytąjį Apaštališką Palaiminimą, paskirtą visų Lietuvos piliečių gerovei ir pažangai, noriai suteikia.
Atlikęs šią garbingą prievolę, tau visokios sėkmės ir laimės linkiu, ir save pareiškiu
Tau, garsusis vyre,
labiausiai atsidavusį
P. Kard. Gasparri
Garsiajam vyrui
D-r J. Basanavičiui
Lietuvos konferencijos pirmininkui Vilniuje
Michalkevičius, inteikęs šitą kardinolo Gasparri laišką, ėmė pasakoti plačiai apie savo santykius su Vilniaus lenkais: pasisakė, jis esąs lituanopolonus, lenkiškos kultūros žmogus, bet Lietuvos pilietis, paskui perėjo prie savo pasirašymo po Vilniaus lenkų memorialu dėlei Lietuvos prie Lenkijos prijungimo, galop kalbėjo apie nubaudimą lietuvių kunigų po lietuvių kontramemorialu, ką, kaip aš sakiau, jis neturėjo logikos nė teisės daryti, prieg tam prašydamas, kad aš jį išteisinčiau prieš lietuvių visuomenę. Sausio 14 d. "Liet. Aido" redakcijoje buvo tūlų (10) Lietuvos Tarybos narių susirinkimas dėlei Tarybos centro grupės sutvarkymo. 25 d. toje pat redakcijoj viešame lietuvių susirinkime dėlei paaiškinimo Vilniaus lietuviams Lietuvos Tarybos veikimo. 26 d. posėdžiuose po ilgų debatų galutinai nutarta (12 balsų iš 20) paskelbti Lietuvos nepriklausomybė: J. Vileišis, S. Narutavičius ir S. Kairys dėlei nepriėmimo jųjų paduotosios formulos nepriklausomybei paskelbti iš Lietuvos Tarybos išstojo. 29 d. dienyne pastebėta, kad pastaruoju laiku ėmę blauzdos labai brinkti (anasarea crurum).
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
