en
Rengiantis į naujus rinkimus III-jon Dūmon, Bartininkų ir Vaitkabalių valsčių mažlaukiai rinkimuose, man juose nedalyvaujant, rugsėjo 14 d. išrinko mane rinkiku į pavietą - Vilkaviškį. 16 d. pradėjau peržiūrinėti Bartininkų bažnyčios archyvą ir daryti iš metrikų knygų ištraukas ir tą darbą 24 d. užbaigiau. 26 d. su broliu Vincu apsilankėva pas Piliakalnių kaimo gražųjį piliakalnį, taip man nuo mažų dienų ir mylimą, ir jį nufotografavau. 27 d. išvažiavau Vilkaviškin, kur pas A. Gelgaudą praleidęs kelias gražias dienas, apsilankęs pas M. Rudvalį Oranų kaime, spalių 2 d. iš ryto į Kauną išvažiavau ir čion atvykęs pavakare buvau vaikštynių Linksmojoj, neaprašomai gražioj rudens gamtoje. 3 d. 8 val. rytą garlaiviu išplaukiau į Ilguvą; ties Raudondvariu teko stovėti sėklioje Nemuno vietoj net dvi valandi, iki laivą "draga" nuo smiltyno nepravarė. 3 val. po pietų atvykęs Ilguvon, apsistojau klebonijoj pas kun. Duobą; pavakare su Miliušiu apžiūrėjau girioj esantį apardytą ant upės Nykos kranto piliakalnį. Vakare vakarieniaujant Ilguvos dvaro užveizda Laurynaitis pasakojo apie senovėje čia gyvenusį lietuvių žynį Ilgį, nuo kurio vardo vieta praminta esanti. Sekančią dieną išklausinėjau bažnyčios zakristijoną Starkevičių apie tą Ilgį ir darbavausi bažnyčios archyve; 4 val. po pietų laivu nuplaukiau į Vėliuoną pas kleboną Tuomą; peržiūrėjau bažnyčios archyvą, apžiūrėjau miestelio poziciją, Gedimino kalną ir k. ir apsinakvojau. 5 d., iš ryto padirbėjęs archyve, po pietų klebono lydimas aplankiau piliakalnį žemiau Vėliuonos ant Nemuno kranto ir iš ten nuvažiavova į Seredžių pas kun. Rudoką: čia apžiurėjau naujai statomąją bažnyčią ir aukštą Palemono piliakalnį ant Nemuno kranto; vakare su klebonu ilgai kalbėjau de variis rebus. Nemigoje praleidęs naktį, 6 d. anksti atsikėlęs nuvažiavau prie laivų stoties ant Nemuno kranto ir apžiūrėjau pilies griuvėsius prie Dubysos įtakos Nemunan; priešpiet, val. 11, sugrįžau Kaunan, kur nuo 3-7 1/2 buvau pirmajame Lietuvos moterų kongrese miesto teatre. Sekančią dieną dar kartą kongrese apsilankęs ir 8 d. iš ryto, puikiam orui esant, Nemuno krantais atlikęs smagias vaikštynes, po pietų val. 5 išvažiavau Vilniun. Sugrįžus 9 d. vėl prasidėjo dažniau arythmijos. Spalių 12 d. pavakare apžiūrėjau tuomet "Kudikėlio Jezaus" vaikų prieglaudos kieme prie "Bakštos" gatvės po žeme neseniai atrastą senovės lietuvių tvirtovės vietoje išmūrytą didelį, aukštą tunelį - slapyklą, kurioje dabar yra iš viršaus prigriuvę daug žemių ir šulinys pilnas vandens. 13 d., atėjus Hahn'o viešbutin pietų valgyt, atsitiko bjauri tachycardia, kuri tik spaudžiant nervum vagum dextr. pragaišo, bet pavakare pasirodė daug arythmijų. 14 d. pradėjau vėl užsiiminėti Veliuonos istorija sulig iš ten pargabentų dokumentų. 19 d. telegrama užklausiau A. Smilgą Peterburge, kad sužinotų iš Vladimirovo apie pašaukto ten vysk. Roppo likimą; sekančią dieną Smilga telegrafavo: "Rop administrativno vyslan". Spalių 21 d. apsilankiau pas And. Stankevičių, generalgubernatoriaus kancelarijos vedėją, kad sužinojus apie Roppą, "Sąjungos išlaikymui liet. kalbos bažnyčiose" ir kitais reikalais. 22 d. "Vilties" redakcijoj tartasi apie Roppo pašalinimą ir k. 23 d. rašiau Vladimirovui ilgą laišką apie bažnytinių dalykų stovį, kad, renkant naują Vilniui vyskupą, būtų paskirta lietuvis. 25 d. išvažiavau per Varėną, Alytų Suvalkuosna, kur 7 val. atvykau ir sekančią dieną pradėjau darbuotis Hypotekos archyve pas Kasakaitį, rinkdamas medegą apie Garliauską (Godlevskį) ir jo darbus, įtaisant dvarus Garliauckynėje, atėmus iš žmonių laukus. 27 d., pavalgę pietų Kasakaičio šeimynoje, su juo ir Marčiukaičiu išvažiavome į Vygrius 10 verstų plentu iki "Stary folvark", iš kur luotu per ežerą nusiyrėm į pačius Vygrius. Apžiūrėjom komendulų vienuolių statytąją gražią bažnyčią, kuri buvo vysk. M. Karpavičiaus laikais tapusi Vygrių vyskupystės katedros bažnyčia, apžiūrėjom kriptoje gulintį vysk. Karpavičiaus balsamuotąjį lavoną ir, gražiai sympatingo klebono Marmos priimti ir pavaišinti, sugrįžom į Suvalkus, kur vakare buvau lietuvių "Vienybės" draugijos susirinkime. 28 d., priešpiet padirbėjus archyve, pavakare pas mane buvo apsilankę: Marciukaitis, Grinkevičius, Stalioraitis ir gimnazijos mokytojas Matulevičius; vakare buvau svečiuose pas kun. d-rą J. Stankevičių ir apžiūrėjau jo įvairių daiktų rinkinius. Prisiartinant rinkimams į Valstybės Dūmą, kurie spalių 31 d. buvo paskirti, aš dar rytais darbavausi archyve. 30 d. po pietų rinkikams Suvalkuose susirinkus, Paryžiaus viešbutyje pirmininkavau jų susirinkime ir daviau direktyvas kandidatui rinkti. 31 d. parašiau rezoliucij'ą apie Suvalkų gubernijos atskyrimą; 1/2 11-1/2 12 Paryžiaus viešbutyje rinkikų posėdyje; 12-2 val. - teismo bute rinkimuose: A. Bulota 27 lietuvių ir žydų balsais vieninteliu atstovu nuo Suvalkų gubernijos Valstybės Dūmon išrinkta; pietus totoriaus Karamišo restauracijoj pavalgęs, vakare buvau Suvalkų lietuvių draugijos "Vienybė" susirinkime. Lapkričio 1 d. priešpiet - Hypotekos archyve; po pietų - pas Marčiukaitį, Matulevičių ir Vaišnorą. Diena ūkanota, labai atvėsęs oras, šaltas vėjas; vakare grįžtant namon drebulys; namon sugrįžęs, karštos arbatos atsigėręs, sušilau ir anksti atsiguliau.
Dar iki 7 d. archyve besidarbuodamas ir kasdien susitikdamas su J. Marčiukaičiu, Vaišnoru, Elviku, Grinkevičium, pietus dažnai Kasakaičiuose ir pas Marčiukaitį valgydamas, praleidau laiką iki lapkričio 8 d., kada apsilankiau pas gubernatorių Stremouchov'ą, sympatingą vyrą ir lietuviams palankų žmogų, su kuriuomi ilgai kalbėjau apie Lietuvos reikalus. Tą pat 8 d. pietus valgiau ir arbatą vakare gėriau pas Juozą Marčiukaitį; jis, kaipo fotografas mėgėjas, nutraukė kelias mano fotografijas. 9 d. priešpiet darbavausi gubernijos archyve, kur yra daug medegos apie Bartininkų "ekonomiją" ir Garliauckynę. Pietus totorių restauracijoj valgant - daug arythmijų. Buvo su revizitu Stremouchov'as. 10 d. iš ryto geležinkelio stotin Marčiukaičio palydėtas išvažiavau Vilniun ir 9 val. vakare atvykau. Kitą dieną iš ryto apsižiūrėjau, kad iš kišeniaus pražuvęs portpapier su apie 50 rub., kuriuos, regis, Vilniaus geležinkelio stotyje man ištraukta. Visą dieną daug arythmijų. 15 d. naktį pabudus - smarki tachycardia (compressio n. vagi) ir 17 d., pradėjus pietus valgyt; šitą dieną daug arythmijų. Lapkričio 22 d. perkraustyta iš P. Vileišio namų Antakalnyje, kur sudėta buvo mano biblioteka, į š. Mikalojaus bažnyčios namus; nuo šios dienos pradėjau ją tvarkyti ir joje darbuotis. 25 d. išvažiavau Kaunan, kur vakare - susirinkime pas kun A. Dambrauską; svarstyta mano sumanymas dėlei bažnytinių Lietuvos dalykų ir vyskupo Vilniun paskyrimo delegacija Ryman pas papą siųsti. Paskirta rezidentu prie Vatikano kun. kanon. Prapuolenis, o delegatais išrinkta: aš, K. Aglinskas, kunigaikštis Gediminas-Beržanskis-Klausutis, kun. Maironis, Valkininkų klebonas Racevičius ir D. Malinauskas. Kun. Dambrauskui Kaune pavesta memorandumas rašyti. 30 d. "Vilties" redakcijoj Vilniuje pas kun. Tumą buvo tartasi tos delegacijos reikalais.
Nuo gruodžio 1-7 d. dažnai mane nemiga kankino ir arythmijos; pastarąją dieną nuėjus Mokslo Draugijos bibliotekon ūmai - tachycardia; vakare "Muzikos mokykloje" - "d-ro Kudirkos" vakarėlyje. 8 d. priešpiet - pasikalbėjimas su kun. Nariausku iš Seinų delegacijos reikalais. 10 d. drauge su Nariausku nuvykau Kaunan, ir pas kun. Dambrauską susirinkime buvo svarstoma delegacijos Ryman reikalai. Iš Kauno nuvažiavau į Garliavą pas K. Aglinską ir, pasikalbėjęs su juom delegacijos dalykuose, po poros dienų 13 d. grįžau Vilniun, kur geležinkelio stotyje vėl man iš kišeniaus ištraukta kokio vagiliaus, kurių ten niekados netrūko, 105 rubliai. Gruodžio 20 d. generalgubernatoriaus kancelarijoj J. Tatisčev'as, kurio žinioje buvo vyskupystės bažnyčių reikalai, man pranešė, kad jeigu Vilniaus kapitula, Roppą pašalinus, neišrinksianti generalio vikaro vyskupo vieton, tai valdžia mananti padalinti Vilniaus vyskupystę į dvi dali, kurių viena būsianti pavesta Žemaičių, kita Seinų vyskupui valdyti. 22 d. turėjau ilgą pasikalbėjimą su J. Daujotu (Dowiat), lietuvių orientacijos dvarininku, apie delegacijos dalykus; jisai pritarė ir reikiant prisižadėjo pats su delegacija Ryman vykti. 23 d. gautasis iš kun. Prapuolenio laiškas, nepritariąs delegacijos tikslui, labai suerzino nervus. Gruodžio 24 d., pasikalbėjus su kun. A. Petruliu, nutarta Vilniaus diecezijos kunigams sausio 23 d. 1908 m. susirinkus pasitarti dėlei delegacijos reikalų. 25 d. su kun. Ribikausku iš Krivyčių kalbėta apie delegaciją. 28 d. rašiau kun. Prapuoleniui apie delegacijos atidėjimą. Galop gruodžio 30 d. lietuvių susirinkime svarstyta mano sumanymas "Tautos namus" steigti Vilniuje - pritarta.
Iki šiol praėjo 21/2 metų nuo sugrįžimo iš Bulgarijos, bet liguisti mano nervai beveik nė kiek nepagerėjo - nenusiramino. Iš širdies pusės dažnai būdavo arythmijos, ypač valgant, ant kairiojo šono gulint, kai kada ir nuo kvėpavimo (pulsus irregularis respiratorius), taipogi - ypač naktimis po baisių sapnų - tachycardia, kurią pasekdavo arythmijos ir kai kada bradycardia (su 50-60 pulsacijų minutėje). Dažnai nemiga (agrypnia) kankindavo naktimis, be hypnotikų negalėdavau užmigti, miegas su baisiais, bjauriais sapnais, galvos sopėjimas (cephalalgia), kvaitulys (vertigo), neramumas. Jauslumo nervai buvo dar vis suerzinti: bjaurios paraestezijos galvoje, burnoje ir stemplėje su bjaurumi skoniu (parageusia gustatoria). Kai kada vietoje, kur guli kulipka, kildavo neuralgia, kuri pareidavo į abiejų strėnų pusių lumbago ir po kelias dienas dūravo. Sunkumas pilvelyje su raugsėjimu (ructus), dargi skaudėjimu (gastralgia), kaipo kataro symptomai, prie kurių prisitelkdavo ir diarrhoea, bet sutinimas in regione coeci pastaruoju laiku išnyko. Urinoje dar dažnai būdavo uratų sedimentas.
Tokioje tat padėtyje sulaukiau naujų 1908 metų. Sausio 4 d. Vilniun atvažiavus viceministeriui Gerasimovui, "Europos" viešbutyje buvau pas jį Mokslo Draugijos reikalais. 5 d. išvažiavau Kaunan, kur, su kun. Dambrausku pasimatęs, 1/2 5 po pietų buvau jau Garliavoje ir, čia iki 9 d. pas Anglinską pabuvęs, šitą dieną jo lydimas išvažiavau pas girininką Jakubčionį, kur papietujęs, 5 val. išvažiavau į Mauručių geležinkelio stotį ir iš čia į Vilkaviškį bjauriai užpustytu keliu nuo stoties į miestą pas A. Gelgaudą. Sausio 12 d. jau buvau Ožkabaliuose, kur pabuvęs kelias dienas ir po sniegu apdengtus laukus iki Šulių ir Kušliakalnio pasivaikštinėjęs, 17 d. atgalios į Vilkaviškį grįžau, o sekančią dieną jau buvau Vilniuje. Šią visą dieną turėjau galvos skaudėjimą (neuralgia n. supraorbitalis sin.). 20 ir 21 d. bjaurios paraestezijos galvoje ir ta pati neuralgia dūravo. 22 d. su kun. Tumu, Mironu ir Petruliu - pasitarimas dėlei delegacijos Ryman, o 23 ir 24 tuo pat reikalu - su Valkininkų klebonu Racevičium. 25 d. Mokslo Draugijos komiteto posėdyje svarstyta "Tautų namų" reikalas. Sausio 31 buvau pakviestas į generalgubernatorių, kurs manęs klausė, ar galima leisti įsteigt Kauno gubernijoj kooperacijos centralę ir, jei galima, tai kokiais motyvais. Nors aš buvau tos nuomonės, kad labai būtų naudinga tokią centralę įtaisius ir, kaip bus tuojau minėta, tuo reikalu parašiau gana platų memorialą, bet Krzyvickis visgi tokios įstaigos neleido taisyti.
Vasario 1 d. lietuvių susirinkime vėl buvo svarstyta "Tautos namų" klausimas, bet be konkrečių pasekmių. 3 d. po sunkių bjaurių sapnų pabudau su tachycardia (strophantus). Dieną buvau pas gubernatorių ir generalgubernatorių dėlei kun. Rucevičiui ir Švenčionių dekanui Burbai, kursai buvo sutikęs delegacijoj dalyvauti, pasportų išgavimo. Kauno kooperacijos draugijų man iš generalgubernatoriaus kancelarijos atsiųstuosius įstatus peržiūrėjau; 7 d. man Mokslo Draugijoje užsiiminėjant, pavakare iš prieškambario pavogta gražūs kailiniai, kepurė ir svetima brangi lazda su masyvia sidabro rankena. 8 d. buvau dar užsiėmęs Kauno kooperacijos draugijų dalykais ir, pabaigęs rašyti apie tai memorialą, kitą dieną generalgubernatoriui įteikiau - bet be pageidaujamos pasekmės. 9, 14, 23 d. Mokslo Draugijos komiteto posėdžiuose svarstyta "Tautos namų" klausimas. 18 ir 20 d. taisiau A. Bruožio apie Klaipėdą surinktas dainas spaudon, kurių redagavimą 22 d. pabaigiau. 24 d. buvau pas generalgubernatoriaus kancelarijos vedėją Stankevičių dėlei užsienin važiuoti pasportų sau, Racevičiui ir Burbai. 25 d. iš ryto išvažiavau į Valkininkus pas kun. Racevičių; nuo geležinkelio stoties rogėmis 8 varstus iki miestelio važiuojant, nors šalčio buvo vos 2°, bet rytų vėjui pučiant, buvo gana šalta. Kun. Racevičius apsiėmė važiuot Peterburgan vyskupystės reikalais pas tikybų departamento direktorių; parodė savo slapta laikomą vaikams mokyklėlę ir pavaišinęs vakare išlydėjo mane iš miestelio; 9 1/2 val. jau buvau Vilniuje. 27 d. apsilankė pas mane iš Kauno kun. prof. Januševičius, kursai kvietė mane, kad iš higienos kurso referatus pagaminčiau į rengiamuosius sociologijos kursus Kaune. 29 d. apsilankė kun. Racevičius, kurs važiavo Švenčionysna pas dekaną Burbą ir su juomi Peterburgan vyskupystės lietuvių kunigų reikalais: jam įdaviau į direktorių Vladimirovą rekomendacijos laišką.
Kovo 1 d. Mokslo Draugijos komiteto posėdyje priimta mano įsteigtoji "Lietuvių Tauta" Draugijos organu; nutarta pakviest prof. Fortunatovą, Baudoin de Courtenay, Lappą, Volterį ir k., kad parašytų ką nors Draugijos organui. - Apie mano nervų ligą galima buvo pastebėti: pilvelio sunkoje acidi hydrochlorici trūkumas, o todėlei dyspepsija darė tai, kad valgant arba ir pavalgius buvo nenormaliai erzinamas nervas vagus, kas apsireikšdavo širdies arythmijomis. Todėl ir šiandien, pietų valgius "zrazų" ir kompoto, vakare buvo sunku pilvelyje, daug raugsėjimo ir arythmijų. Tą pat dieną dienyne yra pažymėta: Kadangi jau nuo seniai valgant geriant pilvelin įeina daug oro (aerophagia), o tarp kitų priežasčių (achylia gastrica) - nuo jo išsipučia patsai pilvelis, pakelia aukštyn diaphragmą ir irrituoja nervum vagum, kas taipogi ant širdies rytmo (arythmia) atsiliepia, tai jau nuo kokio mėnesio beveik reguliariai vakare atsigulęs pilvelio massažą darau, iki iš jo oras (kliuksėjimas) beveik visiškai išnyksta. Šita manipuliacija gana pasekmingai bjaurias arythmijas pašalina, kurios seniau taip dažnai - o ir dabar dar neretai - mane kankino. Kovo 2 d. buvo atvažiavęs kun. K. Alšauskas pasitarti dėlei Rokiškyj "Saulės" progimnazijos steigimo. Nuo kelių dienų bjaurus ausyse ošimas, kaipo denervacijos symptomas. 3 d. kun. Racevičius, grįždamas iš Peterburgo, duoda reliaciją apie pasikalbėjimą su Vladimirovu, kurs prižadėjo išduoti užsienin važiuoti pasportus. Po pietų su kun. Alšausku - pas kuratoriaus pagelbininką Florovą dėlei Rokiškio progimnazijos, o 4 d. su d-ru Bagdonu ir kun. Alšausku pas kuratorių paduota prašymas dėlei minėtosios gimnazijos įsteigimo - be pozityvių pasekmių. 5 d. anksti rytą pabudęs po įtekme baisių sapnų su bjauriu ausyse ošimu ir tachycardia, išgėrus strophanto, nustojo širdis šuole plakus ir 8 d. tachycardia atsikartojo. 9 d. rašiau kun. Prapuoleniui ir kun. Aleksandravičiui Lomžoje apie delegacijos reikalus. Šią dieną mirė Peterburge prof. kun. K. Jaunius; 12 d. - ekzekvijos š. Mikalojaus bažnyčioje už vėlionį kun. Jaunių. 13 d. buvau Montvilo piešimo mokykloje Trutnevo ir k. paveikslų parodoje. Vakare - D. Malinauskas prieš išvažiuosiant Peterburgan dėlei vyskupystės reikalų pasikalbėti apie šitos politiškos kelionės tikslą. Visą dieną, kaip ir vakar, bjauri parageusia. Broliui Vincui išsiunčiau laišką, jog, negalint tuo tarpu pas jį parvažiuoti, idant būt krikštų tėvu jo gimusiam vaikui, užrašytų mane metrikoje krikštų tėvu, o vaikui duotų Vytauto Kazio vardą. 14 d. vidudienyje užpuolė mane ypatingas silpnumas (anaemia cerebri?); atsigulus palengvėjo. 15 d. L. Gira padavė sumanymą išleisti "Auszros" 25 metų jubilejui paminėti knygą. 16 d. išsiunčiau laišku kun. d-rui Totoraičiui sumanymą išversti į lietuvių kalbą Wigando kroniką; vakare pradėjau ir kitą dieną pabaigiau rašyt į "Viltį" savo atsiminimus apie kun. Jaunių. 19 ir 20 d. daug laiškų rašyta įvairiems žmonėms Mokslo Draugijos ir politikos reikalais. 20 d. D. Malinauskas, sugrįžęs iš Peterburgo, vakare susirinkime duoda relaciją apie pasikalbėjimą su Vladimirovu apie Lietuvos reikalus Bažnyčios srityje. 23 telegrafavau Vladimirovui, kad duotų tuojau žinią, kaip tik bus duota kunigams leidimas užsienin - Ryman važiuoti. Nuo šiandien pradėjau gerti "Fellows syrop ofhypophosphites". 26 d. rašyta Ed. Volteriui, kad rinktų Lietuvos bibliografiją. 29 d. dienyne užrašyta: "Vilniaus Aušros" draugijos susirinkime - daug arythmijų; gailiuosi tan susirinkiman nuėjęs, nes tokių fanatikų, kaip J.....tis, P...nė ir J. V....šios be logiško nuoseklumo kalbos tik baisiai nervus suerzino. 30 d. naktyje iš priežasties baisaus sapno (kova su kokiu nevidonu) pabudau su bjauria arythmija (pressio n. vagi, strophantus); visą dieną sunku galvoje, daug arythmijų ir eruktacijų kaip ir vakar.
Balandžio 1 d. atiduota spaudon Kuktos spaustuvėje Mokslo Draugijos organas "Lietuvių Tauta". Vakare atnešta iš Vladimirovo telegrama, jog aukščiausiai leista kunigams užsienin važiuoti, apie ką esą pranešta generalgubernatoriui. Kaip rusų valdžios į tą delegaciją, kuri betarpiškai su papa turėjo susižinoti ir skųstis ant lenkų varomosios per bažnyčias Lietuvoje politikos, žiūrėta ir kokią svarbą jai skirta, matoma iš to, jog, prieš leidžiant delegacijos nariams kunigams išduoti užsienio pasportus, generalgubernatorius Krzyvickis ir jo kancelarijos vedėjas Stankevičius važinėjo Peterburgan ir pirmasis jų 25 d. kovo turėjo audienciją pas carą, o antrasis, kovo 28 d. išvažiavęs, Vilniun sugrįžo balandžio 6 d.; jiedu, tarp kitų reikalų, turėjo pasikalbėjimus ir su svetimų tikybų departamento direktorium Vladimirovu dėlei lietuvių rengiamos delegacijos. 4 d. mažame susirinkime nutarta ryt dieną susirinkti pas mane tiems žmonėms, kurie buvo apsiėmę delegacijoj dalyvauti. Paskirtą valandą susirinko Daujotas, kun. Racevičius, Petras Vileišis, d-ras Paškevičius, kursai atėjo nuo delegacijos atsisakyti, o D. Malinauskas, kurs buvo į savo dvarą išvažiavęs, nepribuvo. Kalbėta apie memorialo formą; termino delegacijai siųsti nepaskirta. 6 d. pas mane Mokslo Draugijos bibliotekoje susirinkus teatrininkų kuopai: G. Landsbergiui, S. Kymantaitei, M. Putvinskaitei, Sleževičiui ir J. Strazdui, kurie rengėsi "Mindaugą" vaidinti, dariau pranešimą apie senovės lietuvių drabužius. 7 d. parašiau straipsnį "Lietuvių Mokslo Draugija ir jos kritikai". 8 d. užrašyta dienyne: Jau nuo kelių savaičių pastebėjau, kad valgant - ypač pietujant - ar tai iš priežasties bjaurių glosso-pharyngo paraestezijų įkrinta į valgio gerklę (larynx); taip ir šiandien atsitiko, todėl vakare teko daug kosėti. - 12 d., d-rui Rud. Meyer'iui Rygoje užklausus, parašiau gana ilgą straipsnį apie "Vaivo rykštę" - vaivorykštę. 13 d. atėmiau iš cenzuros komiteto Mokslo Draugijai siųstas "Birutės draugystės" Tilžėje knygas. Vilniaus kapitulą valdžia panaikino dėlei nepaklusnumo. 16 d. su A. Smetona ilgai kalbėjau apie Vilniaus lietuvystės ateitį. 18 ir 19 apsilankė pas mane Vydūnas, iš Tilžės atvažiavęs Vilniun į lietuvių dailės parodą. 19 d. drauge su d-ru Bagdonu išvažiavau Kaunan, iš kur aš pavakare į Garliavą pas K. Aglinskį nuvykau ir sekančią dieną po neramaus, sunkaus miego iš ryto turėjau daug arythmijų, taip pat buvau priverstas iki 2 val. po pietų gulėti. 27 d. išvažiavau, K. Aglinsko lydimas, per Rinkūnus, Pavytį į Girininkus pas Kemežį, kur pirkau Mokslo Draugijos muzejui senovišką drobulę ir žiurkštą; iš čia vieškeliu, kuriuomi keliauta kryžiuočių prieš Kauną ir Napoleono pro Raželių dvarą, vakare grįžau Garliavon.
Gegužės 1 d. išvažiavau Vilniun. Garliavoje būnant, nervai buvo šiek tiek nusiraminę, įgijau beveik normalį miegą, o liežuvio ir stemplės paraestezijos buvo beveik pragaišę. Laiką praleisdamas gražiomis dienomis daug vaikščiodavau artimoje girioje, Kauno-Marijampolės ir Prienų plentu vaikštynes atlikdamas. Sugrįžęs Vilniun iš dienraščio "Severo zapadnyj golos" (balandžio 18 d. N. 721) sužinojau, kad, anot laikraščio "Rusj" pranešimo, konfliktas tarp Peterburgo ir Vatikano dėlei Roppo pašalinimo pasibaigęs. Papa sutikęs paskirti naują Vilniun vyskupą vieton von der Roppo. Sugrįžus Vilniun tuojau, nes jau 3 d., prasidėjo apsireikšti vėl smarkesnės arythmijos ir paraestezijos. 7 d. su kun. K. Alšausku - pas generalgubernatorių Krzyvickį dėlei pasportų keliaujantiems Ryman gavimo. 10 d. miegas neramus, pilnas bjaurių sapnų; pabudus palpitationes cordis cum arythmia; vakare miesto salėje "Mindaugą Lietuvos karalių" vaidinant. 12 d. taisiau d-ro K. Griniaus "Lietuvių Tautai" atsiųstąją "Medegą Ivinskio biografijai". 15 ir 26 d. pabaigiau rašyt straipsnį: "Kaip lietuvių senovėje vandenimis keliauta"; vakare su Davainiu-Silvestravičiumi sustatyta projektas išleidinėti lenkų kalba laikraštis "Litwa". 17 d. naktį po bjaurių sapnų pabudau su tachycardia; po pietų su Felicija Bortkevičiene tartasi dėlei populiarių mokslo kursų įsteigimo programos. 18 d., nors guldamas buvau "bromuralio" inėmęs, beveik visą naktį nemigoje praleidau, todel visą dieną sunki galva. Priešpiet buvo G. Landsbergis pasikalbėti "Sąjungos pagrąžinimui teisių liet. kalbai bažnyčiose" reikalais, todėlei su juomi turėjau eiti pas kun. Ambraziejų, kursai tuo laiku vedė "Sąjungos" reikalus. 19 d. naktis kaip ir vakar; po pietų - F. Bortkevičienė "kursų" reikalu. Vakare Ant. Vileišiuose valgiau gardaus žemaičių "kastinio". 23 d. iš ryto pabundant iš miego - smarkus nereguliaris širdies plakimas (arythmija) ir per visą dieną dažnai - ypač pietus valgant - atsikartojo. Gegužės 28 d. atėjęs kun. Racevičius pranešė, kad Roppas įsakęs to laiko diecezijos administratoriui Fronckevičiui, kad neduotų nė jam, nė dekanui Burbai "litteras praemissas", be kurių jiedu nedrįso Ryman važiuoti. Netekus tokiu būdu dabar svarbiausių delegacijos narių, kurie, kaipo Vilniaus diecezijos kunigai, galėjo geriausiai liudyti apie Bažnyčios padėtį Lietuvoje, ir pati delegacija Ryman tapo netiksli, nebereikalinga ir ją teko atidėti ad feliciora tempora. Tokiu tai būdu lenkai užkirto kelią į Rymą.
Po visų tų mano rūpesnių ir pastangų prirengti tą taip svarbią ir reikalingą lietuvių delegaciją, be galo susiriervavęs sumaniau išvažiuot užsienin pasilsėti ir pasigydyti. Todėlei, iš gubernatoriaus gavęs užsienio paspartą,13 d. išvažiavau Kaunan, kur lietuvių dailės parodoje, kuri buvo čion iš Vilniaus persikėlus, apsilankęs, nuvykau Garliavon, iš kur 15 d. su K. Aglinsku per Mauručius nuvažiavova į Liepalotus pas jo giminietį - švogerį Bukotą, viduryj girios gyvenantį viensėdy ir, biskį pasilsėję, nudūmėm į artimą Šilavotą su gražia nauja bažnyčia ant aukšto kalno pas mano gimnazijos draugą kun. Ant. Radušį; čia gerai pavaišinti vakare sugrįžova nakvynėn į Bukotus. Kitą dieną per Veiverius Garliavon sugrįžova ir čia, kaip ir kitomis dienomis, turėjau gana daug ligonių. 21 d. po pietų Aglinsko lydimas išvažiavau į Mauručių geležinkelio stotį, iš kur apie 8 val. vakare atvykau į Kybartus ir Eitkūnus ir čia "Hotelyje de Russie" nakvojau. Kybartuose susipažinau su Jürgenson'u iš Vilniaus, grafo Chrapovickio-Butenevo dvarų valdytoju, ir su juomi drauge tolyn keliavau. 22 d. labai mažai pramigęs 6.26 m. iš Eitkūnų iškeliavau, per Įsrutį, Torn'ą, Poznanių ir Frankfurtą prie Oderio val. 7.15 vakare Berlynan atvykau ir viešbutyje "Rheinischer Hof" apsistojau. 23 ir 24 d. apsilankęs Berlyno Dailės parodoje ir muzejuose - tarp jų "Kolonijų muzejuje" 24 d. vakare išvažiavau ir per Leipzigą ir Reichenbach'ą kitą dieną 1/2 6 rytą atvykau Franzensbadan ir priprastame jau "hotelyje Kreuz" apsigyvenau. Visą naktį nemiegojęs, čia porą valandų pramigęs, priešpiet visą laiką skaitykloje praleidau, o pavakare - vaikštynėse parke. Svėriau apie 79 kil. 26 d., gana ramiai miegojęs, iš ryto buvau pas pažįstamą d-rą Fellnerį; gavęs ordinaciją, išgėriau stiklą "Salzquellė's" vandens ir nuėjau pas d-rą Wohriček'ą į medico-mechanišką institutą gimnastikuotis; 101/2 buvau maudyklėje (Kohlensäures Bad), paskui, pavaikščiojęs parke ir pabuvęs skaitykloje, po pietų buvau pas bürgermeisterį Wiedermann'ą su reikalu; 4-1/27 v. rašiau straipsnį: "Kunigaikštis Keistutis ant savo žymėspaudžių", kurį 28 d. pabaigiau, ir iki 8 v. - vaikštynėse parke su restauracija, vad. "Amerika", iki 9 - skaitykloje. 27 ir sekančias dienas maždaug tokiu jau būdu praleisdavau, tik 29 d. gavau durpyno vanną (Moorbad); tą dieną po pietų apsilankiau pas d-rą Fellnerį: kraujo spaudimas pagal Gartner'io sphygmometrą arterijoj radialis buvo 120 mm. Nuo 30 d. pradėjau dar gerti "Franzerquellės" vandenį su geležimi. Liepos 1 d. iš ryto „Salzquellės" ir "Franzerquellės" vandens atsigėręs, gražios muzikos, kaip kiekvieną kitą dieną prisiklausęs, pasigimnastikavęs, angliarūgšties vannoje išsimaudęs - nuo šios dienos kas antra diena tai angliarūgšties, tai durpyno vanną gaudavau - po pietų parašiau departamento direktoriui Vladimirovui laišką, jog dėlei Vilniaus diecezijos administratoriaus leidimo nedavimo kunigams Ryman važiuoti delegacijos siuntimas atidėtas kitam laikui. 2 d. vandens gėrimo ir k. proceduras atlikęs priešpiet, po pietų pro Miramonti keliu buvau gana toli išgesusio vulkano Kammerbühl linkui nuėjęs ir parugėje ilgokai pagulėjęs, atgal grįždamas Miramonti restauracijoj pavakarieniavęs, iki 9 v. skaitykloje praleidau. Nuo 4 d. iš priežasties sunkumo pilvelyje nustojau "Franzensquellės" geležies vandenį gėręs. 6 d. po pietų "Monstre Konzert des Chemnitzer Sangerbundes in Kurpark", vakare - "Kurfest" tame pat parke. 7 d. popiet apsilankiau pas d-rą Fellnerį, kaip visados kiekvieną 5-6 dieną dėlei ordinacijos ir pas d-rą Wohriček'ą, kad mane elektrizuotų "Arsonvalisacijos" apparatu, kas kelias dienas iš eilės kartota. 8 d. gauta iš draugo d-ro A. Velics pakvietimas atvažiuoti pas jį į "Fonyod fürdö" ant kranto Balatono ežero Vengrijoj, bet su padėka atsisakiau. 12 d., visą dieną dideliam karščiui buvus, vakare apie 10 val. iš pietų krašto kilo baisi audra su perkūnija, kuri iki 12 v. ties Franzensbadu siautė ir neleido užmigti. 14 d., d-rui Fellneriui patariant, pietus valgant pradėjau imti "jodglydin'o" pastillę: nuo "Franzensquellės" geležies vandens gėrimo pilvelyje buvo sunku, nesmagu pasidarę su raugsėjimu ir arythmijomis. 16 d. buvau pas dentistą d-rą Szönyei išpuvusių dantų pliombuoti, ką tik 28 d. pabaigta daryti. 19 d. buvau artimame Eger'io mieste, kur žaista "Wallenstein-Festspiele". Nuo daug vaikščiojimo geležinkelio stotyje traukinio belaukiant, pasirodė kojose paraestezijos, ko ilgai nebuvo buvę. 24 d. vakare buvau "Kurfest'e mit Schönheits-Konkurenz". 26 d. priešpiet išvažiavau į Bad-Elsterį Saksonijoj; čia, pietų pavalgęs "Heiterer Blick" restauracijoj, nors lyjant, aplankiau beveik visą kurortą; 4-1/26 kurparko restauracijoj paklausęs muzikos ir išgėręs šokolados, leidausi pėsčias girios taku į geležinkelio stotį (35 min.), iš kur 6.51 m. išvažiavęs, 7.59 m. Franzensbadan parvykau. 27 d., pabuvus Kaiserbad'o pirtyje ir gavus po vannos šaltoko vandens douche'ą, išėjus ties Salzquelle atsitiko mažas kvaitulys (vertigo), kad vos ant kojų pastovėjau.
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
