en
Lapkričio s.s. 10 d. "Bulgarų literatiškos draugijos" buvau išrinktas nariu korespondentu, o gruodžio 14 d. pirkau iš graikės Margaritos Staurou už 19 000 levų (frankų) auksu namus prie Panagiurskos gatvės N. 14 (naujas 2) ir juose apsigyvenau. Varnoje gyvendamas nuo nieko neprigulinčiu gyvenimu aš buvau įstojęs į bulgarų demokratų partiją, kuri savo principais man labai patiko, ir joje, kaip ir jos presoje, aktyviai dalyvavau. 1899 m. gegužės 9 d. rinkimuose į Varnos miesto tarybą, kaipo tos partijos atstovas, buvau išrinktas patarėju ir tokiu buvau iki 1903 metų, kada rinkimuose vad. liberalai, Radoslavo pakalikai, laimėjo.
Čia turiu paminėti, kad šių metų marių maudyklų sezone vieną dieną labai daug ligonių stetoskopu turėjau auskultuoti; nuvargę nuo klausymo ausų nervai (nervi acustici) išsyk apkurto - kokias 20 sekundų nieko negirdėjau.
Šiais metais pusantro mėnesio, būtent rugsėjo ir spalių, praleidau kelionėje po senovės Dakiją - Transsilvaniją, Vienną ir ilgesnį laiką darbavausi bibliotekoje München'e; gydytis -nesigydžiau, nes jau buvo mano nervai šiek tiek sustiprėję.
Nors šiek tiek, kaip rodėsi, buvau pasitaisęs, bet, darbuotis smegenų darbu nesiliaujant, vasario s.s. 26 d. 1900 m. atsitiko bjauri hyperaemia cerebri - maniau iš baimės, kad jau bus gyvenimo galas. Nuo šaltų kompresų ant galvos ir paskui prie kaktos ir už ausų pastatytųjų dielių kraujo telkimasis galvon sumažėjo, praėjo, bet užtat paraestezijos labai sustiprėjo ir pasirodė neurasthenia cerebralis. Gegužės m. pradžioje jau buvau Viennoje ir, pas draugingą prof. d-rą Ad. Lorentz'ą gegužės 11 d. pasiteiravęs apie kulipkos nervų arzinimą, gavau patarimą duotis dar kartą Röntgeno spinduliais perieškoti josios guolį kūne ir jeigu būsianti surasta, prižadėjo operaciją padaryti. Todėlei kitą dieną apsilankiau pas specialistą, rontgenologą d-rą Kaiser'į, kurio nutrauktoje fotografijoj buvo, nors nelabai aiškiai, kulipka matoma. Pasirodė, kad ta maža kulipka nuo tos vietos, kur ji in regione scapulae sinistrae kūnan buvo įlindusi, dabar jau žemyn iš kairėsės nugarkaulio (columna vertebrarum) šalies buvo nukritusi ir ties V vertebra lumbalis raumenyse (musculi dorsi) tūnojo. Puldama žemyn ji pirmučiausiai arzino rami cutanei laterales nervosum intercostalium, todėlei nervų liga 1893 m. prasidėjo - neuralgia intercostalis sinistra; paskui, dar vis žemyn krisdama, suarzino rami cutanei dorsales et lumbales, perduodama irritaciją ir kitiems, būtent kojų odos nervams, kas apsireiškė formikacija (jausmas skruzdėlių bėgiojimo), hemianaestezija ir k. paraestezijomis. Kadangi dėlei neaiškaus kulipkos paveikslo ant fotografijos būtų reikėję didesnę operaciją daryti, kuri odos nervus būtų taipogi suarzinus, tai nutarta jos nedaryti, manant, kad kulipka jau ant vietos apsistojus ir įsikapsulavus bus.
Kadangi mano neurastenija - neurasthenia cerebralis - jau gana aukšto laipsnio buvo pasiekus, tai jąją gydyti reikėjo, todėlei, pasitaręs su prof. Benediktu, nuvykau į d-ro Rudiger'io sanatoriją Purkersdorf'e, už 12 kilometrų nuo Viennos, prie vakarų geležinkelio (Westbahn), gražioje su gausingomis giriomis kalnuotoje šalyje. Sanatorijoj esant tardyta mano urina, kurios sudėtinėse dalyse nieko ypatingo nerasta, tik acidum uricum buvo kiek daugiau ir indoxylis labai padaugėjęs; daug sedimento ir labai skaitlingų uratų ir acidi urici paplokščių krystalų ir budės pavidalu, atskirų epitelijų iš pūslės ir leukocytų. Turėjau kasdien užsiiminėt gymnastika Zander'io apparatais, po pietų - viso kūno masažas, 2 kartu savaitėje angliarūgšties vannos, kitomis dienomis pusiauvannos 24-22° šilumos ir 2 kartu savaitėje 16° Facherdouche į nugarą ir kojas. Šita hydroterapija ir elektra, geru maistu ir tyru girių oru besigydydamas, šiek tiek veik pasitaisiau.
Inėjau artimon draugiškon pažmtin su magyaru kollega d-ru Antanu de Valics, kardinolo Haynald'o sesers sūnumi, daugybės kalbų žinovu, kursai visoje eilėje veikalų "Ueber die Urquelle aller Sprachen" (Leipzig, 1900), "Ueber die Einheit der Sprachen" (Budapest, 1902), "Ueber Ursprung und Urbedeutung der Wörter" (Budapest, 1904), "Onomatopöie und Algebra" (Budapest, 1909), "Un nouveau systėme de linguistique" (Davos-Platz, 1909) ir k. prirodinėja, kad visos žmonių kalbos paeiną iš pradžių pradžios iš vienos ir tos pat kalbos, kuri buvus vienasylabė, kurios pavyzdys yra likęs kinų kalboje, kurią jis laiko surrogatu tos pirmosios pražuvusios kalbos, iš kurios ilgainiui - tūkstančių ir tūkstančių metų bėgyje - visos kitos kalbos išsirutuliavo.
Tuo tarpu iš Purkersdorfo atvažiavęs kartą Viennon buvau pas jaunąjį d-rą Herm. Benediktą dėlei röntgenizacijos, kad aiškesnį vaizdą kulipkos guolio susekus, bet rezultatas buvo dar menkesnis negu ant d-ro Kaiser'io fotografijos. Pasigydęs iki birželio 14 d. d-ro Rudigerio sanatorijoj, išvažiavau į Zell am See, kur pabuvęs porą dienų, per Lend'ą nuvykau į žinomąjį Bad-Gastein'ą radioaktyvių šiltų vandenų maudyklomis naudotis ir Alpų tyru oru pakvėpuoti; čia išbuvau iki pastarųjų birželio dienų ir nervus šiek tiek sustiprinęs atgalios Varnon grįžau.
Pradžioje rugpjūčio mėnesio gavau iš d-ro D. Mollov'o Sofijoj pakvietimą užimti direktoriaus vietą prie bulgarų didelės ligoninės Konstantinopolyje, bet dėlei menkos sveikatos, dėja, turėjau nuo tos man bulgarų išreikštos garbės atsisakyti.
Kad užbaigus XIX ir pradėjus XX šimtmetį, 1900 m. buvo prirengta Paryžiuje visapasaulinė paroda, kurioje išstatyta buvo įvairūs ir įvairių tautų dailės, industrijos ir k. daiktai ir dirbiniai. Trocadero rūmuose tuomet rado prieglaudą ir mažutis lietuvių etnografijos skyrius, kurį taisyti buvau kviečiamas aš, bet, man dėlei sveikatos atsisakius, jį sutvarkė d-ras J. Bagdonas ir kun. J. Žilius. "G-ios Wolny" (Paryż 5 września, 1900 N. 17) apgarsino straipsnį: "Litwini na międzynarodowym etnograficznym kongresie w Paryżu", kuriame rugpjūčio 27 d. St. Gierszyński skaitęs referatą "O pochodzeniu narodu litewskiego" pagal mano teoriją - nuo trakų.
Šiais metais Amerikos lietuviai Lawrence Mass. įsitaisę knygyną mano vardan ("Vienybė Liet.", 1900. N. 41), o Chicagoje susitvėrė nauja "d-ro J. Basanavičiaus draugystė" ("Lietuva", N. 50).
Juodmarių pakraštys, kur guli Varna, Balčik'as, Kavarna ir k. miestai nuo gilios senovės yra žemės drebėjimo šalis. Taip dar prieš Kristaus gimimą, kaip rašo Strabonas, vienas Trakijos miestelis Bizonė, kur dabar guli Kavarna, buvęs marių dugnan įgriuvęs žemės drebėjimo laiku. Menkesni žemės drebėjimai Varnoje - ne retenybė, kaip ir Balčike, kur senesniais dar laikais drebėjimas dažnai būdavęs ir kur šiaurės link už miestelio dar ir dabar kranto griuvėsius prie pat marių krašto galima matyti. Kovo m. 1901 m. - nepamenu katrą dieną - atsitiko vietinis Bulgarijos Juodmarių pakraščių žemės drebėjimas, kurio centras buvo įsikišęs marėn ragas Kaliakra (gražus, geras kyšulys, ragas), šiaurės link už kokių 3 kilometrų nuo Kavarnos, ant kurio trakų laikais buvo pastatyta tvirtovė, kurioje karalius Lysimachas savo sukrautus turtus saugojęs ir kur dabar buvo marėmis plaukiantiems laivams rodyklė - žibintas - įtaisytas. Prie pilies vartų sienoje dar ir šiandien yra likęs ant sienoje įmūrytos akmens plytos iškaltas trakų žemės ženklas - kaip ir Lietuvos - ant žirgo vytis ant raudona spalva buvusio dugno. Nuo žemės drebėjimo labai susprogo ir išgriuvo žibinto sienos, taipogi ir kitos trobos sugriuvo. Pas Balčiką, kuris guli kelis kilometrus nuo Kaliakros ir Kavarnos pietų link, visas žemės pakraštys palei marias vynmedžiais apsodintas, nuslinkęs vandenin, o kalno dalis atskilo, padarydama platų plyšį. Šitas žemės drebėjimas buvo jaučiamas visoje Bulgarijoj, bet smarkiausiai apsireiškė rytuose. Varnoje tą dieną - o tai atsitiko prieš pačius pietus - aš buvau namieje, užsiėmęs darbu - rašymu. Tik išsyk trinktelėjus sudrebėjo visi namai, pradėjo svyruoti, traškėti, braškėti. Išsigandęs, kad namai neužgriūtų, pasiskubinau laukan išbėgti; nulipęs skubotai nuo antrojo aukšto gatvėn, žiūrau prie gatvės trobos siūbuoja, svyruoja drauge su žeme po kojomis, kuriomis vos galėjau pastovėti. Drebėjimas tęsėsi kokias 20-30 sekundų. Pasibaigus užlipęs ant namų aukšto, kursai pavidale didelės salės turėjo tinkuotas lubas, radau jas sutrūkusias, suaižėjusias. Tai buvo didžiausias žemės drebėjimas, kurį Varnoje pergyventi teko; menkesnių gana dažnai jautėme.
Besikankydamas su savo neurastenija ištisą pereitą rudenį ir žiemą, ypač kad dar prisidėjo hyperosmia ir porosmia - visas oras tabako dūmais smirdėjo, taipogi paragensia - vario skonis ant liežuvio, gegužės m. 1901 m. išvažiavau vėl į Vienną, tuo kartu pas garsų universito profesorių d-rą Nothnagelį pasitarti, nes prie visos nervų ligos buvo prisitelkusi dar diathesis urica (Harnsaure Diathese) su šlapimo rūgšties sedimentais. Gegužės 21 ir 22 d. profesoriaus klinikoje man apsilankius ir mano sveikatos padėtį nuodugniai ištyręs, prof. Nothnagelis patarė važiuoti į Karlsbadą. Šitas miestas-kurortas guli Čekijos vakarų krašte gana aukštų kalnų tarpe palei upę Tepl ir pramintas čekų karaliaus Karoliaus IV-jo vardan, pušių ir eglių giriomis iš visų pusių apsuptas, turi labai sveiką tyrą orą. Apie 1900 m. mieste buvo 15 000 gyventojų, o atvykstančių čion gydytis asmenų tuomet siekdavo skaičius 50 000 metuose. Čionykščių 18 versmių vandenys yra šilti, dargi karšti - nuo 10° iki 73° C šilumos; jie naudojami gėrimui ir maudyklėms, daugumoj turėdami Glauberio druskos (natrium sulfuricum) su valgomąja druska (natr. Chloratum) ir kitų mineralų, kaip lithium, angliarūgštis ir k. priemaišų, jie yra vyriausiai purgatyvai. Garsiausias ir daugiausiai gydymui vartojamas Mühlbrunn'o ir Sprudel'io versmių vanduo, pirmasis 44°, antrasis 73° C. Sprudelis yra tai labai gausiai kelis metrus aukštyn trykštantis vanduo. Čia gydoma įvairios pilvelio, žarnų, kepenų, inkstų ligos, kvėpavimo organų, nervų ir daugel kitų kūno ligų. Ne tik vandenų gėrimu ir maudyklėmis čia gydoma, bet dar ir girių oras, gimnastika ir vaikštynės gražiais apylinkės kalnuose takais prisideda prie taisymo ligonių sveikatos.
Čion man atvykus, d-ras Herzka įsakė iš pradžių gerti iš ryto 2 stiklu Kaiser Karls versmės vandens, kiek vėliau iš ryto gerti to pat vandens po 3 stiklus ir pavakare 1-2 stiklu atšaldinto Felsenquellės vandens. Gavau "Kaiserbade" imti vandens 24-21° R, vėliau pridėta kūno aplaistymas 18° vandeniu. Užsiiminėjau gimnastika Zander'io apparatais. Čion atvažiavęs svėriau 85 300 klg; kuraciją pabaigęs - 81,610, ačiu vandens gėrimui ir ilgoms vaikštynėms. Pakeliui iš čia į Bad-Gastein'ą užsukau į kurortą Aussee, apsilankiau pas labai gražų Alpų ežerą Grundlsee ir per Salzburgą nuvykau Gasteinan, kur paprastu būdu maudydamasis ir kalnynuose vaikščiodamas praleidau birželio mėnesį iki galo.
Dar iš Karlsbado važinėjau susipažint su artimai gulinčiais kurortais: Franzensbad, Marienbad ir Krondorf. Gydymo Karlsbade ir Gasteine pasekmės buvo, kad iš urinos išnyko uratų sedimentas ir galvos paraestezijos kiek sumenkėjo.
Aukščiau jau minėjau, kad aš buvau Varnos miesto tarybon išrinktas. Dabar noriu pridurti, kad kovo m. 1902 m. posėdyje buvau įnešęs ir tarybos priimta mano projektą paversti Varną su jos maudyklomis marėse į kurortą ir pakelti ją kultūros žvilgsniu: pagerinti sanitares gyventojų sąlygas, miesto assanizaciją patobulinti, praplėsti primarinį sodą iki kapinių ir t.t. Taipogi mano paduota sumanymas įsteigti miesto muzėjų, kuris tarybos priimta ir sulig projekto nutarta: I) Įsteigti muzejų, kuriame būtų renkama: a) archaiologijos daiktai (pinigai, įrašai, statujos ir k.) trakų, graikų ir rymėnų periodo; b) antropologijos ir etnografijos medega šio laiko gyventojų. II) Išrinkta archaiologijos komisija, kurion paskirta mane ir gimnazijos mokytoją čeką Karolių Škorpil'ą; III) Esamasis miesto valdyboje archaiologijos daiktų rinkinys padedamas muzejaus pagrindan.
Kaip ir praėjusią žiemą pragyvenus, šiais metais pasirodė galvos kvaitulys (vertigo), ypač buvo baisus rugpjūčio 6 d. ir gruodžio 27 d., kada, kaip maniau, reikėsią su šiuo pasauliu atsiskirti. Marių maudymosi sezoną praleidęs Varnoje, kur daug atvykdavo iš kitų miestų pacientų dėlei maudyklių, užtrukęs kelias dienas Viennoje, rugsėjo 6 d. jau buvau Karlsbade ir šį kartą gėriau Mühlbrunn'o vandenį, maudžiausi ir Zanderio apparatais mediko-mechaniškame institute gimnastika užsiiminėjau. Atvažiavęs svėriau 76,300 kil. ir po trijų savaičių tiek pat. Čia būdamas, gavęs pakvietimą, dalyvavau "Vokiečių gamtos tyrinėtojų ir gydytojų kongrese", kurs Karlsbade tęsėsi nuo 21 iki 27 rugsėjo. Varnon, rodos, sugrįžau apie spalių 10 d.
1903 metais, kaip ir kitais, užsiiminėdamas gydymo praktika ir raštų darbais, praleidęs Varnoje maudyklių sezoną, kurs daugiausiai man pajamų duodavo, rugsėjo m. s.s. išvažiavau ir 10 d. jau buvau Karlsbade, svėriau 81,900 kil.; urinos analysis parodė padaugėjimą šlapimo rūgšties su sedimentais: specifiškas svoris 1,026, labai daug sedimento, susidedančio iš daugybės smulkių acidi urici krystalų, nedaug epitelių, leukocytų ir hyalinių cylindrų; urina koncentruota ir labai indikanu turtinga. Dėlei šitos diathesis urica turėjau tuomet arthralgiją dešinio peties ir kairiojo kelio. Be Mühlbrunn'o vandens gėrimo, ėmiau citariną; arthralgija pragaišo; vaikščiojau į maudykles (vannas) ir Zander'io institute gimnastika užsiiminėjau; rugsėjo 25 d. svėriau 80 kil. Spalių 4 d. jau buvau Viennoje, iš kur apsilankiau Purkersdorf'e, o 7 d. išvažiavau namon. Kad galutinai išsigelbėjus nuo artritizmo, sugrįžęs Varnon metęs mėsos valgį, pradėjau vegetarianų būdu maitintis, kad išsisaugojus nuo Harnsaure Diathese ir smilčių urinoje rodymosi. Kiek laiko tačiau praėjus po sugrįžimo, pasirodė vėl kojose paraestezijos ir širdies arythmijos, kurios baisiausios buvo lapkričio 7 d., kada jos nuo 4 val. ryto iki 1 val. po pietų dūravo ir rodėsi, kad seks paralysis cordis. Bet vėliau širdis nusiramino, tik kartas nuo karto širdies nereguliaris plakimas atsikartodavo. Gruodžio pradžioje buvau nuo demokratų partijos Varnoje išrinktas atstovu į partijos kongresą Sofijoje ir 58 d. ten jame dalyvavau. Drauge su d-ru Orachovac'u, juodkalniečiu, mudu tuomet sutaisėva Demokratų partijos išdirbtosios programos skyrių apie "tautos sveikatą". Kaip jau mano kūnas buvo apimtas diatėsos, galima matyti ir iš to, jog, tik vieną dieną nesilaikant vegetarismo, tuojau jos symptomai apsireiškė, kaip, pav., gruodžio 18/31 d. vakare svečiuose mėsos užvalgius, sekančią dieną jau buvo sutinęs nykštys dešinėsės ir mažasis pirštas kairėsės kojos.
Čia dabar savo gyvenimo kroniką, arba, geriau sakant, "historiam morbi", berašydamas, priėjau prie 1904 metų, kada širdies arythmijos vis dažniau ėmė rodytis, ir tai labai smarkios. Vasario mėnesį buvau bandęs spermino (Pöhl) injectijas, bet be matomos naudos. Bijodamasis arterijų sklerozo, nuo kovo pradžios pradėjau vartoti antisclerosiną. Kovo 10 d. naktyje po baisaus sapno pabudus - baisi tachycardia (Herzjagen), taipogi ir 26 dieną naktyje pabudau su tachycardia: sapnavau, rodos, kokia žvėris (katė) ar moteriškė su ilgais nagais draskė man kūną, nuo ko labai skaudėjo, ir iš baimės prabudau - kūne paraestezijos peršėjimo formoje. Balandžio 16 ir gegužės 1 d. po sapno - bjaurios širdies palpitacijos. Gegužės 3 d. buvo hyperaemia cerebri, o 17 d. - bjaurios arythmijos vaikščiojant už miesto su graiku d-ru Tranos; namon sugrįžus dar labiau pasididino: turėjau 2 valandas gulėti. Gegužės 21 d. naktį sapne rodėsi, kad labai bėgau, net pailsau; pabudau su tachycardia; 30 d. pasirodė galvos kvaitulys, dažnai atsikartojęs; vakare pastatyta 3 dielės už ausų. Birželio 5 dieną iš ryto draugui D. Ralčevui pas mane apsilankius, aš jam ilgai pasakojau apie senovės trakus ir jų su lietuviais giminystę; jam išėjus pasirodė galvos hyperaestezijos su parosmia ir kvaitulys, kursai ir sekančią dieną rodėsi; turėjau gulti ir ramiai gulėti. Nors laikiausi vegetarianės dietos, bet urinoje dar vis buvo uratų sedimento. Gegužės 20 d. svėriau 78 kil. Kadangi, kaip rodėsi, nuo vegetarianų maisto buvo įvykęs kraujo neišteklius galvos smegenyse (anaemia cerebri), tai nuo birželio pradžios vėl pradėjau mėsos valgyti, nes ūmai pasikėlus ėmė rodytis kvaitulys. Birželio 13 d. buvo pasirodžiusi hemicrania. 15 to mėnesio s.s. dieną išvažiavau iš Varnos Viennon pas prof. Benediktą. Atvažiavęs buvau labai pailsęs; naktyje po baisaus sapno - didi tachycardia. Prof. Benediktas, konstatavęs anaemiam cerebri, patarė 4 savaites Franzensbade gerti Salzquellės ir Franzensquellės vandenį ir imti angliarūgšties vannas, o čia gydymąsi pabaigus vykti į St. Beatenberg pas Thunersee Šveicarijoj ir, ten gydantis, gerti vin Bravais.
Franzensbad'as guli šiaurės link nuo m. Eger vakariniame Čekijos krašte, netoli nuo Bavarijos sienos, 450 metrų aukščiau marių paviršiaus, iš tolo šiaurėje ir šiaurvakaruose Erzgebirge, vakaruose, pietų ir rytų šone Fichtelgebirge kalnynų apsiauptas. Patsai kurortas su savo nuolatinių 2000 gyventojų guli lygumoje, kuri yra didesne dalimi pasidariusi iš užslinkusios, užžėlusios čia buvusio ežero balos - durpyno, per kurią teka menkas upeliukas Šlada. Durpynas esąs storio iki 5 metrų ir iškastas, išdžiovintas ir sumaltas naudojamas tynėse (vannose) maudynėms, o gaunamas iš pūvančios durpyne organiškos medegos, angliarūgšties gazas taipogi vartojama angliarūgšties maudyklose. Yra čia taipogi net 12 mineralių vandenų versmes, kurių vienos, kaip, pav., Franzensquelle, Stahlquelle ir Neuquelle, turi daug geležies, kitos, kaip Salzquelle, turi Glauberio su priemaiša prastos valgomos druskos ir yra purgatyvai. Maudyklės pirtyse puikiai su didžiausiu komfortu įtaisytos ir vartojamos įvairiausių ligų gydymui. Gausingi versmių vandenys yra šaltoki (10-12° C); jie vartojama gėrimui ir maudyklėms tynėse prie įvairių ligų. Netoli nuo Franzensbado pietų linkui guli 30 metrų aukštas kalnas Kammerbühl, kurs yra jau išgesęs vulkanas. Franzensbadan atvykęs kreipiausi į d-rą L. Tellnerį, iš kurio gavau, kaip paprasta yra kurortuose, ypatingą "Ordination" arba "ärztliche Verordnung" su pažymėjimu, kokios versmės vandenį kokiomis dienomis ir valandomis gerti, kokiomis maudytis, silsėtis ar mediko-mechaniškame institute Zanderio apparatais gimnastika užsiiminėti. Pirmomis dienomis man buvo įsakyta: iš ryto apie 7 val. gerti stiklą Salzquellės vandens,1/3 dalį šildyto, ir po 20 min. vaikštynių - 1/2 stiklo Franzensquellės, su 1/4 dalimi šildyto, paskui 1/2 val. vaikštinėti iki pusryčių, kuriuos valgydavau "Kafegarten'e"; apie 10-11 imti Franz-Joseph-Bade mineralinių vandenų vanną 27° R. 12 minutų ilgai; po pietų 1/2 5 vėl gerti 1/2 stiklo Franzensquellės, pusiau sušildytą. Pirmąją dieną svėriau 83 1/2 kil., dynamometras dešine ranka - 45 kil. Po kelių dienų Frarizensquellės vandens ėmiau gerti po pilną stiklą ir gavau vannas su geležies vandeniu, o nuo 10 dienos - angliarūgšties vandens vannas 26° R. 10 minučių ir ėmiau pas d-rą Vohritek'ą mediko-mechaniškame institute gimnastikuotis. Liepos 15 d. naktyje po baisaus sapno atsikartojo tachycardia. 21 d. buvau Eger'io mieste apžiūrėti "Wallenstein'o muzejų".
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
