404 Jonas Basanavičius "MANO GYVENIMO KRONIKA IR NERVŲ LIGOS ISTORIJA, 1851-1922" | Antologija.lt

Jonas Basanavičius - MANO GYVENIMO KRONIKA IR NERVŲ LIGOS ISTORIJA, 1851-1922

Apie kūrinį Turinys

[20]

    Gegužės 1 d., atvažiavus taikos teisėjui A. Gelgaudui, sutvarkyta familijos taryba nepilnamečiams velionio Vinco vaikams ir žmonai Onai iš J. Mažeikos, Kaz. Kerevičiaus, Bran. Vaitkevičiaus ir manęs. Gelgaudas 5 d. grįžo Vilkaviškin, o aš likęs užsiiminėjau sodaunykyste, gydymu ligonių, kurių labai daug iš visų kraštų atvykdavo, o atspėdamas nuo šitų darbų užsiiminėjau folkloro studija apie levus, kuriai medegos buvau drauge atsigabenęs. Prabuvęs nuo 15 iki 19 d. Vilkaviškyje ir Virbalyje apsilankęs, pastarąją dieną atvykau Vilniun. Sugrįžęs kitą, 20 gegužės, dieną labai daug turėjau darbo, kad net pasidarė vakare sunku galvoje. Man išvažiavus, kaip visados, taip ir šiuo atveju niekas Mokslo Draugijos reikalais nesirūpino; visa korespondencija ir k. neatlikta gulėjo! Prie šito dienyne užrašyta: Kada tie mūsų lietuviai pradės daugiau viešais dalykais rūpintis, ne tik savo pilvo reikalais? Kad užsivilkusį darbą nelengva buvo valioti, rodo ir tas faktas - gegužės 24 d. teko net 17 laiškų rašyti.
    Birželio pirmomis dienomis taisiau M. Draugijos muzejuje archaiologijos rinkinius; 3 d. dienyne pažymėta, kad buvo tą dieną labai nesmagi parageusia su apterštu liežuviu, ko iki tolei jau ilgai nebuvo buvę, ir 5 d. atsitikus smarki arythmija, "kuri pastaruoju laiku buvo labai paretėjus". Birželio 10 d. iš Mokslo Draugijos grįžtant ant kertės Vokiečių gatvės per susitelkusių žydų tuntą einant koks žydelis iš kišeniaus man ištraukė antrą laikrodį, kursai buvo geležinis, tik sidabro retežėliu - tai maža turėjo pelno. 18 d. su d-ru Niemi, kurs trūsėsi M. Draugijoje dainas studijuodamas, atsisveikinęs, išvažiavau į Švenčionis, iš kur siauruoju geležinkeliu nuvažiavau į Uteną, iš ten per Vyžonis - į Svėdasus pas kleboną Kazlauską; sekančią - Sekminių pirmąją dieną pavakare nuvykome pas Taurakalnį už 2 vers. nuo Svėdasų palei Kamajų vieškelį ir į svečius pas Urbanavičių Kraštų kaiman, kur gavau senovinės apikaklinės rinkės (torques) sulaužytos 3 fragmentus. Antrąją Sekminių dieną po pietų išvažiavome per Druskius į Vodonių kaimą blaivininkų susirinkiman, kur dainų beklausant, žaidimams, šokiams beprisižiūrint iki vidunakčio laiką praleidome. 21 d. pavakare nuvykome į Slepciškį pas Unt. Braknį, kur vaišinami ir merginoms dainuojant prabuvome iki 12 val. Nuo 22 iki 24 d. su 4 darbininkais perkasinėjau senovės kapines ant Taurakalnio ir radau apie 30 lavonkaulių (skeletų) su menkomis XV-XVII šimtmečio įkapėmis. 26 d. su kun. Kazlausku išvažiavova Užpaliuosna, kur nuo kun. Kosminskio gavau M. Draugijos muzejui įvairių bažnytinių daiktų; iš jo sužinojau, kad, prieš kelis metus bažnyčiai pamatus taisant, rasta žemėje lavonus, loviuose laidotus senovės kapinėse apie bažnyčią. 27 d. peržiūrėjau bažnyčios archyvą; pavakare su vikaru kun. Strazdu nuvažiavova Grikiapelių kaiman, kurio miške ant Šventosios upės kranto radau 2 "milžinkapiu", dideliais akmenimis aplink apstatytu, bet jau tūlo "prūselio" išdraskytu. 28 d. išvažiavova su kun. Kazlausku Šimonysna, kur ir nakvojome klebonijoj pas kun. A. Pauliuką; čia radau d-rą Niemį lietuvių dainas renkant. Visą Svėdasuose buvimo laiką turėdavau kasdien labai daug - po 50 ir daugiau - ligonių, kuriuos peržiūrėdamas ir ligonių kephalometriją atlikdavau. 29 d. išvažiavau geležinkelio stotin Slavėniškin (pas Kupiškį), iš kur nuvykau Panevėžin, kur pernakvojęs po pietų geležinkeliu nukeliavau Labos stotin, iš kur nuvykau Dambravan, kuri seniau "Paužoliais" (Pa+ožoliai) vadinta, ir pas kun. Karbauską nakvojau: čia buvo tą vakarą kaimiečių teatro mėgėjų repeticija klebono kluone.
    Liepos 1 d. kun. Karbausko lydimas nuvažiavau pro Kleboniškius Raginėnų kaiman ir pas ūkin. Venslovą apsigyvenau. Apžiūrėjau aukštus kapus Šilelyje, piliakalnį ir pietų link nuo jo esančius kapus. Viename radau apikaklinę žalvario rinkę ir geležinį kaltą. 2 d. perkasinėjau Raginėnų pušyne 4 kapus: rasta 2 žmogaus kaukoli be įkapių; po pietų iki 9 val. vakare perkasinėjau visus dar nepaliestus kapus pietų link nuo piliakalnio su degintais lavonais ir menkomis žalvario įkapėmis. Liepos 3 d. padaręs approksimativį Raginėnų kaimo ir kapų pleną, nufotografavau kapus pušyne ir piliakalnį su kapais ir po pietų išvažiavau į Plaušiškius, kur pas Baltr. Tamošaitį nakvojau; pavakare apžiūrėjau kapus už kaimo ir ant Daugyvenės upės kranto ("Katmilžius" iš Kapmilžius). 4 d. naktį ramiai miegojęs, nepajutau nė daugybės blusų kandžiojant, kurių, rodėsi, ne vienas kraujo lašas išgerta; priešpiet 5 kapus iškasinėta smėlio lauke su laidotais lavonais, po pietų - tik vienas kitoje vietoje tarp up. Šakos ir Daugyvenės, kur jų yra daugybė, bet dėlei lauko ypatybės (kietas sudžiūvęs molis) negalima buvo tyrinėti, ypač kad laukai buvo rugiais apsėti. Pavakare sugrįžau pas Raginėnų Urbaitį, kurio sūnūs, gimnazijos mokiniai, uoliai pasidarbavo kasinėjant. 5 d. iškasinėjom 5 kapus Pakalniškių kaimo laukuose su degintais lavonais. Kaip Svėdasų Taurakalnio kapinėse, taip ir čia kapuose rastąsis žmonių kaukuoles ir nors menkas įkapes paėmiau Mokslo Draugijos muzejun. Liepos 6 d. grįžau Dambravon pas kun. Karvauską: čia nufotografavau prie bažnytėlės aržuolą, išmatavau; šitas medis, rodos, nuo senovės buvęs šventu laikomas - dar ir dabar pasakojama, kad raganos naktimis ant bažnytėlės dažnai savo audeklus velėjusios... Sekančią d. Dambravoje buvo sulig sen. kalendoriaus Joninių šventė, kun. Jono Karbausko vardadienis: čia dabar gavau pažinti jo parapijėlės lenkų "obivatelius". Liepos 8 d. iš Labos stoties grįžau Panevėžin, iš kur siauruoju geležinkeliu nuvykau į Anykščius; pietų pas kleboną Vembrę pavalgęs, nuėjau į vysk. Baranausko, "Anykščių Šilelio" autoriaus, tėviškę, pas jojo seserį Žukauskienę, iš kur nuėjau į Šeimyniškėlių kapines; vakaran - pas Adomą Laskauską Legedžių dvarelyje, kur nakvojau. 9 d. perkasinėjau Šeimyniškėlių kapines ant kalno; radau kelias kaukoles, dažniausiai be jokių įkapių, nes kapinės XV-XVII šimtmečio. 10 d. su kun. Vembre apsilankėva pas "milžiniško didumo "Puntuko akmenį"; mačiau taipogi "Anykščių Šilelį", iš jaunų pušelių sužėlusį. Kitą, liepos 11 d. dar kasinėjau Šeimyniškėlių kapines; 12 d. popiet buvau dar kartą kun. Ant. Baranausko tėviškėje, pas Ant. Žukausko - Vienuolio tėvus svečiuose; iš vėlionio Anykščių dainiaus brolio Anupro gavau tūlus jo garsaus vardo kunigo Antano rankraščius ir aliejaus spalvomis pieštąjį paveikslą. Į Legedžius sugrįžus, vakare pp. Laskauskaitės labai gražiai dainavo liet. dainas. 13 d., iš ryto sukrovęs iškasenas dviejose skryniose, apie pietus iš Anykščių išvažiavau Vilniun. Kadangi kelionės laiku buvau priverstas ir mėsa maitintis, todėl pastaromis dienomis buvo jau pasirodžiusi urinoje gana stambi "gravelle" (Harngries), kuri dar vis dūravo.
    Vilniun sugrįžęs, kaip paprasta buvo, darbavausi M. Draugijoj, susirašinėdamas su įvairiais žmonėmis ir įstaigomis, trūsiausi bibliotekoje, užsiiminėdamas literatūros ir mokslo dalykais; 19 ir 20 d. rašiau referatą apie Poniatovskio duotąją Veliuonos seminarijai konstituciją ir k. 27-29 d. visuotiname Mokslo Draugijos susirinkime pirmininkavau ir skaičiau paminėtąjį referatą. 27 d. iš ryto "Rūtos" salėje prasidėjus visuotinojo susirinkimo posėdžiui atvažiavo policmeisteris vežtųs mane pas gubernatorių Liubimovą dėlei paskelbimo laikraščiuose, būk lietuvių esąs "suvažiavimas" (sjezd), ne Mokslo Draugijos "susirinkimas". Dalykų stoviui išaiškinti uždaryta susirinkimo posėdis iki 4 val. po pietų. 3 val. po pietų vėl buvau šauktas pas gubernatorių, kurs, pasikalbėjęs su žandarų viršininku Kurlovu, galop leido susirinkimui tolyn posėdį tęsti, tik pastatė jame du "angelu sargu": policistą ir kancelarijos valdininką Andriejevą, kad dabotų, idant pašaliniai žmonės posėdžiuose nedalyvautų. Tokį kvailį, kaip Liubimovas, sunku būtų kur kitur surasti! Toki egzemploriai dygsta tik Maskolijoje.
    Rugpjūčio 5 d. gavęs iš gubernatoriaus užsienio pasportą, ant rytojaus išvažiavau Kaunan, iš kur nuvykau Garliavon, kur porą dienų prabuvęs, 9 d. vykau Vilkaviškin. Sekančią dieną parašiau į "Glavnoje upravlenije počt i telegrafov" skundą, kad man vakar Mauručių stotyje nepriimta telegrama lietuvių kalba, kurią norėjau Gelgaudui Vilkaviškin nusiųsti. Pabuvęs pas Gelgaudą 2 dieni, rugpjūčio 11 d. drauge su juomi nuvažiavau į Ožkabalius, kur pabuvęs iki 15 d., 16 išvažiavau per Kybartus-Eitkūnus Berlynan, kur iki 20 d. pasidarbavęs "karališkoje bibliotekoje", 21 d. Karlsbade atsidūriau dėlei "Diathesis urica" gydimo. Čion atvykęs svėriau 76 kilogr. Pasitaręs su d-ru Schapira ir d-ru Tyrnauer'iu pradėjau rytais gerti Mühlbrunno vandenį, maudytis angliarūgšties vannoje ir pas d-rą Tyrnauer'į "Kaiserbade" užsiiminėti gymnastika Zanderio apparatais. Kiekvieną dieną atlikdavau gražiais girioje takais tolimas - iki 6 kilometrų - vaikštynes, ilgas valandas skaitykloje praleisdamas. Mėsos valgiau labai mažai, bet "gravelle", išnykusi vieną kitą dieną, vėl pasirodydavo. Prisiklausęs gražios muzikos, bet "gravellės" visiškai nepašalinęs, rugsėjo 18 d. išvažiavau Pragon. Čia 19 ir 20 d. pasidarbavęs Čekų karalystės muzejaus ir universito bibliotekose, 21 d važiavau į Dresdeną, kur ant rytojaus buvau "karališkoje bibliotekoje" ir paveikslų galerijoje; kitą dieną apsilankęs Dailės parodoje (I Ausstellung Künstlervereinigung Dresden) Dailės akademijoj prie Brühlsche Terrasse, po pietų išvažiavau Leipzigan. Čion atvykęs ir radęs universito bibliotekos kataloge keletą man reikalingų folkloro veikalų, 24-26 d. bibliotekoje peržiūrėjau juos ir pastarąją dieną po pietų išvažiavau Berlynan. Čia "karališkoje bibliotekoje" padirbėjęs iki 30 d. ir nupirkęs Mokslo Draugijai Meyer'io "Grosses Konversations-Lexicon" 21 tomą už 252 marki, išvažiavau į Karaliaučių, kur manęs laukiant radau A. Gelgaudą ir Virbalio teisėją Juozą Stankūną. Spalių 1 d. drauge su jais apsilankę "Prussia" muzejuje ir atlikę kitus reikalus, išvažiavome į Kybartus, iš kur nuvykome pas Stankūną Virbalyje. Dvi dieni su Gelgaudu pasisvečiavę, išvažiavome Vilkaviškin, o 6 d. - Ožkabaliuosna. Čion atvažiavę radome jau mūs' laukiant Stankūną, su kuriuo visi trys sekančią dieną apsilankėme Piliakalniuose pas dailųjį piliakalnį. Aš čia dabar iki spalių 18 d. užtrukau, studija apie levus, žmonių gydymu ir vaikštynėmis užsiiminėdamas. 17 d. dienyne užrašyta: Kaip gaila atsiskirti su Ožkabaliais tokiu puikum rudens laiku! 18 d. išvažiavau Vilkaviškin; 21 d. jau buvau Vilniuje, kur radau už visą nebuvimo čia laiką korespondenciją ir k. dalykus neatlikta, nieko, nė vieno Draugijos Komiteto posėdžio, nepadaryta. Nuo daug darbo spalių 24 d. pasirodė galvoje paraestezijos, vėliau prisitelkė galvos sopėjimas (cephalalgia).
    Lapkričio 2 d. Mokslo Draugijoje buvo susirinkimas (kun. Tumas, A. Smetona, p. Bandzevičiutė, kun. Kraujalis, Petrulis, Kubilius ir k.), kad suorganizavus protestą prieš "Unita Cattolica", kur buvo tūlo "Un Polacco" šmeižimai paskelbta prieš Lietuvos inteligentiją ir t.t. 13 d. išvažiavau Kaunan ir Garliavon; čion atvažiavęs iš K. Aglinsko, kurs influenza sirgo, užsikrėčiau ta pat liga ir net 4 dienas turėjau lovoje gulėt, turėdamas karščio 38-38,5° C ir stiprų bronchitį. Influenzai pasibaigus, pasirodė stipri hyperaestesia n. olfactorii, kurią labai erzina tabako dūmai - hyperosmia nicot. tabaci, kaip ji yra buvusi prieš kelis metus dar Bulgarijoj esant. 29 d. jau buvau Vilniuje.
    Šita hyperosmia arba parosmia dūravo dar gana ilgai ir gruodžio mėnesyje, net iki jo galo. Metų bėgyje širdies neurosis žymiai pasitaisė, pagerėjo: nereguliaris plakimas (arythmia) retai kada rodydavosi, bet visiškai nepragaišo; širdies greito plakimo (tachycardia), rodos, visiškai nebuvo; miegas gana ramus tapo, tik, daug skaitant dieną, vakare atsitikdavo nemiga. Nors Karlsbade gydžiausi nuo Diathesis urica, bet tai nieko negelbėjo: Vilniun sugrįžus urinoje dažnai rodydavosi gana stambios smiltys ("gravelle").
    1911 metų sausio mėnesis prasidėjo prie blogų aplinkybių. 1-sios dienos naktį, po vėlaus sugrįžimo iš "Rūtos", pabudau su tachycardia, ošimu ausyse, galvos sopėjimu; dieną pasirodė arythmijos ir buvo dar bjauri parosmia; turėjau kal. bromatum ir trae strophanti gerti. Sausio 5 d. apsilankė rusų nacionalistas Ščeglovitov, kursai buvo atvykęs Vilniun dėlei lietuviškųjų dalykų ištyrimo. 10 d. buvo pas mane ukrainietis prof. Dorošenko, su kuriuomi kalbėta apie lietuvių-ukrainiečių santykius. Steigiant "Vilijos" fabriką Vilniuje susidarius tam tikrai bendrovei, kuri turėjo pirkti iš Petro Vileišio fabriką, sausio 13 d. buvo pas mane vesta su juomi derybos ir rašyta kontraktas.
    Vasario 1 d. rašiau prašymą į švietimo ministerį, kad duotų Mokslo Draugijai subsidijos: 4000 laikinos ir po 2500 r. metinės, bet šitas prašymas, nors buvo lietuvių atstovo Dūmoje A. Bulotos kiek paremtas, be pasekmės liko. 2 d. susirinkime "Rūtoje" skaičiau apie levus lietuvių ir kitų tautų pasakose. Kun. Alšauskui prašant, vasario 13 d. apsilankiau pas kuratorių dėlei "Saulės" mokyklų; 27 d. - visuotiname Dailės Draugijos susirinkime "Rūtos" salėje.
    Kovo 1 d. buvau "Vilniaus Draugijos" Dailės parodoje; 2 ir sekančiomis dienomis Centro archyve užsiiminėjau Veliuonos istorija; kovo 11 d. dienyne pažymėta, kad parosmia, rodos, visiškai išnykus. 25 d. pabaigta spausdinti mano veikalėlis: "Iš gyvenimo ir raštų kun. A. Strazdo".
    Balandžio 2 d. buvau atidarant "Lietuvių Dailės" parodą, kurioje ir kitomis dienomis lankiausi. 12 d. išvažiavau Vilkaviškin, kur pas A. Gelgaudą pernakvojęs, kitą dieną jau buvau Ožkabaliuose. 16, pirmą Velykų dieną, buvau Bartininkų bažnyčioje prie rezurekcijos ir pas kleboną Vaiciekauską. Čia prabuvęs iki balandžio 24 d. ligonius gydydamas, horticultura užsiiminėdamas, vaikštynes atlikdamas tyrame ore, silsėdamasis išvažiavau šią dieną Vilkaviškin, o 25 d. - Vilniun. Balandžio 27 d. galutinai "Vilijos" bendrovei susitvarkius, sekančią dieną - 28 ir 29 pas notarą Dobužinskį buvo pirkimo P. Vileišio fabrikos aktas redaguota.
    Gegužės 7 d. "Aušros" vartų koplyčioje drauge su Ant. Žmuidzinavičium buvau liudytoju kun. Kemešiui moterystės ryšiu surisant stud. Kazį Žilinską su Kaze Gustaičiute; iki vėlai vakare pas juos "Imperial" hotelyje buvom puotoje. 10 ir 11 d. - pas kuratorių dėlei naujai steigiamos "Ryto" Draugijos reikalų. 14 d. rašiau į dvasiškių departamento direktorių laišką, paduodamas mintį, kad Vilniaus kapitulan būtų skiriami kanonykais tik lietuviai kunigai.
    Birželio 1 d. buvo Vilniaus lietuvių gegužinė Antakalnio girioje, kur ir aš buvau, žiūrėdamas į jaunuomenės žaidimus. 3 d. pradėjau vėl užsiiminėti viešame Vilniaus knygyne; 15 d. gauta iš Helsinkių "Suomių literatūros draugijos" (Suomalaisen Kirjallizunden Seura) diplomas apie priėmimą manęs tos draugijos nariu korespondentu. 20 d. rašiau straipsnį: "Ar lenkų kunigija lenkino lietuvius"? 25 d. išvažiavau Kaunan, kur pernakvojęs ir pasimatęs su kun. K. Prapuoleniu, P. Leonu, kun. Maculevičium, sekančią dieną nuvykau Garliavon pas K. Aglinską ir čia buvau iki liepos 3 d. Šito mėnesio 1 d. anksti rytą išvažiavova su draugu Aglinsku į Prienus, iš kur - į Birštoną: aplankiau parką, Vytauto kalną, d-rą Damaševičių, kur tuomet čia praktika užsiiminėjo, kleboną Karvelį, kun. Joną Burbą; grįžtant Prienuose buvome pas d-rą Juozą Brundzą. Garliavoje, kaip visada, turėjau daug ligonių. Liepos 3 d. išvažiavau į Vilkaviškį, kur pernakvojus ant rytojaus drauge su A. Gelgaudu nuvažiavom į Ožkabalius ir čia iki 9 d. buvome. Liepos 7 d. apsilankėva Vištytyje, kur aš klebonijoj gavau bažnyčios dokumentų, kuriuos sunaudojau tos pat bažnyčios istorijai. Sekančią dieną buvom pas Trempų ežerą, kur drauge su Kizlaičiu žūklavome, o paskui pas jį pietus valgėme. 9 d. išvažiavome Vilkaviškin, kur aš pabuvęs 2 dieni, 12 d. jau buvau Vilniuje. Liepos 16 d. išvažiavome drauge su inž. Juodele, A. Smetona, J. Vileišiu ir k. geležinkeliu Rūdziškės stotin, iš kur arkliais - į Zavadzkio dvarelį Saloviškius pas D. Malinauskus; papriešpietuję nuvažiavome į Donato Malinausko Jankovičių dvarą; Vilkuokšnių ežeru nusiyrėme pas k. Žuklijų piliakalnį. Saloviškiuosna sugrįžus nakvojom su Smetona. Vakare - vaikštynės girioje: puikus vaizdelis Trakežerio krantų. Kitą dieną sugrįžom Vilniun. Liepos 25-28 d. buvo Mokslo Draugijos visuotinis susirinkimas, kuriame aš, kaip ir kitados, pirmininkavau. Gavęs iš gubernatoriaus užsienio pasportą, rugpjūčio 15 d. išvažiavau Vilkaviškin, kur pas A. Gelgaudą 3 dienas pragyvenęs išvažiavau 18 d. į Eitkūnus, iš kur sekančią dieną nuvažiavau į Poznanių ir čia parodoje "Ostdeutsche Ausstellung für Industrie, Gewerbe und Landwirtschaft" apsilankęs išvažiavau Berlynan, bet ne D traukiniu, todėl Frankfurte a/O teko ilgai laukti sekančio traukinio. Berlyne pernakvojus ir apsilankius muzejuj "für Völkerkunde", kitą dieną nuvažiavau Dresdenan, kur tuomet buvo tarptautinė hygienos paroda (Internationale Hygiene-Ausstellung), kurią 22 ir 23 rugpjūčio d. apžiūrėjau ir studijavau. 24 d. jau buvau Karlsbade: svėriau 78 kil. 400 gr.; kelionės laiku pasirodė urinoje vėl gana stambi "gravelle". Čion atvykęs pereitų metų kuraciją turėjau: iš ryto Mühlbrunn'o vandens 2 stiklu, pas d-rą Tyrnauer'į gymnastika Zanderio apparatais, angliarūgšties vannos; maitinausi daugiausiai vegeterianų būdu, todėl apie rugsėjo 6 d. "gravelle" jau buvo išnykusi. Uoliai skaitykloje lankydavausi, klausydavau daug muzikos, ilgas vaikštynes atlikdavau. Taip, pav., rugsėjo 10 d. po pietų pramigęs, ½ 5 išėjau į kalnus taku pro Hubertusburg'ą pas Stefanie-Werte (636 m.). Ant bokšto viršaus ilgai gėrėjausi Karlsbado apygardos grožybėmis, kurių jam gamta taip gausiai suteikė ir padarė jį tokiu turtingu ir kultūroje taip aukštai pastatė. Šiaurės link per Erzgebirg'o kalnų viršūnes, nusileidžiančios saulės spinduliais apšviestas, mintyse skrajojau savo nuskurdusioje tėvynėje, kurią tarytum patsai Dievas ir žmonės užmiršę. Tokia tu nelaiminga, mylima Lietuva - tuomet dienyne užrašiau - palyginus tave su kitais kraštais. Ir ar kada teks tau visų bjaurybių nusikratyti ir laisvesnį gyvenimą įgyti?! Aukščiau kultūroje pakilti... Koks buvo puikus saulyleidis, kurį nuo bokšto deivoti galėjau - neaprašomas! Apie 7 kilometrus kelio padaręs ½ 9 sugrįžau miestan. Stadtparke iki 9 klausiau muzikos. Arba kitą, rugsėjo 12 d. po pietų ½ 4 išėjau vaikštynių per Westende via Königin Karolaweg, Katherinenplatz, Predigtstuhl, iš kur, kaip ir iš Maurig-Hütte, ilgai gėrėjausi kalnais, upe Tepl, daubomis; iš ten Faulenzenweg'u grįžau miestan ir ½ 7-7 skaitykloje, iki 9 - Stadtparko kavinėje praleidau vakarieniaudamas ir muzikos beklausydamas. Namieje būdamas tvarkiau folkloro medegą apie levus, kurią drauge pasiėmęs turėjau. Toks tai buvo maždaug gyvenimas ir gydymosi būdas Karlsbade tuo metu. Kuracijos rezultatas buvo: išnykimas "gravellės", rami be palpitacijų širdis ir beveik normalis miegas.