en
Iki rugpjūčio 1 d., pakol gydžiausi Franzensbade, iš ryto gerdavau dažniausiai purgatyvį Salzquellės, rečiau Natalienquellės vandenį, kai kada Karlsbado Mühlbrunno, gaudavau mainais kas antra diena tai angliarūgšties, tai durpyno vannas, kai kada su geležies vandeniu (Stahlbad), gimnastikavausi Zanderio medico-mechaniškame institute, taikoma buvo kasdien elektra (Arsonvalizacija); daug vaikščiojau parke arba "Amerikos" jaunoje giraitėje ir keliais: Vulkano, Schlada, Ober und Unterlohma, Antonienhöhe, Triesenhof'o linkui, uoliai muzikos koncertais prie Salzquelle ir Franzensquelle gėrėjausi. Iš ryto pusryčių valgydavau kasdien po 2 kiaušiniu su sviestu ir šokolados stiklinę taip vadinamame "Städtische Kafegarten'e, pietus - iš 3 valgių "hotelio Kreuz" restauracijoje, po pietų dažniausiai tame pat "Städt. Kafegarten'e" gerdavau apie 4 val. kefiro stiklinę su pyragučiu arba pieno "jogurto" lėkštę, vakarieniaudavau arba hotelio, arba Kurparke Sandtnerio restauracijoje. Gydymosi rezultatai buvo nekoki: tik nervingumas, aplamai imant, sumažėjo: nemiga ir arythmijos su paraestezijomis, bet visgi jos dar liko. Prieš išvažiuosiant svėriau 78 1/2 kil.
Kuraciją pabaigęs, rugpjūčio 1 d. val. 12 vidudienyje greituoju traukiniu iškeliavau Karlsbadan, iš kur pro Komotau'ą ir Satz'ą su plačiomis apynių plantacijomis čekų Pilsenio ir k. alui daryti val. 6 atvykau Pragan ir, apsistojęs viešbutyje "Archiduc Etierme" prie "Vaclavske namesti", vaikščiojau apžiūrėt "Karlove namesti" ir "Kralevski vinohrady", tų vietų, kur "Auszros" įsteigimo laiku 1883 m. buvo man tekę gyventi. Kitą dieną po pusryčių buvau "čekų karalystės muzejuje" ir apie 1/2 2 po pietų pas universito profesorių d-rą Jurą Polivką, žinomą folkloro tyrinėtoją, dėlei žinių apie levus čekų ir k. tautų pasakose; pavakare - "Jubilėjaus parodoje". Visą dieną vėl pasirodė dažnai arythmijos ir bjauri parageusia. 3 d. vidunaktyj nuo bjaurių sapnų pabudus - tachycardia. Papusryčiavęs ir laikraščiuose prisiskaitęs apie kilusią tuomet Turkijoj jaunaturkių revoliuciją išvažiavau į "Jubileini vystava" (1848-1908 m.), kur ir pietus valgiau, ir beapžiūrinėdamas išstatytuose dailiuose pavilionuose ir kituose trobėsiuose rodomus daiktus iki vėlam vakarui - 9 val. - užtrukau. Visą dieną bjauri, kaip ir vakar, parageusia ir daug kartų arythmijos. 4 d., kaip ir vakar, naktį atsitiko tachycardia; priešpiet apžiūrėjau man gerai pažįstamą miestą ir tas atmainas, kurios nuo anų metų jame įvykę; po pietų iki vėlaus vakaro praleidau parodoje, tarp kitų ir Abyssinijos kaime, kurs buvo prirengtas. Nervų padėtis vakarykščias; nuo daug vaikščiojimo ir stovėjimo, kaip ir vakar, labai nuilsę kojos. 5 d. per Bodenbach'ą iškeliavau Drezdenan; kitą dieną priešpiet buvau nuvažiavęs į "Arsenalą", iš ten į karališką archyvą, kur nuo d-ro Lipperto sužinojau, kad Prūsų Kronikos Grunau'o rankraštis "Preussische Chronik" esąs karališkoje bibliotekoje (Manuscript 9.35). Mat tame rankraštyje Grunau'o paduotasis prūsų kalba įrašas mane interesavo ir aš norėjau jojo kopiją turėti. Todėlei, tan bibliotekan nuvažiavęs ir iš jos direktoriaus d-ro Ermisch gavęs leidimą abudu Grunau'o rankraščiu išnaudoti ir senprūsiškąjį įrašą fotografuoti, pasikvietęs fotografą Stolz'ą ir jį nutraukiau. Po pietų apsilankiau dailės parodoje (Ausstellung deutscher Künstler der Gegenwart) Dailės akademijoj prie Brühlio terrasos. 7 d. priešpiet apsilankiau "Paveikslų galerijoj" ir prieš Rafaelio Sikstinę Madonną ilgai sėdėjau, stebėdamasis josios gražumu, paskui dar buvau zoologijos ir etnografijos muzejuje, o tuojau po pietų dar kartą dailės parodoje. 6 valandą išvažiavau, o 9 atvykau Berlynan. 8 d., permainęs Austrijos likusias koronas markėmis ir rusų rubliais, užsakęs drabužius pasiūti, apsilankiau paveikslų galerijoj (Kgl. National-Galerie), vakare - vaikštynės Žvėryne (Tiergarten). 9 d., ramiai miegojęs, priešpiet buvau "Panopticume", po pietų muzejuje "für Völkerkunde", vakare - žvėryne, ypač gyviems levams, kurie tuomet buvo mano folkloro studijų objektu, prisižiūrėti. Kitą dieną po pietų leidausi tolimesnėn kelionėn į Danzigą, kur 1/2 11vakare atvykau. Žinodamas, kad šito miesto archyve esama kitų Grunau'o kronikos rankraščių, aš sekančią, rugpjūčio 11 d., iš ryto apsilankęs miesto namuose (Rathaus), nuvažiavau į archyvą ir biblioteką, kur, ačiu prof. d-ro Günter'io direktoriaus malonumui, galėjau naudotis dviemi Grunau'o kronikos rankraščiais ir senprūsišką įrašą fotografuoti; po pietų išvažiavau ir 1/2 9 atvykau į Marienburgą, kryžiuočių, tų didžiausių Lietuvos nevidonų, sostinę, kur yra likusi jų pilis, kurią norėjau pamatyti. Ant rytojaus aplankiau tuos jų puikiai dabar atnaujintus ir restauruotus rūmus, atsimindamas jų čia viešpatavimą ir kiek kartų čia būta rengiama kariškų žygių plėšimo ir deginimo tikslu Lietuvoje. Mačiau ir požemį, kuriame, kaip pasakojama, laikyta sugautas kunigaikštis Keistutis, iki iš čion išspruko. Po pietų tą pat dieną iškeliavau Karaliaučiun, čia pernakvojęs ir 13 d. priešpiet apsilankęs "Prussijos" muzejuje, taip turtingame iškasenomis prūsų ir lietuvių kapuose, pavakare išvažiavau į Eitkūnus. Pernakvojęs Kybartuose stoties kambaryje, 14 d. išvažiavau Vilniun. Rugpjūčio 18 d. buvo "imper. medikų draugijos" bute II-sis Mokslo Draugijos visuotinis susirinkimas; daug buvo arythmijų vakare namon sugrįžus, vakarieniaujant, nes buvau labai darbo ir d-ro Matulaičio suerzintas, todėl naktį pabudus - smarki tachycardia. 19 d. priešpiet buvo kitas susirinkimo posėdis; vakare vaidinta teatre "Jurgis Durnelis"; daug tą dieną pas mane inteligentų lankėsi, tarp kitų prof. Ed. Volteris, d-ras van der Meulen iš Rotterdamo ir k. Rugpjūčio 20 d. 9 val. aš, Vilimavičius, mok. Jakubauskas, Damijonaitis, kun. Dambrauskas, kun. Žiogas, stud. Žilinskas ir Križanauskaitė išvažiavome per Lentvarius į Trakus apžiūrėti Keistučio pilies griuvėsius ir apie 1 val. naktį aš su Vilimavičium Vilniun sugrįžova, visi kiti iš Lentvarių - Kaunan. 29 d. atspausdinta paskutinis "Liet. Tautos" lankas. 31 d. buvau pas liaudies mokyklų direktorių Ogierskį dėlei Antaninos Pietariūtės, vėlionio d-ro Pietario dukters, mokytoja paskyrimo, bet nieko nelaimėjęs tą pat dieną 10 1/2 val. vakare išvažiavau Kaunan. Rugsėjo 1 d. iš ryto - pas liaudies mokyklų direktorių Kukuškiną dėlei tos pats Pieteraitės: prižadėjo duot jai vietą Kauno gubernijoj, apie ką aš pranešiau M. Pietarienei, Antaninos motinai, Maskvoje. Po pietų išvažiavau į Garliavą pas Aglinską ir čia nakvodamas persišaldęs įgijau catarrhus nasi, kursai po dienos kitos perėjo į gerklę (laryngitis) ir plaučius (bronchitis). Pabuvęs Garliavoje iki 6 d., išvažiavau per Mauručius į Vilkaviškį pas Gelgaudą, iš kur 10 d. jau buvau Ožkabaliuose ir gydžiausi nuo to kataro. 13 d. atvyko A. Gelgaudas, su kuriuomi, gražiam orui esant, atlikdavome vaikštynes iki Šulių, Kušliakalnio, Dambaukos, Šilbalių daubos ir k. 15 d. buvova nuvažiavę pas Piliakalnių gražųjį piliakalnį ir bandėva trijose vietose kasinėti, bet, be juodžemio sluoksnio, nieko gero neradome. 16 d. Gelgaudui iš Ožkabalių išvažiavus, aš dar čia likau pas brolį Vincą iki 20 d., kasdien vaikštynes atlikdamas dažniausiai ant Kušliakalnio, nuo kurio tolimas reginys šiaurės link: giedrią dieną nuo jo matoma net Naumiesčio bažnyčios ir Širvintų (Prūsuose) vokiečių kirkės bokštai. Čia tai dabar ne kartą ant akmens ilgai sėdėjau senovės atsiminimuose paskendęs. 19 d. naktį iš ryto buvo jau dikta šalna; priešpiet - giedras puikus rudens oras laukuose; pavakare, saulei už tamsmėlynų purpura ir auksu spalvuotų debėsių palengvėle leidžiantis, ilgai ant kapinaičių kalnelio, kursai rytų link nuo trobų guli, vaikščiojau de vanitatum vanitate mąstydamas. Nervai gana ramūs. Rugsėjo 20 d. išvažiavau į Vilkaviškį, kur pas Gelgaudą pernakvojęs, kitą dieną važiavau Marijampolėn: pavakare su d-ru Grinium ir P. Kraučūnu - vaikštynėse. 22 d. - pietūs ir vakarienė Kraučūnuose; po pietų pasikalbėjimas su brolio sūnumi Jonu, gimnazijos mokiniu, kurio del Marijampolėn atvykau; po vakarienės iki 11 v. - pas d-rą Grinių. 23 d. iš ryto - su d-ru Grinium svečiuose pas kun. d-rą M. Gustaitį; vidudienyj išvažiavau ir 1/2 6 atvykau į Garliavą; vakare - vaikštynės plentu iki girios. 24 d. po pietų massažą darant kairėsės rankos ganglionui, kurs buvo iššokęs gymnastikuojantis Zanderio apparatais Franzensbade, dabar jis trūko ir išnyko. 25 d. priešpiet buvome grybaut girioje: giedri, šilta, labai puiki rudens diena. 26 d. buvau drauge su Aglinsku pas Henriką Miknevičių, Garliausko (Godlevskio) vaitą, rinkti žinių apie tą pralobusį baudžiauninkų skriauda dvarininką ir jo dvarus Garliauckynėje; tų žinių jis sekančią dieną atnešė raštu. Iš ryto arbatą geriant atsitiko bjauri arythmija. 28 d. priešpiet turėjau daug ligonių, kaip ir sekančiomis dienomis.
Spalių 2 d. išvažiavau Kaunan, iš čia Vilniun. Iš priežasties, kad pastaromis dienomis kaip Ožkabaliuose, taip ir Garliavoje teko dažnai avinčienos valgyt, urina dabar koncentruota su sedimentu: vėl pasirodė gana stambi "gravelle" ir skaudėjimas sąnariuose, ypač kairiame petyje (arthritismus); "gravelle" ir vėliau dažnai rodydavosi. 4 d. dėlei daug skaitymo ir kalbėjimo su įvairiais žmonėmis naktį - ilga nemiga, neramus miegas, iš ryto bjaurios paraestezijos galvoje.
Kadangi vasarą buvo kilus Turkijoj jaunaturkių revoliucija, tai Bulgarija, pasinaudodama sumišimais ir Turkijos nusilpnėjimu, spalių 5 d. paskelbė pilną nuo turkų nepriklausomybę, kunigaikštis Ferdinandas priėmė caro titulą, o Bulgarija virto karalyste (carstvo). Iš tos priežasties aš 7 d. išsiunčiau carui Ferdinandui ir ministeriui prezidentui Malinovui, geram mano pažįstamam, pasveikinimo telegramas, apie ką buvo ir Vilniaus laikraščiuose rašyta. Spalių 8 d. išvažiavau Kaunan, kur pas kun. Dambrauską ir Tamą Žilinską apsilankęs, sekančią dieną garlaiviu Seredžiun pas kun. Rudoką ir vikarą Kuprevičių išvažiavau. Po pietų su Kuprevičium apsilankėme Belvederi'o dvare pas Burbą, kurs pavojingai sirgo. Ponia Burbienė, kun. Kuprevičiaus prikalbėta, kad pavestų Mokslo Draugijai dvaro archyvą ir knygyną, leido jį apžiūrėti ir tinkamų knygų išsirinkti. Kitą dieną išvažiavau arkliais į Vėliuoną pas kun. Tuomą, su kuriuomi apsilankėva pas vietinį dvarininką Zalevskį, vyskupo brolį, turėjusį didelį dvaro archyvą; vakare vėl buvau Belvederyje brangių knygų paimti. 11 d. po pietų su kun. Kuprevičium vėl buvom nuvykę Belvederin, iš kur 10 val. Seredžiun sugrįžova: gauta visi archyvo dokumentai ir keletas portretų, kurie palikta pas aptiekininką Matulaitį. 12 d. iš ryto su kun. Kuprevičium Nemunu nukeliavova į ant kito upės kranto gulinčią Ilguvą pas kun. Duobą, apsilankėmė ant Misiūnų piliakalnio ir Šilvėnuose pas ūk. Aleksą, kur gauta Mokslo Draugijai juostų ir k.; iš Ilguvos dvarininko Młynarskio gavau žynio Ilgio portretą. 7 val. jau buvome Belvederyje pas ligonį, iš kur 10 val. Seredžiun sugrįžova. 13 d. po pietų garlaiviu nuvykau į Zapyškį, kur radau tik vikarą Skinkį; apžiurėjau senąją bažnyčią ir menką archyvą. Zapyškio klebonijoj pernakvojęs ir apžiūrėjęs naujai statomąją bažnyčią, kitą dieną garlaiviu išvažiavau Kaunan, kur pavakare apsilankiau pas S. Banaitį ir iki 11 val. buvau pas prof. kun. Januševičių. Vakare - stambi "gravelle". 15 d., iš ryto pasiuntęs geležinkelio stotyje skrynią su knygomis ir k. daiktais, apie 12 val. išvažiavau Vilniun. 16 d. Mokslo Draugijos biblioteka iš namų prie š. Mikalojaus bažnyčios perkelta į buvusius Pranciškonų vienuolyno mūrus prie lietuvių dviklasės mokyklos; nuo šios dienos teko ją man beveik vienam tvarkyti. 19 d. gauta iš bulgarų caro Ferdinando padėkos telegrama, kuri, kelias dienas manęs Vilniuje neesant, tik šiandien atnešta. 20 d. vakare - "Vilniaus Aušros" draugijos susirinkime dėlei valdžios daromų jos veikimui kliūčių - draugijos likvidavimo reikalu. 21 d., vidunaktį pabudus nuo bjaurių sapnų - tachycardia (compressio n. vagi). 25 d. vakare - susirinkime dėlei vyskupystės neseniai paskirto administratoriaus Michalkevičiaus apgarsinimo apie lietuvių kalbos įvedimą Vilniaus bažnyčiose ir statistikos žinių bažnyčiose rinkimą. 26 d. parašiau memorialą Vilniaus vyskupystės administratoriui apie lietuvių kalbos įvedimo būdą bažnyčiose. 30 d. gauta iš Maskvos lietuvių pakvietimas atvykus jiems prakalbas laikyti.
Lapkričio 1 d. buvau Dominykonų bažnyčioje kun. Račkovskio pamokslo apie lietuvius ir jų kalbą Vilniuje klausyti, norint tą kalbą įvesdinti bažnyčiose; vakare jį aprašiau; tą pat vakarą susirinkime svarstyta lietuvių kalbos įvedimas bažnyčiose. 4 d. - ilga agrypnia; naktį, pabudus iš nežinomos priežasties - smarki neuralgia nervi ulnaris dextri; dieną - lietuvių 2-klasės mokyklos pašventinimas Franciškonų mūruose; apeigas atliko administratorius Michalkevičius; vakare atsigulus - smarki arythmija. 5 d. vakare pas J. Vileišį - "Vilniaus Aušros" draugijos likvidacija. 6 d. - labai stambi "gravelle" urinoje, kairiojo peties skaudėjimas (arthritismus); parašiau į "Viltį" straipsnį "Vilniaus lietuviai ir lenkai statistikos šviesoje". 8 d. vieton pavogtųjų pirkau naujus kailinius; vakare - susirinkime dar vis del lietuvių kalbos įvedimo bažnyčiose. 10 d. Mokslo Draugijos Komiteto posėdyje d-ras Bagdonas savo pedantizmu baisiai man suerzino nervus: paraestezijos galvoje apsireiškė. 15 d. iš ryto velkantis sunkius kailinius - tachycardia, ilgai dūravusi; vakare susirinkime vėl svarstyta klausimas apie liet. kalbos įvedimą bažnyčiose ir statistikos darymą. 16 d. pabudus - bjauri cephalagia ir tachycardia, kuri visą laiką iki pietų dūravo. 17 d. apsilankė pas mane vietinis rusų veikėjas A. Milovidovas klausimu apie įvedimą liet. kalbos bažnyčiose. 18 lapkričio diena ypač buvo nesmagi: vidunaktį pabudus - ošimas ausyse; iš ryto - šiurpulys ir bjauri cephalalgia (neuralgia n. supraorbitalis sin.), kuri iki pavakarei dūravo. Atsigulant, stojant arba judinantis tuojau - tachycardia, taip kad visą dieną turėjau gulėti; pavakare dargi gulint du kartu - bjauri tachycardia (compres. n. vagi, strophantus). 21 d. rašiau M. Draugijos vardu laišką į gr. Przezdzieckį, kad esamąjį pas jį kun. Strazdelio paveikslą pavestų Draugijai. 23 d. rašiau apie prūsų lietuvių dirbinių parodą Berlyne. 24 d. skaudėjimas kairiame petyje dūruoja, nors "gravelle" išnykus; acetouria, kuri pereitais metais - ypač žiemą - buvo padaugėjusi, šiuo pastaruoju mėnesiu vėl labai pasididino - acetonu urina labai atsiduoda. Tokioje tai sveikatoj šiandien pradedu 58 savo amžiaus metus. 25 d. M. Draugijos bibliotekoje rašant ir vakare atsigulus - daug arythmijų. 29 d. vakare dar buvo sušaukta susirinkimas dėlei liet. kalbos įvedimo bažnyčiose svarstymo.
Gruodžio 2 d. buvau šauktas į Vilniaus žandarų valdybą prie Tambovo gat. N. 22 dalykuose tardymo apie d-rą K. Grinių ir jo socialdemokratų partijai prigulėjimą: paaiškinau, kad jis prie tos partijos nepriklauso. 11 d. iš ryto, biskį užvalgius ir arbatos stiklą išgėrus - arythmijos. 12 d. - pas D. Malinauską vakarėlyje. 19 d. pranešiau "Liet. šelpimosi Draugijai" Maskvoje, kad negalima atvykti pas juos su prakalbomis; popiet - "Viln. Aušros" valdybos posėdyje dėlei draugijos likvidavimo. 20 d. - Mokslo Draugijos susirinkime dėlei liet. kalbos bažnyčiose. 24 taisiau straipsnį apie lietuvių kultūrą. Urinoje "gravelle" išnykus, bet arthralgia kairiame petyje dar vis liekti; nuo kelių dienų pradėjau imti lithium carbonicum (massažas, gimnastika).
Tuo tarpu man Vilniuje ramiai begyvenant ir su savo atkakliais nervais bekovojant, ir rusų valdžios nesnausta, ir policijos vis dar šnipinėta apie mane ir susekta baisus prasikaltimas, už kurį rusų teisės pramatydavo pabaudą Sibiran išsiuntimu. Vilniaus VI-jo cirkulo antstolio ("pristavo") laišku N. 581 nuo gruodžio 10/23 d. 1908 m. pakviesta mane policijon 12/25 d., kur nuo "pristavo" sužinojau, kad Suvalkų gubernatorius laišku iš lapkričio 11 d. N. 11229, remdamasis policijos departamento laišku N. 36 588, kurį pranešęs gubernatoriui Varšavos generalgubernatorius, davęs žinią Vilniaus gubernatoriui, būk aš 1889 metais tapęs Bulgarijos pavaldiniu, neturėdamas tam tikro rusų valdžios leidimo - paliuosavimo iš rusų pavaldinystės, bet man esą dabar leista - vieni juokai, kada aš pats nieko neklausdamas dar vasarą 1905 m. buvau sugrįžęs - ministerijos vidaus reikalų, remiantis aukščiausiojo manifesto iš rugpjūčio 11 d. 1904 m. § 26, Rusijon sugrįžti - razrešajetsia beznakazanno vernutsia v Rosiju s podčinenijem, po vozvraščeniji nadzoru policiji na 2 goda. Tokiu būdu po tąj priežiūra - glasnyj nadzor - pakliuvau nuo 12/25 gruodžio dienos 1908 m.
Patyręs šitą nemalonią žinią, aš gruodžio 16 d. kreipiausi raštu į Vilniaus policmeisterį, prašydamas, kad jis man išduotų liūdymą, jog aš nuo 1905 m. vasaros iki šios dienos su mažomis pertraukomis beveik nuolatos Vilniuje gyvenau ir, tokį liūdymą gavęs, nusiunčiau jį prie laiško į vidaus reikalų ministerį Stolypiną. Laiške išdėsčiau šitaip: Būdamas Bulgarijoj nuo 1880 m. tarnystėje, aš po aplinkybių įtekme buvau priverstas priimti Bulgarijos pavaldinystę, o vasarą 1905 m., pasinaudodamas rugpjūčio 11 d. 1904 m. aukščiausiuoju manifestu, sugrįžau tėvynėn ir nuo liepos 15 d. Vilniuje apsigyvenau, kur aš, išskyrus važinėjimus įvairiais reikalais ir vasaros mėnesius, kuriuos 1906 m. praleidau Suvalkų gubernijoj, 1907 m. - Peterburge ir Finlandijoj ir šiais metais - Franzensbade, beveik nuolatos Vilniuje gyvenau ir dabar gyvenu, nuo 1906 m. esmi "Lietuvių Tautos" redaktorius-leidėjas, o nuo 1907 m. - "Lietuvių Mokslo Draugijos" pirmininkas. Kaip matoma iš pridedamojo prie šio rašto Vilniaus rinkimų komiteto atsišaukimo, mano kandidatura sausio m. 1907 m. buvo statyta į deputatus nuo Vilniaus, o pagal turto cenzą aš dalyvavau rinkimų kampanijoj nuo Vilkaviškio pavieto Suvalkų gubernijos rinkimuose į II ir III valstybės Dūmą. Kada tokiu būdu policijos ir administracijos akyse pragyvenau 3 1/2 metų, sugrįžęs tėvynėn, dabar dėlei policijos departamento rašto N. 36588 į Varšavos generalgubernatorių nuo gruodžio 12/25 d. šių metų pavesta mane policijos priežiūrai. Iš atžvilgio į tai, jog 1) priėmimo bulgarų pavaldinystės faktas prieš 20 metų neturi nieko bendro su mano šios dienos manstymo būdu ir negali būt laikytas koeficientu mano politikos įsitikinimų, 2) už praėjusius 31/2 m. Rusijoj buvimo politikos žvilgsniu aš netapau neištikimas ir 3) bausmė, kuri sulig manifesto § 26 turėjo būt pritaikyta tuojau man Rusijon sugrįžus, uždedama man praėjus 31/2 metų po sugrįžimo, - aš ministerio prašiau nuimt nuo manęs šitą žeminančią žmogaus didybę policijos priežiūrą, kuri manding, kaipo pasivėlavusi ir betikslė, neturi nė kokios prasmės, nes aš šiais 31/2 metais savo visuomeniškame veikime nė kokios neištikimybės nepareiškiau, kurią reikėtų daboti. - Į šitą gruodžio 28 d. 1908 m. ministerijon paduotąjį raštą, policijos departamentas laišku sausio 10 d. 1909 m. N. 27155 pranešė Vilniaus gubernatoriui, kad policijos priežiūra nuo manęs jau pašalinta, bet gubernatorius vos vasario 11 d. paliepimu N. 2930 įsakė policmeisteriui apie tos priežiūros pašalinimą, o policija apie tai man davė žinią vasario 21 (kovo 6) d. 1909 m. - Paveikslėlis maskolių biurokratijos nerangumo!
Šiais visais metais nors laiks nuo laiko rodėsi dar paraestezijos ir arythmijos, bet aplamai imant, pastaraisiais mėnesiais nervų sveikata žymiai pagerėjo.
Tokia tai buvo 1908 m. mano gyvenimo kronika.
1909 metai prasidėjo sausio 2 d. lietuvių susirinkimu dėlei santykių svarstymo su lenkais. 3 d., nors jau nuo 3 savaičių beveik visiškai nustojau mėsos valgęs, arthritis kairiame petyje dar neišnykęs ir dešiniame skaudėjimas pasirodė. 4 d. vakare buvau "Lietuvos ūkininko" redakcijoj susirinkime dėlei išrinkimo atstovo "Apsvietos lygos" susivažiaviman. 9 d. pas mane buvo Petras Zubowicz iš Varšavos dėlei mterview'o apie lietuvių-lenkų santykius. 8,16 ir 19 d. naktį buvo tachycardia. 20 d. Mokslo Draugijos komiteto posėdyje svarstyta Lietuvos žemėlapio, P. Matulionio ruošiamo, išleidimo reikalas. 24 ir 26 d. - "Rūtos" kliubo draugijos įsteigiamame susirinkime ir valdybos posėdyje. 31 d. naktį pabudus ir ant kairiojo šono apsivertus - smarki arythmija. Visą šitą mėnesį turėjau agrypnią ir be sulfonalio retai kada užmigti galėjau.
Vasario 2 ir 3 d. rašiau kun. A. Strazdelio biografiją; 4 d. atsikėlus - adynamia cordis (strophantus); priešpiet - š. Jono bažnyčioje pamaldose už velionį inž. Joną Bartkevičių; vakare "Rūtos" posėdyje ir 5 d. iš ryto - adynamia cordis, vėliau - urina spastica; vakare - "Rūtos" buto pašventinime ir 11 d. tarybos posėdyje; 8 d. po silpno su sulfonalio pagelba miego iš ryto - silpnas pulsas, ošimas ausyse, paraestezijos galvoje; tokia jau padėtis ir 9 d. iš ryto. 15 d. pradėjau imti phytiną; 17 d. vakare Mokslo Draugijos posėdyje "Rūtos" susirinkime skaičiau apie kun. Strazdelį; 21 d. rašiau apie Dionizą Pošką. Šį mėnesį, nors vis dar daugiausiai vegetarianų maistą vartojau, bet arthritismas kairiame petyje dar vis dūravo, buvo perėjęs ir į dešinį. Nuo kelių dienų pradėjo tinti dešinės kojos nykščio sąnarys, o šiandien iš po nakties ir kairiosios nykštys. Iš priežasties šalčio ir daug darbo menkai tegalėjau vaikščioti ore. Nuo laiko, kaip pradėjau phytiną vartoti, miegas kiek pagerėjo. 25 d. "Vilties" redakcijoj dalyvavau pasikalbėjime su Lvovo universito profesorium M. Gruševskiu, ukrainiečiu, apie lietuvių su lenkais ir ukrainiečiais santykius; 26 d. vakare - Lietuvos žemėlapio leidimo redakcijos susirinkime.
Kovo 1 d. iš sunkaus neramaus miego pabudus - ošimas ausyse ir cephalalgia: 1/212 v. prieš išeisiant, kailinius apsivelkant - tachycardia, kuri ir iš pašto išeinant atsikartojo. 4 d. vakare rašiau laišką į prof. d-rą L. Stiedą Karaliaučiuje, kad atsiųstų savo raštą: "Das Gehirn eines Sprachkundigen" apie d-rą G. Sauerveiną. 5 d. rašiau apie lietuvių kalbą Lietuvos valstybės raštuose ir buvau pas kuratorių Levickį "Saulės" draugijos reikalais ir dėlei Mokslo Draugijos kursų įtaisymo sulig draugijos įstatų programos, drauge prašiau, kad suteiktų Draugijai Vilniaus archaiografų komisijos išleistuosius veikalus. 6 d. rašiau apie Vygrių vyskupą M. Karpavičių; 7 d. buvau "dailės" parodoje; šiandien be žymios priežasties kulipkos vietoje strėnuose pasirodė vėl stiprus skaudėjimas. 8 d. buvo atėjus Fel. Bortkevičienė pasitarti, kaip įtaisius populiarius mokslo kursus, ypač mokytojams; šiandien daug arythmijų, ko ilgai nebuvo buvę, ošimas ausyse. Kovo 11 d. rašiau laišką Ed. Volteriui apie rengimą Vilniuje kursų iš antropologijos, geologijos, archaiologijos, istorijos ir k. vasaros metu. 13 d. "Rūtoje" vakare ilgai su J. Vileišiu kalbėjau apie "Vilniaus Žinių" netikusį redagavimą, kas man nervus labai suerzino. 14 d. po neramaus miego pabudus - sunki galva, paraestezijos; apsirengiant - tachycardia. 17 d. - gubernatoriaus kancelarijoj dėlei M. Draugijos bibliotekos registracijos, kuri dar nebuvo parengta, nors pareiškimas jau beveik prieš du mėnesiu paduota, ir sekančią dieną tuo pat reikalu - pas vicegubernatorių Podjakonovą. 19 d. viešoje bibliotekoje ir centro archyve - pas rusifikatorius Mokslo Draugijos ir "Liet. Tautos" reikalais; po pietų - Fel. Bortkevičienė vasarinių kursų įrengimo reikalu. 25 d. rašiau apie Seinų vyskupystės istoriją, kurią 27 d. pabaigiau.
Šitą visą mėnesį, nors maitinausi vegetarianų būdu, bet arthritismas kairiame petyje vis dar buvo likęs, koncentruota urina su kai kada pasirodančia "gravelle". Phytiną vartojant, miegas kiek ramesnis tapo ir sunkumas galvoje mažesnis.
Balandžio 1 d. buvau Centro archyve dėlei gavimo iš ten archaiografų komisijos išleistų knygų. 5 d. su generalgubernatoriaus kanceliarijos vedėju A. Stankevičium - pasikalbėjimas dėlei Mokslo Draugijos reikalų ir d-ro k. Griniaus ir šiam pastarajam - laiškas apie rezultatą to pasikalbėjimo; vakare "Vilties" redakcijoje - revizijos komisijoj. 9 d. nuvykau Kaunan, kur K. Aglinsko sutiktas į Garliavą nuvažiavau Velykų šventes praleisti; 11 d., pirmą Velykų dieną, buvome svečiuose Zagrados dvare pas Gustaičius; 12 d. rašyta kun. k. Prapuoleniui Seinuose, kad išnaudotų vysk. Karpavičiaus "Silva rerum" ir "Akta konsystorskie" vyskupystės archyve tos diecezijos istorijai rašyti. 16 ir 17 d. užrašinėjau iš Alzės Vyšniauskaitės dainas; 22 d. grįžau Vilniun. Gyvendamas Garliavoje, šalia vaikštynų girioje, priiminėjau daug ligonių ir pats gydžiau savo kairųjį petį salenu. 25 d. lietuvių dailės parodos atidengime ir 28 d. ilgai parodoje užtrukau.
Gegužės 4 d. buvau pas gubernatorių Liubimovą M. Draugijos reikalais ir dėlei iškabinimo prieš Dailės parodą žalios spalvos vėliavos, prie ko valdžia ėmė kabintis, norėdama iškabinimą uždrausti. 11 d. darbavausi Centro archyve ir buvau generalgubernatoriaus kancelarijoj pas A. Stankevičių dėlei Kosciuškos lietuvių kalba rašytų universalų išgavimo. 21 d. Mokslo Draugijos komiteto posėdyje skaičiau referatą: "Iš Seinų vyskupystės istorijos"'. Šį mėnesį archyve užsiiminėjau Vėliuonos istorija; vakarus dažnai "Rūtoje" praleisdavau; arythmijos labai dažnai būdavo, bet paraestezijos buvo beveik išnykę.
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
