en
Lapkričio 1 d. teko atsisveikinti su Amerika, kelionės galui atėjus. Prakalbas laikydami ir aukas rinkdami, mes buvom jas padalinę į 3 kategorijas 1) prastos aukos nuo keleto centų iki kelių dolerių; 2) 10-ties dolerinės, už kurias mes davinėjom ypatingus liudymus, kaipo už nupirktą sieksnį žemės namams statyti ir 3) Mokslo Draugijos narių labdarių, kuriems mokesnis buvo paskirta nuo 50 iki 100 dolerių. Pirmosios rūšies aukotojų, žinoma, buvo daugiausia, mažiau antrosios, o trečiosios viso labo 81. Šitos kelionės metu surinkta aukų Mokslo ir Dailės draugijoms namams įgyti iš viso 23 799 doleriai, 36 centai, iš kurių, atskaičius kelionės išlaidas 1 468 dol. 89 cent., liekti gryno pelno 22 330 d. 47 c.
Kaip jau minėta, lapkričio 1 d. reikėjo mums Europon iškeliauti. Tą dieną po pusryčių pas kun. Varnagirį Bučinskio automobilium, daugelio lietuvių ir lietuvaičių lydimi išvažiavom į Hoboken Amerikos-Hamburgo laivų stotin. Ant laivo "Imperator" - didžiausio to laiko garlaivio - užlipant mus kinematofotografuota; atsisveikinę su daugybe palydovų, 11 val. priešpiet išplaukėme Europon. Nervai kelionės laiku Amerikoje buvo gana ramūs, tik kai kada pasitaikydavo menkos arythmijos.
Šitam garlaiviui labai greitai plaukiant, visa kelionė iki Europos krantų dūravo tik 6 dienas: lapkričio 7 dieną ¼ po pietų jau buvom iš laivo Cherbourge Prancūzijoj išlipę. Kelionės laikas laivu praėjo gana gerai: kasdien' naudojausi gymnastika Zander'io apparatais, maudyklomis, skaitymu ir vakarais muzikos klausymu. Vandenynas buvo ramus ir laivas mažai tesiūbavo.
Iš Cherbourgo 6 val. išvažiavę, Paryžiun atvykome apie 12 naktį ir "Hotel Tivoli" rue St. Lazare apsistojome. Lapkričio 8 d. iš ryto ilgai nebuvusi hyperosmia pasirodė; tą dieną buvau labai ilgai "Musée de Louvre". Keturių dienų čia buvimo laiku, daugiausiai Juozo Gabrio lydimi, apsilankėme: "Jardin'e de Tuileries", "Palais de l'Elysée", bažnyčiose š. Magdalenos ir "Notre Dame de Paris", "Academie de la médicine", "Université de Paris" (Sorbone), "College de France", "Faculté de droit, "Musée de Cluny", "Musée de Luxembourg et jardin du Luxembourg", "Observatoiré", "Palais de justice et Saint chapelle", "Hotel de ville de Paris", "Eglise de Sulpice", "Invalides" (Napoleono sarkofagas), "Panthéon", automobilium per "Place de Concorde", "Champs Elysées" važinėjom į "Bois de Boulogne" ir k. Lapkričio 10 d. vakare buvome Didžiojoj operoj (Représentation de Thais). 12 d. apie 8 val. rytą išvažiavome, J. Gabrio palydėti, via Charleroy, Liége-Achen; šiame pastarame nuo Yčo atsiskyręs, aš užsukau į Kölną, kad puikią gotiko styliaus katedrą pamatyti; ant rytojaus po pietų Berlynan išvažiavęs, čion po 12 v. naktį atvykau ir iki lapkričio 22 darbavausi "Karališkoje bibliotekoje", daug folkloro literatūros peržiūrėdamas. Čia tuomet radau gyvenant kun. J. Žilinską, su kuriuo dažnai susitikdavau. Lapkričio 23 d. jau buvau Karaliaučiuje ir ant rytojaus universito bibliotekoje ir Heinricho antiquariate apsilankiau. A. Gelgaudui atvažiavus, kitą dieną buvau su juomi pas prof. Kafemann'ą dėlei jojo kurtybės, o 26 d. jau sugrįžom Vilkaviškin. Pragyvenęs čia kelias dienas ir 29-30 d. Marijampolėje apsilankęs pas P. Kraučūną, kun. Gustaitį ir Marę Pečkauskaitę, gruodžio 1 d. vakare jau buvau Vilniuje. Čion sugrįžus ir vėl "Niškovskio" viešbutyje apsigyvenęs, neilgai trukus, susižinojau, kad mano čia paliktų daiktų viena valiza, pilna įvairių daiktų ir rankraščių, kaip ir skrynutė su naujais drabužiais - pavogta! Vilnius - tai didžiausias įvairių vagilių lizdas!..
Gruodžio 4 d. steigiant "Rūtoje" "Draugiją lietuvių teatrui šelpti" ir aš dalyvavau. Parvežus dabar iš Amerikos gana didelę sumą pinigų, Mokslo Draugijoj kilo sumanymas pirkti namus Vilniuje; tuo tikslu buvo apžiūrėta d-ro Radaškevičiaus namai ant Vilijos kranto, tuojau už "Žaliojo tilto", ir pradėta vesti pertraktacijas - derybas su savininku, bet ilgai jos dūravusios, kaip ir mūsų rūpesnis - nieku pasibaigė. 0 tuo tarpu hyperosmia arba parosmia, kuri Paryžiuje būnant pasirodė, ir Vilniun sugrįžus dar vis dūravo, orui tabako dūmais smirdant; taipogi pradėjo kartotis gan dažnai širdies arythmijos ir tachycardia.
Pradžioje šių metų dėlei daug darbo dažnai būdavo nemiga, taip kad be hypnotikų negalėdavau užmigti, atsitikdavo ausyse ošimas, akyse - photopsia, kai kada, ypač valgant arythmijos ir nuo baisių sapnų naktį - tachycardijos. Be Mokslo Draugijos darbų, turėjau dar dažnai dalyvauti "Vilijos Bendrovės" valdybos, "Ryto Draugijos" valdybos, "Rūtos" valdybos ir "Sąjungos" valdybos posėdžiuose. 1913 m. "Sąjungoj" d-rui A. Paškevičiui pirmininkaujant, nors joje buvo gana veiklus sekretorius Juozas Kairiūkštis, bet visas raštų darbas gulė ant manęs visu savo sunkumu: turėjau prirengti plačią apyskaitą apie "Sąjungos" veikimą 1912 m., rašinėti į Michalką laiškų daugybę dėlei kunigų kilnojimo, apie Vilniaus seminarijos reformą ir k.
1914 m. sausio 1 d. mano dienyne užrašyta: "Utinam sanus sim m proximo anno!", tačiau nereikėjo ilgai laukti, kad šitas mano velijimas neišsipildytų. Kaipogi, jau 4 dienom praėjus, ištiko mane nauja nelaimė. Niškovskio hotelyje pradėjus krosnis šildyt akmeninėmis anglimis, mano nehermetiškoje, su plyšeliais tarp atskirų koklių krosnyje naktį sausio 5 d. priėjo smalkių, nuo kurių mane apsvaigusį, be sąmonės gulint iš ryto užtiko Jonas Luckevičius ir pašaukė gydytojus, kurie mane atgaivino. Tikra tuomet apsvaigimo priežastis dar nebuvo žinoma iki sausio 15 dienos, kada tas pats nuotykis naktyje nepasikartojo, tik didesniu maštabu: atgaivinti mane buvo jau kur kas sunkiau - turėta statyt už ausų dieles. Užalarmavus telegramomis mano gimines, buvo dabar pas mane atvykęs A. Gelgaudas su brolio Vinco žmona ir jos sūnumi - manęs aplankytų. Šitie nelaimingi priepuoliai neliko be įtekmės į tolimesnį mano likimą ir sveikatą: po ligos liko man negalėjimas laisvai kalbėti ir omenies, kuri pirmiau buvo labai stipri, silpnumas, lengvas naujausių nuotykių užsimiršimas ir balso užkimimas (laryngitis). Metęs Niškovskio viešbutį ir A. Bulotos kalbinamas pas jį gyvent, persikėliau ir šiek tiek pasitaisęs iki balandžio 9 d. gyvenau, kada Velykų šventėms į Garliavą išvažiavau, kur ir išbuvau iki 26 d. Dar Vilniuje esant, kovo 29 d. buvo pasirodęs pirmą kartą pūslėje skaudėjimas; Kaunan dabartės važiuojant, ant menkų resorių brička, ypač mieste akmenimis brukuotomis gatvėmis, labai trankė ir ėmė pūslėje, nors menkai, nuo trankymo skaudėti. Vilniun atvykus pasirodė urinoje kraujas (haematuria) ir atsigulus bjaurios arythmijos. Sekančią visą dieną rodėsi kraujas su irritacija pūslėje, o arythmijos dūravo iki gegužės 2 d. Gegužės 6 d. "Academia litterarum Genevensis" išrinko mane savo nariu ir garbės profesorium. Gegužės 25 d. haematuria vėl pasirodė, o 30 d. pasivaidino mano akims kambaryje nedidelis šunytis, kurio tikrumoje nebuvo.
Birželio 4 d. buvau "Lietuvių ūkininkų bendrovės" reikalais pas policmeisterį, o sekančią dieną tos pat Bendrovės steigiamame susirinkime "Rūtoje". 6 d. buvo "Sąjungos" pirmininko d-ro Aug. Paškevičiaus laidotuvės Rašos kapuose.
Dar sausio m. Mokslo Draugijos Komitetui nutarus lietuvių spaudos parodą rengti visuotinajam šių metų susirinkimui, nors daug darbo atlikdavo Z. Žemaitis ir k., bet ir man teko šiuo laiku - ypač birželio m. - daug pasidarbuoti, jąją rengiant. Dėlei šitos parodos atidarymo leidimo buvau birželio 9 d. pas gubernatorių Veriovkiną: paroda atidaryta 24 d., prieš pat visuotinį M. Draugijos susirinkimą, kurs buvo birželio 25-27 dieną. 0 tuo tarpu, irritacijai pūslėje nesiliaujant ir 27 d. vėl pasirodžius kraujui, aš, prieš kelias dienas gavęs užsienio paspartą, pradėjau kelionėn rengtis, kad davus savo pūslę peržiūrėti ir patirti kraujo pasirodymo priežastį. Liepos 6 d. atvykęs Berlynan, sekančią dieną apsilankiau pas d-rą Ernestą Franką (Lützow Ufer 14), kur d-ras Pott ištyrinėjo uriną, kurioje rado leukocytų ir mikroorganizmų streptokokų; pūslės peržiūrėjimas (cystoskopia) parodė, kada joje esama akmenuko (lithiasis) valakiško riešuto didumo, kur darė pūslėje skaudėjimą ir varė kraują. Tai buvo pasekmė taip ilgai dūravusios diathesis urica, nuo kurios gydžiausi tiek kartų Karlsbade, o kuri dažnai smiltimis ir stambokais žvirgždais (gravelle) šlapime reiškėsi. Liepos 8 d. persikėliau į d-ro Franko sanatoriją (Kalkreuth str. 12) ir čia, dėlei kilusio nuo cystoskopijos pūslėje skaudėjimo ant pilvo termoforą laikydamas, lovoje gulėjau ir ėmiau šiltas vannas; vidun nuo streptokokų vartojau neohexal'į, be to, dar gėriau "Königl. Fachingen" mineralį vandenį. 13 d. dar kartą cystoskopu pūslė tyrinėta ir perpjauta - praplatinta - urethra, kad galima būtų storoku lithotriptorium pūslėn įlįsti. Ganėtinai zondu uretrą rytais ir vakarais praplatinus ir žaizdai joje užgijus, 20 liepos dieną bandyta akmenuko sutruškinimas - lithotripsia - daryti, tik morfijaus po oda įčirškinus, bet del didelio pūslės jautrumo nebuvo galima, turėjo būt atidėta kitai dienai. Vos 22 d. su pantopono suppositorium, scopolamino po oda įčirškinus, chloroformo narkoze padaryta lithotripsia - sutruškinta akmenukas, išvalyta nuo jo pūslė ir įstatyta jon nuolatinis (permanente) kateteris. Čia dabar gulint, mane dažnai lankydavo Berlyne beesąs kun. J. Žilinskas, ką su dėkinga širdimi priimdavau; kartą po operacijos net rožių bukietą atnešė. Pastarąjį kartą d-ras Frank'as cystoskopu peržiūrinėjo pūslę liepos 30 d. ir, kaip sakė, neradęs joje nė šmotelio akmenuko, tik konstatavo hyperaemiam cystae urinariae ir hypertrophiam prostatae.
Tuo tarpu, man sanatorijoj begulint, kilus karui tarp Austro-Vengrijos ir Serbijos, į jį įsimaišė ir Vokietija ir tą liepos 30 d. kaizeris Vilius II-sis apskelbė savo kariuomenės mobilizaciją prieš Rusiją. Kilo klausimas, kaip dabar, prasidedant karui su rusais, kuo greičiau iš Vokietijos pabėgus ir namon grįžus. Šiek tiek nuo sunkios operacijos atsigavęs, nors nepilnai pasitaisęs ir pasveikęs, sumaniau liepos 31 d. sanatoriją apleisti, todėlei reikėjo skolas apmokėti. Tuo tikslu priverstas buvau kreiptis į "Disconto Gesellschaft" ir Mendelsohn'o pinigų mainymo kontoras, kad išmainius rusų rublius vokiečių markėmis, bet pasirodė, kad visose kontorose nustota priiminėt rusų pinigai. Pasinaudodamas kun. J. Žilinsko apsilankymu apie 12 val. ir jo mandagumu, pasiskolinau iš jo 200 markių skoloms ir kelionei apmokėti ir po pietų apleidau sanatoriją, persikeldamas viešbutin "Frankfurter Hof", kur apie 2 valandi pramigęs, vakare apie 11 val., kun. Žilinsko lydimas į geležinkelio stotį prie Friedrichstrasse, išvažiavau Karaliaučiun. Vagone dėlei daugybės pasažierių, kurie iš Berlyno skubinosi namon grįžti, karui prasidedant, ilgai stovėti teko, tik vėliau, perėjus į kitą vagoną ir radus kiek tuščios vietos, galėjau vargais negalais su pertraukomis iki Karaliaučiaus miegoti. Į Kybartus rugpjūčio 1 d. iš ryto atvykus, pasirodė, kad mano bagažo ne'sama; jis atvyko tik kitu, pastaruoju Rusijon einančiu traukiniu, apie 5 val po pietų. Su šituomi traukiniu pertraukta susisiekimas su Rusija. Kadangi į Vilnių tą dieną nebuvo nė kokio traukinio, tai aš atsiėmęs bagažą leidausi vežimu per Virbalį Vilkaviškin, kur apie 10 v. atvykau. 0 tuo tarpu karas tarp Rusijos ir Vokietijos jau prasidėjo. Rugpjūčio 2 d. pačių rusų buvo Kybartuose padegta sargybos kazarmės. 5 d. naktį buvo girdima šaudant; iš ryto sužinota, kad mūšis kilęs Kybartuose tarp pačių rusų kariuomenės per neapsižiūrėjimą: užmušta vienas kareivis ir vienas arklys. Šiomis dienomis atvyko į Vilkaviškį daugybė kavalerijos ir artilerijos. Sekančią dieną po pietų mudviem su A. Gelgaudu sode esant imta smarkiai šaudyti į lekiantį per Vilkaviškį vokiečių aeroplaną; tą pat dieną atgabenta miestan daug kareivių, sužeistų mūšiuose pas Stalupėnus Prūsuose. 7 d. išvažiavau į Ožkabalius, iš kur buvo matyt daug gaisrų Stalupėnų šone; 10 d. nuo anksti ryto iki 2 val. po pietų buvo dažnai girdėt armotų šūviai toje pat Stalupėnų pusėje; mūšiui pasibaigus pasirodė dviejose vietose gaisras. Priešpiet nuo Pajevonio vieškeliu pro Ožkabalius prajojo 45 vokiečių kareiviai; pavakare, jiems grįžtant, Ožkabaliuose susikirto su rusų kareiviais ir ilgai šaudėsi. Vokiečių kareiviai susitelkė pas Grikį, kurio žmona buvo prūsų lietuvaitė, Grajauskuose, netoli nuo mūsų, už Kušliakalnio, kur ir nakvojo. 12 d. 6 val. rytą vokiečių kareivių šūviai į rusų kareivius, jojančius keleliu pro mūsų trobas, mane pabudino iš miego. Tą dieną pas mus atvyko A. Gelgaudas. Sekančią dieną rusų raiteliai, didesniu būriu susitelkę, išvarę vokiečius iš Grikių, padegė visas jų trobas, o juos pačius su visa jų šeimyna išgabeno Kalvarijon, vėliau - Rusijon.
Mano pūslė jau normaliai funkcijonavo, tik nuo grįžimo iš Berlyno pradėjo kojos brinkti (oedema crurum). 15 ir 16 d. su Gelgaudu vaikščiojova laukuose prisiklausydami nuolatinei kanonadai tarp Eitkūnų ir Stalupėnų, kuri visą dieną dūravo. Į Bartininkus atgabenta rusų daug armotų ir kareivių. Sekančią dieną išvažiavova Vilkaviškin, iš kur aš ant rytojaus nuvažiavau į geležinkelio stotį, kuri buvo paversta ligonine ir pripildyta gulinčiais ant grindų sužeistais kareiviais, kurių kitų daugybė buvo gabenama prekių vagonais į Kauną ir Vilnių. 8 val. iškeliavau Kaunan, iš kur prikimštame vagone atvykau Vilniun apie 3 val. po pietų.
Karą paskelbus rusų armija, Rennenkampfo vedama, užplūdo pro Stalupėnus Rytprūsių provinciją ir gana toli jon įlindo, bet, vokiečiams pasisekus rugsėjo 12 d. 1914 m. rusus tarp Labiavos, Gerdaujos, Angerburgo ir Darkiemio sumušti ir pavymu rusus besivejant, jiems pasisekė Suvalkų gubernijos kraštą užimti ir čia apkasuose tolokai nuo gubernijos sienų susimesti. Tuomet vokiečiai gana švelniai su žmonėmis elgėsi, už viską iš jų paimtą geras kainas mokėdami. Tačiau rusams šį kartą dar pasisekė, nors su dideliu vargu, juos iš apkasų iškrapštyti ir antrąsyk į Prūsus įsiveržti. Dabar, užėmę Prūsijos dalį, jie pradėjo barbarų būdu elgtis ir vislab naikinti: sugrobę daug gyventojų - tarp jų daugelį lietuvių - išgabeno Rusijon. Todėl, juos iš ten antru kartu išvarę, vokiečiai, rodos, gruodžio mėnesį apėmė jau didesnę Suvalkų gubernijos dalį ir, keršydami rusams už jų nesvietišką pasielgimą, pradėjo dabar mūsų žmones, po savo valdžia patekusius, spausti, sunkias rekvizicijas darydami. Po pirmosios vokiečių Suvalkų gubernijon invazijos iš Suvalkų pirmieji pabėgėliai Marčiukaitis ir Stalioraitis rugsėjo 17 d. Vilniun atvyko, o K. Aglinskas iš Garliavos 27 d.; po antrosios - A. Gelgaudas gruodžio 16 d., nuo vokiečių bebėgdamas, iš Vilkaviškio atvažiavo, bet ir vėl sugrįžo.
Man tuo tarpu Vilniun sugrįžus, rugpjūčio m. ir vėliau teko dalyvauti įvairiuose karo iššauktuose lietuvių reikaluose, kaip, pav., dėlei pašalpos suteikimo prūsų lietuviams, Rusijon gabenamiems, organizuojant "Lietuvių Draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti", kurios komiteto posėdžiuose reikėdavo dažnai dalyvauti, taipogi "Mokslo Draugijos" komiteto, "Ryto" draugijos, "Savitarpiečių" valdybos, "Vilijos" Bendrovės, "Cemento fabrikos" Bendrovės posėdžiuose, "Vilties" redakcijos ir "Žiburėlio" susirinkimuose priruošiant žinomąją «deklaraciją" lietuvių tautos vardu rusų valdžiai ir tautai, "Saulės" kursų, Vilniun perkeltų, atidaryme ir k. Prisidingint, kad Vilnius netaptų vokiečių apšaudytas, Mokslo Draugijos rankraščiai ir brangesni bibliotekos veikalai sukavota rūsiuose po Mokslo Draugijos butu Pranciškonų mūruose. Rugsėjo 15 d. Ad. Varnas pradėjo piešti mano paveikslą ir su pertraukomis spalių 3 d. pabaigė.
Taip ramiai besidarbuojant praėjo pastarieji šių metų mėnesiai ir sekantieji 1915 metai. Vasario 11 d. teko iš Petro Leono girdėt, kad vokiečiai, vydami iš Prūsų rusus, apie Sintautus prasimušę ir apėmę jau Naumiestį, Kybartus, o 13 vasario atvyko Vilniun iš Vilkaviškio antru kartu teisėjas A. Gelgaudas, pabėgęs prieš pat vokiečių užplūdimą, ir, čia su kitais Suvalkų gubernijos valdininkais kelis mėnesius pragyvenęs, rugpjūčio 1 d. į Vitebską išvažiavo. Aš tuo tarpu, besitrūsdamas literatūros srityje, vasario 12 d. užbaigiau rašyt studiją apie levus lietuvių pasakose ir dainose. Vasario 14 d. buvo paskirta dainų vakaras Intelligentų kliūbe, bet, vakare ten nuėjęs, sužinojau, kad vakaro nebūsią, nes salė esanti užimta pabėgėlių nuo Naumiesčio ir Virbalio (apie 300 žmonių). Jau apie 25 vasario vokiečiai buvo paėmę Marijampolę.
Besiartinant katastrofai dėlei vokiečių užplūdimo, tik dabar dvasiškių reikalų departamente kiek daugiau dasiprotėta užsiinteresuoti lietuviais, bet visgi netinkamu būdu. Gegužės 18 d. buvo iš ministerijos atsiųstas valdininkas puslenkis Šemetyla dėlei tardymo lietuvių kalbos padėties Vilniaus vyskupystės bažnyčiose, bet, žinant Šemetylos kilmę - jo motina buvo lenkė - ir jo sympatijas lenkams, iš to jo tardymo nieko gero laukti nemanyta. Del viso ko - aš jam padaviau lietuvių statistiką su pageidavimu, kad departamentas padėtų įvesti lietuvių kalbą š. Rapolo, š. Jokūbo, Aušros Bromo, Bernardinų ir š. Petro bažnyčiosna Vilniuje ir kitose to miesto bažnyčiose kad būtų skaitoma lietuviškai evangelija. Gegužės 27 d. apsilankė pas mane jaunų dienų draugas Vlad. Maliszewski's, kurs su visa savo šeima buvo iš Suvalkų pabėgęs. 30 d. buvo steigiama "Sveikatos" draugija.
Birželio 3 d. buvo steigiamasis susirinkimas "Liet. Draugijos agronomijos ir teisių pagalbai teikti del karo nukentėjusiems", kuriame ir aš dalyvavau. Birželio 23-26 d. buvo visuotinis Mokslo Draugijos susirinkimas Gurevičienės gimnazijos salėje, kur aš 25 d. skaičiau "Apie levus lietuvių ir kitų Europos ir Azijos tautų pasakose ir dainose" ir sekančią dieną - "Gamta lietuvių dainose ir pasakose". 28 d. mirė žinomas Vilniuje lietuvių veikėjas kun. Juozas Ambraziejus, "Bitininko" ir "Šviesos" redaktorius ir "Lenkiškai-lietuviškai-rusiško" žodyno autorius, kurs 30 d. Rašos kapuose buvo palaidotas.
Vokiečiams apgulus Kauno tvirtovę, kilo baimė rusų tarpe Vilniuje - imta apkasus dirbti aplink Vilnių, manant čia nuo jų gintis. Liepos 29 ir sek. dienomis varinėta Vilniaus gyventojų vyrai miesto apygardoje apkasus kasti.
Rugpjūčio pradžioje rašiau Vištyčio istoriją. Šito mėnesio 14 d. vokiečių aeroplanas pirmą kartą skraidė ties Vilniumi ir išmetė kelias už geležinkelio stoties bombas, kurios sprogdamos sužeidė kelis žmones. Kauną vokiečiams rugpjūčio 18 d. 1915 m. paėmus, karas vis labyn ir labyn pradėjo artintis Vilniaus linkui. Jau 20 d. ties miestu skraidė net trys vokiečių aeroplanai, rusų armotų apšaudomi. 20-21 d. nukelta nuo piedestalų Puškino biustas ir Katerinos II-sios stovyla, o 25 d. ir Muraviovas, kad vokiečiams nepatektų. Rugpjūčio 24 d. aš pats persikėliau į Mokslo Draugiją prie Pranciškonų gatvės N. 7 gyventi ir jos rinkinius saugoti. Sekančią dieną "Vilijos" Bendrovės fabrika pradėjo kraustytis į Smolenską ir po kelių dienų tapo išgabenta. Tą dieną Bernardinų sode jau galima buvo aiškiai girdėti armotų šaudymas, o aeroplanai skraidė ties miestu ir bombas į geležinkelio stotį mėtė. 28 d. po pietų per Vilnių lėkė Vileikos linkui "Zeppelinas", į kurį rusų armotos šaudė; pavakare labai garsiai buvo girdėti armotas dundant. 31 d. pirmą kartą teko matyti Didžiąja gatve rusų kareivius varant apie 30 jaunų vokiečių, suimtų mūšiuose kareivių, o sekančią, rugsėjo 1 d. pas rusų štabą prie tos pat gatvės visą dieną stovėjo vokiečių armotos, paimtos mūšyje kur ten šiapus' Kauno. 2 d. priešpiet skrajojo ties miestu vokiečių orlaivis, iš rusų armotų apšaudomas, bet nepataikomas, kaip ir kitais kartais, o naktyje ties miestu "Zeppelinas" išmetęs kelias bombas. 3 d. šaudymo iš armotų nebuvo girdėt. Nuo 10 iki 14 d. kasdien skraidydavo vokiečių aeroplanai, kai kada bombas mėtydami; 16 d. Bernardinų sode sėdėdamas, klausiau garsiai girdimos armotų kanonados - tai buvo mūšis už Verkų Kalvarijos. Sekančią, rugsėjo 17 d. rusų kariuomenė pradėjo su abazais Vilniaus gatvėmis šalin trauktis, iš miesto išeidama; naktis buvo lytinga; užmigęs apie 10 v., 5 nuo smarkios detonacijos pabudau; rusai atsitraukdami iš Vilniaus sprogdino Vilijos tiltus ir tūlas trobas. Iki 9 v. rytą 18 dienos suskaityta apie 50 sprogdinimų. Tą dieną ½ 10 v. rytą Ukmergės keliu per Žaliąjį menkai susprogdintą tiltą atvyko Vilniun vokiečių kariuomenės dalis, žydų linksmai sutikta, lenkių gėlėmis apdovanota. 3 val. po pietų dalis kariuomenės, koki 5 pulkai, mažo skaičiaus oficierių vedama, su armotomis ir kulkosvaidžiais traukė per Aušros bromą geležinkelio linkui paskui rusų kariuomenę. Vilniaus okupacijos dienoje vakare buvo sušaukta "Lietuvių draugijos nukentėjusiems del karo šelpti" bute įvairių srovių atstovų susirinkimas, kad pasitarus, kaip į tą okupaciją žiūrėti, koki dabar uždaviniai prieš mus stojo ir ką ir kaip tolyn veikti. Po ilgų kalbų nieko, kiek atsimenu, ypatingo nenutarta. Kaip vakar, taip ir šiandien, rugsėjo 19, visą dieną traukė per miestą vokiečių kariuomenė su armotomis ir abazais. Vilnių vokiečiams užėmus, laikinasis miesto komendantas gr. Pfeil sekančią dieną išleido į gyventojus apskelbimą, kuriame, tarp kito ko, buvo pasakyta, kad Vilnius iš senovės esąs lenkų miestas ir jų kultūros ugdintas. Vilniaus lietuviai, perskaitę atsišaukimą, rugsėjo 19 d. po pietų "Lietuvių Draugijos" bute buvo susirinkę dėlei protesto prieš grafo Pfeil'o manifestą Vilniaus mieste lenkų naudai. Nežinau tikrai, ar del šito protesto, ar kokios kitos priežasties šitas gatvėse atsišaukimas vos vieną dieną išlipdintas, kitą dieną aukštesnės vokiečių kariuomenės valdžios įsakymu tapo nuo namų sienų nuplėšytas, o pats jo autorius iš komendanturos pašalintas. Tą pat rugsėjo 19 d. išėjau pėsčias į "Vilijos Bendrovės" fabriką pažiūrėti, ar nesusprogdino rusai, atsitraukdami iš Vilniaus; radau trobas sveikas, tik fabrika savo tuštumu, viską Smolenskan išgabenus, darė labai liūdną įspūdį! Vakare - pas d-rą Vileišį susirinkime dėlei siuntimo delegaciją į vokiečių karo valdžią del lietuvių kalbos vartojimo mieste - atsišaukimuose ir k. Ant rytojaus - pas Emiliją Vileišienę dėlei ėjimo į vokiečių karišką miesto vyresnybę su lietuvių postulatais. Visą dieną dar vis vežė vokiečių kariuomenės abazus. Vokiečių valdžios įsakyta laiką matuoti pagal Berlyno laiką (Mitteleuropaische Zeit). Rugsėjo 21 d. su p. E. Vileišiene, Jonu Kymantu ir A. Smetona buvome vokiečių karo komendanturoje dėlei "Lietuvių Draugijos" komiteto prieglaudų, lietuvių mokyklų, apgarsinimų lietuvių kalba ir k.; vakare - šitos Draugijos bute susirinkime dėlei mokytojams kursų sutvarkymo. 22 d. naujai paskirtasis Vilniaus gubernatorius Wegener išleistu paskelbimu nustatė rubliaus kursą 1 m. 60 pf.; 25 d. vaikščiojau iki Žaliojo tilto pažiūrėt, kaip jis rusų be pasekmės sprogdinta, tik visų artimesnių prie tilto namų - ypač Radaskevičiaus, kuriuos M. Draugija norėj pirkti - languose stiklai, tiltą sprogdinant, buvo išmušti. 26 d. vokiečių gubernatoriaus apskelbimu įvesta naujasis Gregoriaus kalendorius, uždrausta laikraščiai leisti, apskelbimai ir t.t. Šiuo laiku persišaldęs, įgijau slogos, kuri, perėjus į bronchus, mane ilgai kosuliu kankino. Spaudą vokiečiams uždraudus, tekdavo dabar vaikščioti gatvėn, kur jų buvo skelbiama telegramos, ir skaityti žinias apie karą. Pradėjus "Lietuvių Draugijos" iniciatyva rūpintis lietuvių gimnazijos Vilniuje įsteigimu, spalių 10 d. drauge su M. Biržiška ir Gaidelioniu dalyvavau gimnazijos biudžeto taryboje. 13 d. su atvykusiu iš Užvenčio J. Smilgevičium buvova pas vokiečių "0berbürgermeisterį" dėlei "Vilijos" reikalų.
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
