en
TREČIAS PAVEIKSLAS
Horodlė 1427 metais. Lenkų delegacijos rūmai.
Zbignievas ir Ciolekas, vieni du, jaučiasi labai nejaukiai
I CIOLEKAS ir ZBIGNIEVAS CIOLEKAS Ar ne juokinga, vyskupe, kad mes Į skylę šią - Horodlę - susirinkom, - Bajorai, vojevodos, vyskupai, Karalius ir didysis kunigaikštis, - Ir norim spręst tamsios kamaros bylą? ZBIGNIEVAS Poznanės vyskupui, matyt, garbė Karūnos maža rūpesčio teteikia? Jam būtų maloniau naudoti progą - Kur vyskupystėj svetimoj trankytis... Dabar manęs juk nėr namie! Gali Važiuot ir brautis, - gal kur kąsnį Galėsi ir nukąst nepastebėtas... CIOLEKAS Teisybę sako tikrą Krokuvos Ankštasis vyskupas... Todėl, matyti, Jisai toks rimtas, kad, prikandęs iltį, Nė žodžio tart negali... Ir meluoja, Kad jį kaimynas apiplėšt norėjo, Ganytojo atlikdams pareigas! Godumas, rodos, Krokuvoj dorybe Aukšta vadinas?.. ZBIGNIEVAS Tu godus - ne aš! Juk tu lindai į mano vyskupystę Devocijų pašventint neteisėtai! Juk tu, karaliaus raštinėj sėdėdams, Sukei, šmeižei, šventam meluodams Sostui, Kol vyskupo gavai infulą aukštą, Net vardo kunigo nevertas būdams! Tai ne godumas, ką? Ankšta dorybė? CIOLEKAS Ach, vyskupe, visiems nelygi laimė... Ir išimtį bažnyčia ne visiems Vienodai daro... Štai vieni, kaip aš, Bažnyčioj turi daugel metų dirbt, Kol pagarbos sulaukia sostą... Kitas, Sakykime, kaip tu, brangus kaimyne, Kur nors skerdynėje, kaip prie Griunvaldo, Nudurs sužeistą riterį užėjęs, Pasisukios karaliaus priemenėj, - Ir vyskupas jau jis, - valstybės vyras! ZBIGNIEVAS Tai piktas šmeižtas, vyskupe Poznanės! Tai Vytautas pramanė iš pavydo! CIOLEKAS Kad tu kare skerdei sužeistą karį? ZBIGNIEVAS Kai aš paaiškinau, kad visa - melas, Manim ir Šventas Sostas patikėjo! CIOLEKAS Kryžiuočiai skelbia, kad ir jais jis tiki... ZBIGNIEVAS Tu Šventą Sostą niekini ir gėdą Darai bažnyčiai! Vyskupas - šmeižikas! Jis vietoj švęstojo vandens bažnyčioj... Įeina Mikalojus II TIE PATYS; MIKALOJUS MIKALOJUS Garbė manoji vyskupam... Bijojau... ZBIGNIEVAS Malonu, Sandomieriaus vojevoda, Kad ateini anksčiau... Aptart mums reikia... Kol už akių lietuviai neužbėgo - Užbėgsim jiems - ir jie turės sutikti... CIOLEKAS Čia daug kalbėjo vyskupas gražiai, - Pasauly niekas taip kalbėt nemoka... ZBIGNIEVAS Juokaut dabar ne laikas! MIKALOJUS Man skaudžiausias Bylos viešasis iškėlimas. Kam gi Daugiausia nukentėti teks dėl jos, Jei ne karūnos garbei? Šiaip ar taip, Bet karalienę turime išteisint! ZBIGNIEVAS O kaip kitaip?.. Tai mūsų pareiga! CIOLEKAS Teisybės reik žiūrėt, - teisybės, ponai. ZBIGNIEVAS Karalius - senas, tai tiesa... Bet jis Patsai nekėlė jokios abejonės, Liežuviai kol pikti neįsipynė... Aišku, kad karalienė - nekalta! CIOLEKAS Įsivaizduoju, kaip karalius jaučias! Jei būt žinojęs, kad taip bus, Verčiau našlys senatvėj būtų likęs... MIKALOJUS Su juo mes turime ką nors daryt! Negalima juk taip! Kol prisimels Brigitai šventai, tai tokie Sieščencai... ZBIGNIEVAS Žalčiai! Iš proto išvarys karalių! CIOLEKAS Valia karaliui pasirinkt draugai! Sieščenec - kas? Bendzino senas vaitas, Daug turįs nuopelnų karūnai mūsų... ZBIGNIEVAS Tas šnipas Vytauto! Samdytas bernas! CIOLEKAS O sukti jis nemoka! Eina tiesiai... ZBIGNIEVAS Palikęs teisę sukt Poznanės vyrams... CIOLEKAS Ar aš, ar tu suktesnis - dar matysim, - Aš vyskupas toks pat kaip tu! ZBIGNIEVAS Iš Vytauto malonės!.. CIOLEKAS Tu - kieno gi? ZBIGNIEVAS Tik ne iš tavo darbdavio! CIOLEKAS Meluoji! ZBIGNIEVAS Įrodysiu aš tau... MIKALOJUS Nusiraminkit! Dar kas išgirsti gali jus! Įeina karys III TIE PATYS; KARYS KARYS Šviesiausias Karalius! MIKALOJUS Ponai, tik vaidų nekelkit! Įeina Jogaila, Tarnovskio ir Strašo lydimas IV TIE PATYS; JOGAILA, TARNOVSKIS, STRAŠAS JOGAILA Tegu bus vardui Viešpaties garbė. ZBIGNIEVAS Per amžių amžius amžinuosius. MIKALOJUS Amen. JOGAILA Nuvargino mane kelionė. Taigi. Atsikvošėti negaliu. Dar vis tebėr Toks jausmas, lyg lietus tarytum lijo Per ištisą gyvenimą. Nuo pradžios. Lyg ir dabar dar būčiau šlapias visas. TARNOVSKIS Karalius potvynio užmiršt negali, Kaip Vysla išsiliejus paskandino Šiemet laukus ir pievas, Gdansko miestą.. JOGAILA Taip, taip. Tas potvynis. Buvau pamiršęs. Dabar atsimenu. Ir aš. Kalbėjau... Kalbėjau Sigismundui, mano draugui. Pažįstat Sigismundą jūs? Karalių? Penkis šimtus žadėjo jis man triušių. Labai jie greitai, sako, veisias. Taigi. Aš duosiu pusę jų Mazovijos Valdovams. Teaugina. Man negaila. Laukų gana jie turi. Taigi. Maisto Po potvynio turės. ZBIGNIEVAS ironija Gera širdis Karaliaus! Paguoda graži bus vargšams... JOGAILA A?.. Kitą pusę triušių aš manau... O jūs kaip manot? Man nereikia jų. Geriausia bus bažnyčiai atiduoti. Pustrečio šimto. Visa, kas atlieka. Pas Krokuvos garbingą vyskupą, Kad jis už mano nuodėmes maldautų. ZBIGNIEVAS Jogailos ironijos įžeistas Šviesiausias pone, aš priminti drįsčiau, Kad reikalui rimtam mes susirinkom. JOGAILA Taip, reikalas svarbus, sakai teisybę. Aš ir manau, kol tik žmogus gyvena - Vis reikalai ir reikalai jį spaudžia... ZBIGNIEVAS Jei leisi, pasiskubint reikia bylą... JOGAILA Kokią gi bylą? A, žinau. Teisybė. Gerai, kad priminei, sūnau. Aš - senas Esu, ir rodos man, kad jus visus Užauginau ant savo rankų. šiandie Malonu atsimint toli jaunystė Ir jaustis esant tarp vaikų mieliausių, Kai rengias jie senelio tėvo teist... ZBIGNIEVAS vis labiau įsižeisdamas Norėčiau aš žinot, kas pirmas dėstys?.. MIKALOJUS Čia nėr ko dėstyt daug. Visi mes žinom. JOGAILA Kas dėstys? Vyskupe, tavęs prašyčiau. Sakyk teisybę. Kaip danguj yra, Tegu taip bus ir žemėj. Vyskupas Geriau išmano dalykus dangaus. ZBIGNIEVAS visai supykęs Jei pasakas sakys - mums nėr ko veikti., Arba pradėt byla svarstyti reikia! JOGAILA Arba seniai aš jau pradėjau, vaike. TARNOVSKIS gelbėdamas padėtį Visi mes esam žmonės... Nieks nežino Dangaus sprendimo... moteries širdies... Karalius mano... reikia karalienės... Kalčiausi riteriai... Kieno vaikai? MIKALOJUS Šviesiausia karalienė pavadavo Karūnos reikalais karalių. Kaipgi... STRAŠAS Ir riteriai karalių pavadavo Šeimynos reikalais... ZBIGNIEVAS Nieks neįrodė. STRAŠAS Tik tiems, kurie įrodymų nenori! MIKALOJUS Ar tu stovėjai su žvakę pašal?.. CIOLEKAS Klausykite, ką kalba vojevoda! TARNOVSKIS gelbėdamas padėtį O seserys Ščekockos, kambarinės, Bučiuoja kryžių...Sako, pas valdovę Buvoję riteriai net septyni, Jos miegamajam... Vienas kitą keikę... Jie mums padėjo gaudyt vienas kitą... Štai Hinča pirmas sugriebė Zarembą, O patį Hinčą - vyskupas pagavo... Aš sumedžiojau Kraską ir Kurovskį... Kiti gi trys pabėgo: Koniecpolskis Ir broliai Ščekocinskiai, Piotr ir Dobek. STRAŠAS Tarnybos reikalais jie karalienę Lankyti teikės miegamajam! Puikiai... MIKALOJUS Be tardymo suimti riterius! Nesutinku su šitokia tvarka! CIOLEKAS Sau tardyk sveikas, jei drąsieji vyrai Pražuvo be žinios! STRAŠAS O kambarinių Parodymas? Ar tai dar maža sako? ZBIGNIEVAS O ką gi tu pareikštum, jeigu kas Ir tau įkrėstų rykščių, kiek seselės Per tardymą abidvi gavo? STRAŠAS Niekam Neleisiu riterio įžeist garbės, Nors ir pats vyskupas kėsintųs! MIKALOJUS Šviesiausias pone, argi tai teisybė, Kad rykštėm plakė moteris taurias? CIOLEKAS Kokios ten rykštės! Jeigu karstos širdys Seselių atviresnės pasidarė - Tai Viešpačiui garbė. Ir neplakė Jų nieks. Padrąsino tiktai. MIKALOJUS Karaliau, Kaip šitokia mintis ateit galėjo, - Plakt rykštėm?.. Moteris?.. Ir kaip... TARNOVSKIS Taip Lietuvos didysis kunigaikštis, Karaliaus brolis Vytautas norėjo. MIKALOJUS O, dar geriau! TARNOVSKIS Patsai Šieščenec pylė... MIKALOJUS Perkūnai trenktų devyni! Žiūrėkit!.. Jei Lietuvos valdovai rykštėm plakti Pradėjo moteris garbingas lenkų, Tai ko daugiau dar mes sulaukti galim?!. Ar ne verčiau, kad Lietuvos dvaruos Žiūrėtų jie savų mergaičių dorą! Man gėda net klausyti, kas čia daros!.. TARNOVSKIS gelbėdamas padėtį Pati šviesiausia karalienė prašė, Kad Lietuvos valdovas bylą jos Greičiau išspręstų... Rašė jam pati. ZBIGNIEVAS Koksai pasijuokimas! Lietuvos Valdovas, bylą šią viešai iškėlęs, Pabaigt ją nori? Karalienę ginti? Jis dar labiau išpūsti nori bylą! CIOLEKAS Kas pučia, o kas - ne, bet Krokuvos Garbingas vyskupas - pūslių mėgėjas... ZBIGNIEVAS Ką nori vyskupas tuo pasakyti? CIOLEKAS Nedaug. Tiktai, kad mūsų karalienę Globojo kunigaikštis Lietuvos... Todėl jos vyskupas pakęst negali... Todėl jis persekioja ir mane, Kad aš didžiuojuosi palankumu Šviesiausio kunigaikščio! ZBIGNIEVAS Vėl meluoji! Kieno tai reikalas šią bylą kelti? Kam jis naudingas? Kam? Mums, lenkams? Taip? Patiems karalių teršti ir karūną? Tai rūpi kunigaikščiui Lietuvos! Jei jam pavyks išniekint karalienė, Tuomet karališki vaikai nustos Į sostą teisių... Kils valstybėj smurtas, Kol kitą įpėdinį sostui rinksim... To jis ir laukia, trokšdamas seniai Sugriaut karūnoje vienybę mūsų - Ir Lietuvą nuo Lenkijos atplėšt! MIKALOJUS Teisybė, - šmeižtą Vytautas pramanė! CIOLEKAS Tačiau gandai juk Krokuvoj iškilo - TARNOVSKIS Gandai iš ordino atėjo. ZBIGNIEVAS Kas gi Užsiundė ordiną? Ne Vytautas? CIOLEKAS Gandai iš ordino tuomet atėjo, Kai grįžo Heinrich Holt iš Krokuvos, - Kryžiuotis, - mergininkas ir vienuolis... Dabar dar dūsauja dėl jo Ščekockos. Ir vyskupas jį priėmė kaip brolį... ZBIGNIEVAS Galiu prisiekti! TARNOVSKIS Vyskupe, nereikia. Mes kalbam daug, byla gi - nė iš vietos. MIKALOJUS Per prievartą Ščekockų gauti žodžiai - Tai plepalai, kuriais tikėt netenka. Ir riterio nėra, kurį tikrai Būt galima įtart dėl karalienės... STRAŠAS Kaip nėr? Net septyni! ZBIGNIEVAS Bet, mano ponai, Ar galit jūs tiktai įsivaizduoti, Kad moteris viena, be savo vyro, Septynis dar pašalaičius turėtų? Na, du ar trys, sakysim, keturi, - Tai dar suprasčiau, bet ne septyni! MIKALOJUS Teisybę pasakei: viena - negali. STRAŠAS O seserys Ščekockos? Nepadėjo? O riteriai, jei taip jie nekalti, Kam bėgo? CIOLEKAS Riteriškas darbas... MIKALOJUS Ponai, Jei gresia tardymas, kaip seserim, - Kiekvienas bėgs! ZBIGNIEVAS Įrodymų nėra. Nėra, kas nuodėmę patsai būt matęs. Šviesiausios karalienės įtarimas, Gali tikėt, karaliau, - piktas šmeižtas! Ją kaltina, kaip matom, tik vieni Valdovo Lietuvos slapti tarnai! STRAŠAS Patsai tu šnipas - pataikūnas! MIKALOJUS Ponai, Garbė karūnos reikalauja baigti... ZBIGNIEVAS prarijęs įžeidimą Kad būtų sąžinė rami, aš siūlau: Tegu prisieks bažnyčioj karalienė... Altorių šviesą pabučiuos, - parodys, Kad nekalta ji. Te drauge su ja Kitų garbingų moterų prisieks Eilė, - karūnos vyrų taurios žmonos, - Kad karalienė nekalta. Mums to - Gana! Galėsim baigt garbingai bylą. MIKALOJUS Geresnio išsprendimo ir nereikia! CIOLEKAS Kur gausi moterų, kurios prisiekti Sutiktų šitokia tvarka bažnyčioj? ZBIGNIEVAS Imuos aš jų parūpint nors ir šimtą! MIKALOJUS Aš pirmas duosiu savo pačią! ZBIGNIEVAS Dėku. STRAŠAS Kaip gali jos prisiekti, jei nematė? Jei jos nežino, ir prisieks, kad žino? Ko bus verta jų priesaika visa? CIOLEKAS O kas, jei priesaika nenusiseks? TARNOVSKIS Šviesus karaliau, leiski man paklausti, Kaip pasielgtum... Kaip tuomet darytum, Jei įsitikintum, kad karalienė Tikrai kalta? Su riteriais įpuolė Į didžią nuodėmę? Jogaila, visą laikų lyg kalbų klausęs, lyg snaudęs, lyg mintimis kažkur toli skrajojęs, atrodo, tarytum aiškiai jis tik paskutinį Tarnovskio klausimą tegirdėjo, atsistoja JOGAILA Ką aš daryčiau? Tau rūpi? Taigi. Aš tuomet atleisčiau Jos kaltę ir jos vaiką sužvejotą Palikčiau viešpataut valstybėj Lenkų Ant jūsų padrikų galvų! Daugiau Aš neturiu ką pasakyt. Nori eiti TARNOVSKIS Karaliau! Tu negarbingos motinos paliktum Mums sūnų negarbingą?! Dieve, saugok! Įeina Rumbaudas V TIE PATYS; RUMBAUDAS RUMBAUDAS Tebus garbė aukščiausiajam karaliui. Garbė tauriems karūnos Lenkų vyrams. Šviesiausias kunigaikštis Lietuvos Man pavedė pranešt malonei jūsų, Kad jis jau pasirengęs. Jūsų laukia - Svarstys ir spręs šviesiausios karalienės Gyvenimo teisybę.
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
© 1999 - 2024 Antologija.lt. Visos teisės saugomos. Už nemokamą svetainės sprendimą dėkojame UAB Unicumus
Lėšos, gautos iš reklamos, talpinamos svetainėje, yra naudojamos svetainės palaikymo bei priežiūros išlaidoms padengti.
