en
PIRMAS PAVEIKSLAS
Vilniaus pilis 1430 metais
I SONKA, ZBIGNIEVAS ZBIGNIEVAS Dabar nebereikės jau jam karūnos! SONKA Toksai dar, rodos, tvirtas buvo senis Ir taip staiga kaip pūzdras subyrėjo! ZBIGNIEVAS Man rodos, Lietuvoj visi tokie: Kol sveikas, tai gyvena šimtą metų, Bet kartą krito - tai jau galas tikras. Vargu ar Vytautas beatsikels! SONKA Kiek aš gavau dėl jo prisikentėti! Kaip prasidėjo nuo bylos Horodlėj - Tai lyg pikta dvasia prikibęs smaugia... ZBIGNIEVAS Puikus tai buvo vaizdas ir graudingas! Išjojo jis karaliaus pasitikt Už miesto vartų tartum jaunikaitis Ant balto žirgo, auksu išdabinto. Linguoja vėliavos, trimitai gaudžia... Karalius šluostyt ašaras pradėjo... O žirgas Vytauto piesta sustojo, Karčius papurtė, suprunkštė ir šoko Per lauką lėkt kaip viesulas pašėlęs... Ir kunigaikštis krito kaip stuobrys... SONKA Jis, sako, sirgęs. Ant pečių votis Kankinus jį nuo pernai, sako, metų. ZBIGNIEVAS Taip, Vytaute! Taip neseniai Europa Ir Azija drebėjo prieš tave. Dabar guli kaip marvas patale - Ir kas beliko iš galybės tavo? Dar merdi tu, o jau kiti pradėjo Ant tavo kelio pelenus barstyt! SONKA Atlėgo man širdelė, atsigavo... Gal nors senatvė mano bus giedresnė! ZBIGNIEVAS O tu, brangioji, neminėk senatvės, - Aš naują tau žiedais nuklosiu kelią, - Ir laime džiaugsies tu, ir mylima... SONKA Man tai saldu girdėti iš tavęs... Ir tu manai, kad Švitrigaila nieko?.. ZBIGNIEVAS Kol su tavim esu, gali tikėti, Kad tavo laimė - tai drauge ir mano... SONKA Dabar man gera... Aš tokia laiminga... Bet... vieno aš suprasti negaliu: Taip pyko Vytautas, kai Švitrigailą Paleidot iš kalėjimo... Dabar - Vėl Vytautas jį įpėdiniu skiria... ZBIGNIEVAS O ką daugiau galėjo jis daryti? Ne moterį į Lietuvą juk skirs, Ištvirkusią valstybę, tamsią, žiaurią! SONKA Bet Švitrigaila - toks baisus žvėris... ZBIGNIEVAS Lengviau išmokyt tokius paklusnumo... Žiūrėk, dar Vytautas alsuoja, riečias Mirties glėby, o Švitrigaila jau Šeimininkauja Lietuvoj, - net miela! Dabar jau kelia nerimą bajorai, - Netrukus tikro maišto susilauks... SONKA Sunku su juo! Ir kaip su juo kalbėti? ZBIGNIEVAS Kai Ordinas, Maskva, gudai, totoriai Prislėgs jį - gelbėti ateit turėsim. Ir bus su Lietuva kita kalba, - Iš unijos beliks tik vaivadystė... SONKA Koksai galingas tu! Aš taip džiaugiuos.. ZBIGNIEVAS Ir tavo sunūs, karaliene, bus Galingi viešpačiai nuo Baltijos - Lig Krymo, lig Juodosios jūros kranto, Nuo Elbės, nuo Karpatų - lig Maskvos! SONKA Ar visuomet toks geras būsi man? ZBIGNIEVAS Ar geras būsiu, klausi tu? Brangioji, Tik tau statau galybės puošnų rūmą! Žinai, kad Šventas Sostas pasiryžo Rusus grąžinti į krikščionių tiesą? Tegu iškils bažnyčia katalikų Blizgėjimo šviesa lig pat dangaus, - Išganymą paskendusiems piktybėj Kaip duoną mirštantiems iš bado neš! Ir šitą didį rusų sugrįžimą Įvykdyt turi karūna! Mes! Lenkai! Todėl ir turi būt stipri valstybė, - Pasiekti Maskvą, Volgą ir Uralą! Mes pildom Švento Sosto valią teisią, - Ir laimins jis visus, kurie tiktai Eilėsna stos bažnyčios apgynėjų! Ar tu žinai, kas bus tuomet?.. Žinai?.. Aš - arkivyskupas visos valstybės, O tu - brangioji karalienė mano, Kaip saulė, saldžia spindinti liepsna... Įeina Sieščencas II TIE PATYS; SIEŠČENCAS SIEŠČENCAS O! Arkivyskupas! Sakyk tu man! Kaip saulė spindi... Kaip sakai? Dešra? ZBIGNIEVAS dvigubai supykęs Ko, niekše, landai po karaliaus rūmus?! SIEŠČENCAS Pamelavai. Čia rūmai kunigaikščio. Gal ir karaliaus šiandie būt jau buvę, Jei, dvasiškas tėveli, tu karūną Nebūtum kaip vagis nukniaukęs naktį. ZBIGNIEVAS Šviesiausia karaliene, aš prašau... Mostas, prašantis išvaryt Sieščencą SONKA Čionai ganytojas karaliaus laukia... SIEŠCENCAS Vaje, atleisk, šviesiausia karaliene, Pro vyskupą tavęs nepastebėjau... Gerai, kad tu čionai. Mum be tavęs Su vyskupu nekaip labai išeina... SONKA Atstok! Kitaip - karaliui aš pranešiu... SIEŠČENCAS Ar nesakiau, šviesiausia karaliene, Kad tu esi kaip auksas tarp rugienų! Tu visuomet buvai pilna malonės Ne vien tiktai karaliui... vyskupėliui... Jos ir kitiems ištekdavo lig sočiai... ZBIGNIEVAS Kaip tu drįsti prieš karalienę lot! SONKA Tu, pliuški, įžeidei karaliaus garbę! - Kabosi ant šakos kaip kiauras maišas! SIEŠČENCAS Šviesiausia karaliene, tai teisybė, Kai supyksti, - tai tavo veidas daros Kaip angelo skaistus, kaip rožė mielas.. Jei tavo veidą šitokį regėsiu - Man linksma bus kaboti ant šakos Ir, draikant kojas, garbinti tave... SONKA O, Viešpatie! ZBIGNIEVAS Kalbėt su juo nenoriu! SIEŠČENCAS Aš suprantu dabar, kodėl berniokai, Zaremba, Hinča ir visi kaip musės Į medų, - limpa prie saldžiųjų lūpų... SONKA Laukan, galvijau tu! Įsiutusi nori išeiti, Zbignievas sulaiko ją ZBIGNIEVAS Galiu prisiekt! Kol šis galvažudys lankys karalių - Tol mano koja neįžengs pas jį! Išeina: Sonka į vieną pusę, Zbignievas - į kitą III SIEŠČENCAS, vienas SIEŠČENCAS Palaukit, ponai! Kur jus galas veja? Aš draugiškai pasikalbėt norėjau, O jie - lyg sotūs būt tetervinai - Kur kelmas, kur šakelė... Et, sakau! Įeina Jogaila pro trečias duris IV JOGAILA, SIEŠČENCAS SIEŠČENCAS Karaliau mylimas! Bene pakart Mane rengies? Kad tu tiktai žinotum, Kokią malonią kalbą aš turėjau! JOGAILA Girdėjau, riteri. Nereikia erzint. SIEŠČENCAS Ką aš galiu daryt? Kai pamatau Ganytoją - širdis niežtėti ima... Žinai, jis gyrės karalienei būsiąs Greit arkivyskupas visoj valstybėj... JOGAILA Liežuvio nevaldai. O pats žinai, Kad man kaskart sunkiau tave beginti. SIEŠČENCAS Valdysiu aš liežuvį - nevaldysiu - Vis tiek jie man pakaušį nuplikys... JOGAILA Man gaila, riteri, tavęs. Tu - žūsi. Ir taip retėja mūsų eilės baisiai... SIEŠČENCAS Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis! JOGAILA Nelaimė Vytauto lyg sužalojo Mane, lyg, rodosi, sulaužė kaulus. SIEŠČENCAS Karaliau, Vytautas pagis, - toks tvirtas! JOGAILA Taip daug krūvon nelaimių susidėjo. Prislėgė man senatvę kaip akmuo. Klaiku man daros... SIEŠČENCAS Mylimas karaliau, Gyvenime svarbiausia - geras ūpas! JOGAILA Tau gera, riteri, sakyt. Tu - laisvas. Tu šiandie čia, rytoj - kitur, ir niekas Tavęs įstatymais nesuvaržys. Tave galvažudžiu vadina... SIEŠČENCAS Keikia Mane, bet gero ūpo nenustoju... JOGAILA Žinau tave. Žinau aš visą tiesą. Bet atviras esi žmogus. Ne suktas. Tu vienas prieš mane neveidmainiauji. Todėl ir branginu tave kaip draugą. SIEŠČENCAS Per daug garbės man, mylimas karaliau... JOGAILA Kaip liūdna mirt senam, tu nesuprasi. Gyvenimą kaip elgetai praleidus! Karalius! Dengia galvą karūna! Bet pats tu - kalinys! Tu - juodas vergas, Visiems tu tarnas vienas visuomet! Tu nesuprasi, riteri, manęs... SIEŠČENCAS Aš pasakyčiau, kaltas pats esi: Varyk velniop klastingus patarėjus, - Geruoju neis - iškarti pusę liepk! JOGAILA Aš - užkurys! Ar tu žinai, ką reiškia - Karalius užkurys?! Kur tu matei, Kad kalinys galėtų pasirinkti Kalėjimo sargus? Taip pat ir aš. Gal yr karaliai kur kitur. Ne Lenkuos. Parduos tave su sąžine, su siela Už menką pinigą, už žemės šiukšlę. Tau įsakys, ką tu turi daryti. Kalbėti ką. Mylėti. Jausti. Vesti... Nepažiūrės, ko trokšta tavo siela. Sutuoks tave. Vaikų tau prigimdys! Laiške ne tai parašo, ką man skaito, Ir skaito man ne tai, kas parašyta! Karalius - užkurys! Cha cha! Nešioju Karūnos auksą ant žilos galvos! Senatvėje į grabo lentą linkstant, Ne karūna man guli ant galvos, Bet gėda. Žemės slegianti trauka. SIEŠČENCAS Tavęs tokio dar nemačiau, karaliau. Kalbi kaip moteris kokia... Kas tau? JOGAILA Gyvenimą tylėjau savo visą. Kenčiau... Nebegaliu! Širdis pratrūko. Tėvynėj savo aš nebegaliu Bebūti aklas, kurčias, nebylys! Kai Vilniun atvažiuoju - man kitaip... Čia viskas miela širdžiai. Man čionai Lengviau alsuot. Kalnai, kalneliai, klonys.. Neries bangų švelnioji pyniava... Prie vieškelio plataus sodeliai vyšnių... Lakštingalos giesmė alyvų krūmuos... Net dargana, šalna rudens vėlyvo - Kaip laimės sapnas Viešpaties paunksmėj! Lankau senas vietas... Kaip tremtinys! Ir vienas skausmą - vienas - slėpt turiu!.. SIEŠČENCAS Neišmintingas tu buvai, karaliau, Dėl Lenkijos nustodamas tėvynės. JOGAILA Ne vien karaliai klysta vesdami... Kaip aš mylėjau šventąją Jadvygą! SIEŠČENCAS Mylėjai tu, tikiu, tai gali būti... Bet ji - tave?.. Karaliau mano mielas! JOGAILA Net meilės džiaugsmas, dovana žmonių, Nebuvo lemta man pažint gyvenant! Šeima manoji... Dieve, kam mane Taip rūsčiai nubaudei! Kodėl ne aš, Bet Vytautas mirtingam patale! Tamsusis kapas mano Lietuvoj Lengvesnis būtų man neg karūna Auksinė žemėj svetimoj senatvėj... SIEŠČENCAS Man liūdna pas tave gyvent, karaliau... JOGAILA Ką tu manai? SIEŠCENCAS Be darbo ilgu man... JOGAILA Pas čekų husitus rengies keliaut? SIEŠCENCAS O ne! Norėčiau aš... pas Švitrigailą... Manau, turėsiu darbo aš pas jį!.. JOGAILA Ir tu mane rengies apleist senatvėj? Su vasaros kaitra paukšteliai skrenda, Pavasarį užmiršdami ir žiedus, Kuriais jie džiaugės meilėj ir gyveno... Ir viskas samanos visur pas žmones, - Tik samanos, - tik samanos, - žmogau... Įeina Sonka ir Švitrigaila su raktais rankose V TIE PATYS; SONKA, ŠVITRIGAILA ŠVITRIGAILA Tai šitą riterį pakart prašei, Taurioji karaliene? Riteri, Girdėjau, tavo karalienei rūpi, Kad tu kur ant šakos prasivėdintum? SIEŠCENCAS Šviesiausia karalienė palankumo Man niekuomet per daug šykšti nebuvo.. ŠVITRIGAILA Nepliopk. Štai raktai. Imk. Pilies rūsius Eik peržiūrėk. Praneši man, ką radęs. Reikės - netruksiu aš tavęs pakart. Keliauk. SIEŠČENCAS Klausau. Sudieu, karaliau mielas. Manęs blogu žodžiu tu neminėk... Išeina VI TIE PATYS, be SIEŠČENCO SONKA Atrodo, jūs abudu, kunigaikšti, Su riteriu pažįstami geri?.. O aš maniau... ŠVITRIGAILA Gerai, kad moteriškė Nors apie riterį galvoti ima... JOGAILA Taip, taip. Tu atėjai, meilingas broli. Bajorai Lietuvos tavim pradėjo Man skųstis... ŠVITRIGAILA Man kas rūpi skundai jų! JOGAILA Tačiau... ŠVITRIGAILA Matyt, daugiau jie neišmano, Kaip unijas rasyt, piršliaut ir skųstis? JOGAILA Bijau, kad, mielas broli, tu suklydai. Tu Vytauto valia likai paskirtas Didžiuoju kunigaikščiu Lietuvos. Ir valią jo pagerbti tu turi. SONKA Čia Vytauto joks nuopelnas. Seniai Turėjo būt skriauda atitaisyta, Kuri tik gėdą visai darė šeimai. ŠVITRIGAILA Labai dėkoju, karaliene. Gaila, Nemėgstu moterų, kai... gėdą mini! Aš Vytautą gerbiu, kiek man to reikia, Ir boboms mokyti savęs neleisiu! JOGAILA Bet Vytautas dar gyvas. Jam priklauso Likimas spręsti Lietuvos. Ir turto. O tu šeimininkauji jo namuos. Ir turtą jo kažin kur gabeni. Tu Lietuvos suskaldai bajorus Ir slėgi rūpesčiu mane sunkiu. ŠVITRIGAILA O kas mane kankina - tau nerūpi? Nerūpi, kad tu, pats grybu pavirtęs, Patvindei mano kraštą paleistuviais? Kad viskas padrika kaip gaisro vietoj?! JOGAILA Nežino nieks, ką tu manai. Tik mato, Jog griūva Vytauto pradėtas darbas... Tu niekuo netiki. Kaip jie tikės?.. ŠVITRIGAILA Jei netiki bajorai manimi, Tai kaipgi aš galiu tikėti jais?! Dar nežinau, kur - angelas, kur - velnias. Per daug kvailių ausų pridirbai sienoms, Kad aš ką nors galėčiau pasakyti, - Dar maža Vytauto tau pamokos? JOGAILA Dar tu turėsi būti seimo rinktas, O tu elgiesi kaip? Žaidi! Sieščencui Raktus tu įdavei! Ar tu žinai, Kaip įsižeis dėl to visi bajorai? ŠVITRIGAILA Sieščenec neapvogs. Jis puikiai žino, Kas laukia jo. Žmonių, - žmonių man reikia! Žmonių, kad vykdytų, kas įsakyta, Ilgai nesamprotavę. O kalbėti - Aš Lenkų palieku bajorams teisę. JOGAILA Gerų žmonių įžeist nereikia tyčia. SONKA Ką reiškia pyktis Lietuvos bajorų! Didysis kunigaikštis turi teisės Daugiau neg Vytautas... ŠVITRIGAILA Tavęs kas prašo Kišt nosį tarpdurin? Geriau tu eitum Ir mintum molį pragare... Įeina Zbignievas VII TIE PATYS; ZBIGNIEVAS ZBIGNIEVAS Karaliau, Tai negirdėtas daiktas! To betrūko, Kad vaitas iš Bendzino kaip namie Pradėt šeimininkaut karaliaus rūmuos! Jis landžioja visur su raktų pundu... Karaliau, piktinas tavim bajorai! JOGAILA Matai, sakiau tau, broli, kas išeis. SONKA Tai kunigaikštis davė jam raktus. ZBIGNIEVAS Ach, kunigaikštis?.. Per anksti pradėjai... ŠVITRIGAILA O kas tau rūpi, pone, ką pradėjau? Eik cerkvėn - poterius kalbėk ir melskis Už savo nuodėmes, - tenai tau vieta. Aš laiko neturiu su jum daugiau Kalbėt. Ir pliaukšt kaip jūs. Girdėjot, - ką? Na, tai dar jūs išgirsite mane. Išeina VIII TIE PATYS, be ŠVITRIGAILOS SONKA Suklydai, vyskupe! Apsigavai! Jis neklausys! Jisai visus parduos! ZBIGNIEVAS Aš juk sakiau - laukinis gyvulys! JOGAILA ilgesiu besigrauždamas Koksai klaikus ruduo... Aš visuomet Vėlyvojo rudens nemėgau... Taigi. Jis visuomet nelaimę neša man. Kaip, vyskupe, manai? Ne taip... ne taip.. Pavasaris... žydėjimas... Čia šalta... Kaip Vilniuje nyku... Visi ten, Trakuos... Pas Vytautą, ligonį... Jie tenai... O mes čia sėdim... Tartum kažko laukiam... O Vytautas be mūsų... Trakuos... miršta... Karališkai... Kaip, vyskupe, manai? Įeina Sieščencas IX TIE PATYS; SIEŠČENCAS SIEŠCENCAS Šelmiškai nusiteikęs Kaip tarnas paklusniausias - vergas - jautis, - Lenkiuos žemai karališkai šeimynai, Pradėdams savo pareigas naujas. Šviesiausias kunigaikštis Švitrigaila Šeimininku mane paskirti teikės Ir prašė pasirūpint, kad svečiai Jo sotūs būtų kaip namie, miegotų Minkštai, tarpusavy jaukioj taikoj... Labai prašau... Ko reikia kam - prašau... ZBIGNIEVAS Prasmek tu pragaran, šėtone kreivas! Tai kvailas juokas! Piktas įžeidimas! Pėda užnuodyta čia kiekviena! Čia oro kiekviena pašvinkus sauja! JOGAILA slėpdamas įsižeidimą Nelaiko niekas pririšto... Kaip nori... ZBIGNIEVAS įgeltas Nė valandėlės čia nebepaliksiu! Ir tau, karaliau, aš vardu karūnos Į Krokuvą greičiau patarčiau grįžt, - Sušaukti seimą ir daryti tvarką, - Nelaukt, kol už tave aš padarysiu! JOGAILA priimdamas iššaukimą Tu taip manai? O Trakuos kaip... ligonis?.. ZBIGNIEVAS jausdamas savo galią, įtūžęs Komedija dėl Vytauto karūnos, Kaip muilo burbulas, dabar baigta, - Visų komedijų pati kvailiausia! Tau nebėra ko veikt daugiau čionai, - Ir bėk, skubėk, karališkas seneli, Kol dar žeme tave nešioja kojos, - Kol suvaikėt visai nesuskubai! SONKA Teisybė. Vyskupas, matai, supyko... Karaliau, tu klausyti jo turi Ir baigt komediją greičiau... kaip vyras. JOGAILA itin prislėgtas Gerai. Klausau. Baigiu. Tuojau. Dabar. Važiuoju aš iš čia... Baigiu. Baigiu. Kur laukia Vytautas, mieliausias brolis... Jūs Trakai! Trakai! Ir mane priglausit... Mum, vyskupe, ne pakeliui šį kartą... Pauzė; jogailiška ironija Tu - Krokuvon? Toks vienas? Nebaisu? Sieščenec, mylimas, prašau, būk geras: Tu palydėk garbingą vyskupą... Stačiai į Krokuvą... jį pristatyk! Na... dar... gali paimt... ir karalienę... Jogaila skubiai išeina; nejaukumo ir nesusipratimo nebylė scena X TIE PATYS, be JOGAILOS SIESČENCAS pirmas supratęs padėties ironiją, šelmišku džiaugsmu Žemiausias tarnas jūsų, mano ponai...
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
© 1999 - 2024 Antologija.lt. Visos teisės saugomos. Už nemokamą svetainės sprendimą dėkojame UAB Unicumus
Lėšos, gautos iš reklamos, talpinamos svetainėje, yra naudojamos svetainės palaikymo bei priežiūros išlaidoms padengti.
