en
ANTRAS PAVEIKSLAS
Sodelis Krokuvoj, prie Vavelio rūmų; Sonka ir Katažyna sodely siuvinėja arnotus
I SONKA, KATAŽYNA SONKA Žiūrėk, kaip mėlyna man po akim... KATAŽYNA Taip tau tik rodos. Tu tiktai pavargus. O akys spindi ugnimi jauna. Liemuo, krūtinė - pavydėt galėčiau, - Lyg tu mergaitė būtum netekėjus... SONKA O! Už nemylimo, už seno vyro Tu netekėk! KATAŽYNA Bet, sako, Jadvyga Šventoji buvo dar nelaimingesnė... SONKA O, netekėk už seno, netekėk! Nebus gyvenimo, - tik nuodėmė! KATAŽYNA Tik pamanyk, kaip tiems karaliams gera! Juk Jogaila, jei būtų ne karalius, - Mergaitė nė viena į jį nežvelgtų - Bjaurus jis toks! Dabar - kiek moterų Dėl jo likimą keikia nelaimingų! SONKA O, netekėk už seno, - netekėk! Nemylimas turtingas senas vyras Neguos tavęs, nešildys, nemylės... Nemylimas ir senas - kaip lavonas, Kurio bijaisi prisiliest... Baisu! Nuo jo toks šaltis eina, gyslos - stingsta, Širdis nustoja plakti... Lyg mirtis Staiga prisiglaudė prie tavo kūno... Ir meilė jo tokia baisi... Ir gėda... Lyg miršti jo šaltam glėby kaip žiedas, Šerkšnu apaugęs naktį rudeniop - KATAŽYNA Tu, karaliene, visgi laimingesnė Už šventąją Jadvygą... Meilę tu Pažint galėjai... Tu turi vaikų... Kaip aš turėt norėčiau kada nors Nors vieną kūdikį! Tokį mažytį... Ir mielą mielą!.. SONKA Rodos kartais man, Kai pamatau savuosius vaikučius, Kad aš visa gyvybės jų pilna. Augindama mažus, liūliuodama, Lyg būčiau ištisa į juos perėjus... Ir mano praeitis, ir ateitis Tarytum plaktųs jų mažoj širdelėj... Lyg gyvenu dabar slapta viltim, Kad, jiem užaugus, aš pati kada Gyvenimo švieson per juos sugrįšiu Ir kaip šešėlis džiaugsiuos laime jų... Galbūt todėl aš taip drebu dėl jų Likimo, - dėl rytojaus, - ateities... KATAŽYNA Tau nėr ko graužtis dėl vaikų rytojaus: Bajorai juk prisiekė, - mirs karalius - Vladislovas karūną Lenkų gaus, Kazimieras - po Vytauto užims Jo vietą soste Lietuvos valdovo... SONKA Norėčiau tuo tikėt visa širdim... Bet Vytautas, kol gyvas, - kas gi žino, Ką jis iškirs, - kur slastus pastatys?! Kaip baigsis dar byla dėl jo karūnos... Ar mums pavyks vaikams dalis apsaugot? Ilgai bajorai tarias - blogas ženklas... KATAŽYNA O šit atbėga, rodos, Elzbieta... Atsiskubina Elzbieta II TOS PAČIOS; ELZBIETA KATAŽYNA Ar sužinojai ką? SONKA Kas ten girdėti? ELZBIETA Sunku man buvo ten kas sužinoti. Kur tarias karūna - baisiausias triukšmas. Susikalbėt negalima su niekuo... SONKA Tai ko jie sėdi taip ilgai? Ką taria? ELZBIETA O tai sunkiausia ir suprast. Kiekvienas Kažin ką savo siūlo, pyksta, keikias, Kad niekas jo neklauso... Supratau Tik balsą vyskupo, - jis skirias... Pas karalienę eiki, - šaukia jis, - Tegu jinai nuspręs, kaip pasielgt, - Kaip žodį tars jinai, tegu taip bus... SONKA Karaliaus nematei? Ką daro jis? ELZBIETA Kaip paprastai. Kai patekau į rūmą - Sėdėjo jis, rankas sudėjęs kryžium, Nuleidęs galvą ir akis primerkęs. Paskum ranka numojo ir išėjo, Nė žodžio neprataręs. SONKA Ach,dangau, Kad nors karalius mūsų būt ne toks! KATAŽYNA Žiūrėk, žiūrėk ateina, karaliene... Ne mūsų vyskupas, ne Zbignievas, - Bet vyskupas Poznanės! Dar su juo... SONKA Čionai? Ateina? Vyskupas Poznanės?.. Ateina Ciolekas, Mikalojus, Tarnovskis III TOS PAČIOS; CIOLEKAS, MIKALOJUS, TARNOVSKIS CIOLEKAS Atleiski mums, šviesioji karaliene, Kad mes išdrįsom varginti tave... TARNOVSKIS Tave mes prašom, karaliene, tarti Lemtingą žodį, nes be jo karūnai Nebėr vilties susikalbėt kada... SONKA Dangau mieliausias! Ką gi aš galiu?. . TARNOVSKIS Su Lietuva derybos mums nevyksta... Klausyti Vytautas nenori nieko, - Karūną užsidėsiąs tekartoja... MIKALOJUS Įrodymų neklauso! Piktžodžiauja! Dar tyčiojas! Ne Lenkų jis karalius, Kad duotą žodį jis atsaukt galėtų!.. TARNOVSKIS Padarėm visa gindami tave... Mes sudrumstėm kaip vėtra šaltinius... Bet Vytautas visur pastoja kelią! Ir dar karu grūmoja, jei neleisim Jam užsidėti Lietuvos karūnos! CIOLEKAS Taip, Vytautas, girdėt, jau rengias karui, - Iš naujo siekdina talkininkus! Ginklus gamina ir medžioja maistą... Sukels Europą, Aziją prieš mus! MIKALOJUS Nors patį pragarą tegu sau kelia! Pamokyt pagaliau nors kartą reikia! Tas išgama, bedievis tas prakeiktas! Nenori unijos jisai, - nenori, Kad broliškai mes kalbame su juo, - Gerai! Tegu tuomet kalbės kaip vergas!.. Tuojau paskelbsim karą! Te jis žino, Kaip žodį laužo! Seimo nutarimą! TARNOVSKIS Tu klysti, vojevoda, - pats žinai, Kad mes dabar su juo kariaut negalim. Mus siaučia priešai, - jo draugai, tarnai... O mes ką turim? - Pralaimėsim karą! MIKALOJUS Šėtono išjoda! Ožys! Pilotas! CIOLEKAS O aš manau, šviesiausia karaliene, Geriau turėti Lietuvoje draugą, Negu kariaut su ja ir pralaimėti. Te Vytautas užsideda karūną - Ir mielas draugas liks lig amžiaus galo. Mes sulaikyti jo vis tiek negalim. Tekarūnuojas jis geriau su mūsų Pritarimu negu prieš mūsų norą. MIKALOJUS Meluoji, vyskupe! Suki liežuvį, Kad Vytautas palakino tave! Tik karas - vienas karas mus išgelbės! TARNOVSKIS Tu klysti, vojevoda, iš tikrųjų! Mes šventą uniją išgelbėt galim, Jei mūsų šviesusai karalius pats Gera valia nuims karūną savo Ir Vytautui pasiūlys užsidėt, - Ir Lenkuos viešpataut kaip Lietuvoj... MIKALOJUS Jis Jogailai nedrįs karūną plėšt! TARNOVSKIS O jeigu Vytautas paimtų ją - Dar kartą unijos ryšius sustiprins. Ilgai jis čia bekaraliaus?.. Sukniubs - Ir karalaičiam kelias atsivers... SONKA Gera valia atsisakyt karūnos Lenkų? Ir atiduot ją Vytautui, karaliaus vergui? O aš su vyru ir mažais vaikais Turiu per žmones eit ir elgetaut? Jei Vytautas jums rodos toks baisus - Jei drebat jūs kaip kiškiai prieš šešėlį - Tai kam jūs kalbat man? Nugąsdint norit? Ar auksas Vytauto toksai lipšnus, Kad jums storai pasaldino liežuvį? Neleisiu aš, kad Vytautas, karūną Ant savo kiauro kiaušo užsimovęs, Nuskriaust mažus galėtų karalaičius!.. Bailiai be sąžinės! Jūs... išdavikai! Ateina Jogaila ir Zbignievas IV TIE PATYS; JOGAILA, ZBIGNIEVAS ZBIGNIEVAS Kaip tik į laiką, rodosi, suskubom... JOGAILA Ir čia tarytum žemė dreba... SONKA Pone, Sakyk, tiesa, ką kalba vojevodos? JOGAILA Iš kur galiu žinot, ką jie tau kalba? SONKA Kad mum nebėr vilties?.. Kad kunigaikštis?. Kad Vytautui karūną Lenkų tu?.. JOGAILA Karūną Lenkų jam? Žinai, vaikel Kur teka Nemunas ir girios šniokščia? Kaip tu manai? Senieji Druskininkai - Graži vietelė. Nemunas čia pat. Kaip sidabru nulietas. Šlama šlama... Ir vyšnių sodas. Obelės. Kaip žydi... Baltais žiedais. Kaip garbanom. Gegužy. A!.. Druskininkai! Aš seniai svajoju Pasistatyt pakrantėje pilelę... SONKA Dangau! Visai pamišo šitas senis! Zbignievui Ganytojau! Tik vienas tu likai Man užtarytojas, globėjas mano...
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
© 1999 - 2024 Antologija.lt. Visos teisės saugomos. Už nemokamą svetainės sprendimą dėkojame UAB Unicumus
Lėšos, gautos iš reklamos, talpinamos svetainėje, yra naudojamos svetainės palaikymo bei priežiūros išlaidoms padengti.
