lt
PIRMAS PAVEIKSLAS
Luckas 1429 metais. Jogailos miegamasai ruimas.
Pakilus uždangalui, Jogaila sėdi lovoj, lyg keltis rengias.
Tuo tarpu Sigismundas, merginų šokėjų ir muzikantų, grojančių girtą maršą, lydimas, triukšmingai įsiverčia kambarin.
Jogaila smunka atgal patalan
I JOGAILA, SIGISMUNDAS, ŠOKĖJOS, MUZIKANTAI SIGISMUNDAS Miegalius tu esi, brolau, miegalius! MERGINOS Cha cha cha cha cha cha! SIGISMUNDAS Tylėkit, šarkos, - ša! Rodo Jogailai į merginas Matai, kokį Vainiką atvedžiau... tavęs palinksmint! JOGAILA Žegnokis... Iš pat ryto... Ką gi tu!.. SIGISMUNDAS Labai patiko man... Jos puikiai šoka! Tau dovanosiu, - pasirink! Kuri?.. JOGAILA O Viešpatie! SIGISMUNDAS Gražuolės mano mielos, Pašokite karaliui... liūdnas toks! Kaip vakar arba šiandie, kaip tenai... MERGINOS Cha cha cha cha cha cha! SIGISMUNDAS Ei, muzika! Pašokite, mergaitės! Muzika; orientališkas šokis Žiūrėk, brolau, - teisybė, neblogai? JOGAILA rodo į kaktą Tau čia, taip sakant... SIGISMUNDAS Būtų gal ir tau Čionai taip pat, jei su mumis tu vakar... JOGAILA Žinai, kad negeriu. SIGISMUNDAS Be reikalo! Visi iš vieno gėrė. Nieks nemanė Tavęs nunuodyti... JOGAILA Bet vis dėlto! SIGISMUNDAS Tikrai gali gailėtis ten nebuvęs! Taip Vytautas privaišino svečius, Kad trys savaitės pagiriot reikės! Sakau, reta bačka pakels midaus, Kiek mano plikė ši pakelti gali, Bet net ir aš nulėpau... Net nakvynės Neberadau ir prasipainiojau Per visą naktį galas žino kur... JOGAILA Atleisk tas moteris... nepatogu! SIGISMUNDAS Mieste, suk devyni tave, paklydau! O kas ten daros, Viešpatie saldžiausias! Juk Luckas būdavo seniau lindynė, Kur tik šunims vestuvės kelt tetinka... Dabar - net sostinė galėtų būti. JOGAILA Žinia... jei net šokėjų suradai... SIGISMUNDAS Negali būt! Netinka tau? Kaip gaila! Linksmiau, mergaitės!.. O žinau, brolau, Kiek Vytautas čia per kelias savaites Svečiams suvalgydins, - kelis metus Gyvent galėtų Lenkija visa... JOGAILA Taip, tavo vokiečiams tikrai pakaktų... SIGISMUNDAS Kaip tu manai, kur baigias jo valstybė? Juodoji jūra kur, - kur Baltija - Visur jo vardas skamba kaip valdovo. Gudai, totoriai, net niauri Maskva, Apaugus ašakom, barzda ir krūmais, - Net Novgorodas klauso jo ir bijo! Tai ne juokai, brolau! Net aš patsai, Imperijos Šventosios Romos viešpats, Bijau nustelbtas likti jo galybės... JOGAILA Ir ordinai abu... kaip tu manai? SIGISMUNDAS Bijau, kad Vytautas čia savo galią Augina sąskaita mana... Bet aš Nepavydus. Žinai, aš juo tikiu. Juk aš, išvykdamas iš Vengrų žemės Į Austrus - savąją valstybę, šeimą Globoti Vytautui štai palieku! JOGAILA Ir aš, senatvės spaudžiamas, manau Ne kartą... Jeigu kaip, pavesiu aš Globoti Vytautui ir savo šeimą. SIGISMUNDAS Gerai sakai. Toksai globėjo vardas Apsaugos tavo šeimą nuo pavojaus Ir ateitį išgarsins jos. Žiūrėk, Iš kiek valstybių Luckan susirinko Garbingų vyrų Vytauto pagerbt... JOGAILA Bažnyčios reikalų svarstyt... ir krikšto... SIGISMUNDAS Taip, taip, svarstyt. Mes apsvarstysim juos. Tik vaišių dar pas Vytautą per daug. JOGAILA Aš ir manau... SIGISMUNDAS Ir aš taip pat manau. Bet štai, žiūrėk, jei neskaitysim mūsų - Dviejų didžiausiųjų valdovų, - šitiek Kitų čia vieši! Toks svečių gausumas Ir mūsų bet kuriam garbės darytų. Štai Erikas, didus karalius Danų, Nors kvailas jis kaip maišas, bet ką veiksi. JOGAILA Jei tu sukvietęs būtum juos, - ar jie Visi kaip vienas susirinktų Peštan? SIGISMUNDAS Tu nesuklydai, brol, - į Krokuvą Nė vienas nevažiuotų pas tave... Daugiausia stebina mane vienuolis, Legatas Švento Sosto. Kaip jis stengias Patraukti Vytautą, - net juokas ima! JOGAILA Globot rytų krikščionys reikia... Taigi. Varyk mergas laukan, - ar aš turėsiu... SIGISMUNDAS Tik Vytautas galės Rytuos iškelti, - Kur tiek tautų yra, genčių, tikybų, - Krikščionių vėliavą lig debesų... O, Šventas Sostas išminties nestinga, Kad pavedė globoti Rytus jam! JOGAILA Jis išminties neskolins iš plepaliaus... Šokėjoms Išeikit tuoj. Gana. Laukan. Ar aš... MERGINOS Cha cha cha cha cha cha! Išbėga SIGISMUNDAS Vaje! Kam gražuoles tu išvaikei! Taip linksma buvo... Koks gi tu! JOGAILA Manau... SIGISMUNDAS Ir tu manai, kad Šventas Sostas stengias Atlygint Vytautui už nuopelnus? JOGAILA Kiekvienas savo skolą tur mokėti. SIGISMUNDAS Žinia, kad taip. Ir savo skolą aš Rengiuos mokėt... Aš patariu ir tau. JOGAILA Mokėti skolą? Lengva pasakyti. SIGISMUNDAS Tik pamanyk, - juk Vytautas brangus, Valdovas galingiausias ir krikščionis, Darbais apaštalams prilygt galįs, Dar vis lig šiol tebėr tik kunigaikštis... Net už tave žemiau jis pastatytas! Ir liūdna man dėl šitos neteisybės... Todėl aš nutariau pasiūlyt jam - Uždėt karūną Lietuvos karaliaus: Te Vytauto viešoji padėtis Pritiks karališkai didybei jo! Ir neteisybė dings iš mūsų tarpo! JOGAILA Atrodo man, kad šitą mielą mintį Tu, drauge, išėmei iš mano lūpų... Seniai man keltis metas! SIGISMUNDAS Mielas broli, Jei supratau gerai, tu - sutinki? JOGAILA Karalius Lietuvos! Gerai sakai. Senatvėj mano šviečia tik svajonė Pro ūkanas. Ką aš slėpiau širdy, Ir man pasiekt nebuvo skirta, taigi, Gal brolis Vytautas pasieks... Kaip atiduosiu aš tėvynei mano brangiai Baisingą skolą, slegiančią mane? SIGISMUNDAS Tai aš galiu pranešt meilingam broliui, Kad Lietuvos jį karūna papuoš? JOGAILA Karaliai trys, kaip Šventas Raštas sako, - Kaip žvaigždė... SIGISMUNDAS Taip, kaip žvaigždė; aš pranešiu Visiems svečiams: dabar - karaliai trys!.. Lik sveiks. Kol kas lik sveiks. Išeina JOGAILA Galop išėjo! Murmėdamas ar niūniuodamas skubiai kelias iš lovos ir rengias barzdą skustis Įeina Sonka II JOGAILA, SONKA SONKA Mieliausias mano pone, vos sulaukiau, Kol vienas palikai... Aš taip norėjau... JOGAILA Tas kipšas Sigismundas... SONKA Taip norėjau Pasikalbėti su tavim, kai niekas Negirdi pašalinis. O kaip tyčia Mus Vytautas apstatė žmonėmis... JOGAILA Šokėjos - pleiskanos... SONKA Prašau tavęs, Važiuokime iš čia greičiau namo! Taip man sunku čionai! Nemiela! Liūdna! JOGAILA Kas nuskriaudė, vaikel tave? Kas drįso? SONKA Visi į mano pusę pirštais rodo... JOGAILA Kas? Riteriai? SONKA Karaliau mano mielas, Pasigailėk manęs! Išvežk iš čia! JOGAILA A! Įdomus užėjo noras tau. SONKA Kur tik einu, aš vis jaučiu, kaip seka Mane visi ir šnabžda juokdamiesi: "Žiūrėkit, štai garsioji karalienė, Kuriai karalius meilės bylą kėlė..." Ir prideda dar tiek visokių niekų, Kad ausys ima raust... nebėr kur dėtis! JOGAILA Paskelbiau juk viešai, kad tu bažnyčioj Šventoj su septyniom draugėm prisiekei Tavu nekaltumu... Ir kalinius Paleidau... Ir vaikus pripažinau... Karūnai įpėdinį nužiūrėjau... SONKA Bet kalba, kad Horodlėj tu pasakęs, - Ar aš kalta, ar - ne, o tu vis tiek Savais vaikais mažyčius pripažinsi... Todėl dabar tikrai nežino niekas, Ką tu manai... ir juokiasi manim... JOGAILA Ką aš manau, tikrai nerūpi niekam. SONKA Bet juokias ir tavim... Esą tu rašęs Šventajam Sostui prašymą, kad leistų Tau vaikščioti šventadieniais pirtin... Tad ir spėlioja, kaip tenai... pirty... JOGAILA Liežuviai. Samanos. SONKA Esą nuo stalo Nevalgai obuolių, nuodų bijodams... Nuo obelės slaptai vagi kišenėn... Ir vaišini tu jais mane per naktį... Prašau, važiuokim... JOGAILA Samanos. Ir tiek. SONKA Ir Vytautas tave piktai pajuokia... Atsimeni, kaip pernai su manim Buvai sumanęs vykt į Gdanską, - jūros Pasižiūrėt ir pasimelst Brigitai? JOGAILA A? SONKA Sako, Ordinui tu rašęs laišką Ir prašęs laisvą kelią duoti tau... Bet Vytautas pataręs, kad neleistų... Esą tu jūrą matęs Palangoj, O melstis galįs tu namie, už pečiaus... Važiuokime namo! JOGAILA Tai šit kodėl Man širdį nerimas kuteno šiąnakt! Ir rodės man, kad juodas debesis Pakilo ir išsitiesė kaip griaučiai. Kaip siurbėlė prilipo prie dangaus... Ir rodės man, kad vyskupo apsiaustas Danguj pakibo kaip šuva ant žardo... Įeina Zbignievas III JOGAILA, SONKA, ZBIGNIEVAS ZBIGNIEVAS Šviesiausias pone! JOGAILA Vyskupe, man leisi... Rodo, kad jis nori barzdą skusti Pabaigt nors kartą? Burbulas... Šeriai. ZBIGNIEVAS ...Aš suprantu. Atsiprašau. Aš neičiau, Jei ne žinia, kuri sujaudino Mane, lyg būt perkūnas trenkęs Stačiai man ant galvos. JOGAILA O, Visagali, Apsaugok nuo Perkūno mano galvą. ZBIGNIEVAS Šviesiausias pone! Sigismundas skelbia Svečių surinkęs būrį, baisų daiktą! Tu jam pritaręs... Vytautui pasiūlyt Karūną Lietuvos! Ir kunigaikštis Tuojau sutikęs, sako, karūnuotis? JOGAILA Taip. Sigismundas buvo čia užėjęs. Per daug jis plepa. Ką? Galva jam, skundės, Po vakarykščio ūžia. Vargšas toks. Ir storas. Lovoj aš tebegulėjau. IV TIE PATYS; MIKALOJUS; vėliau - TARNOVSKIS; vėliau - CIOLEKAS; vėliau - RUMBAUDAS; vėliau - SIEŠČENCAS MIKALOJUS Girdėjai, vyskupe, ką Sigismundas?.. Karaliau, labo ryto leisk linkėti... Ką Sigismundas girdamasis skelbia?.. ZBIGNIEVAS Deja, žinau! Aš pats skubėjau eiti Patikrint pas karalių. Negirdėta! Įeina Tarnovskis TARNOVSKIS Matau, ir jūs jau žinote naujieną? Gerai, šviesiausias pone, išmiegojai? Aš jau seniai jutau, kad tai įvyks... MIKALOJUS Žinojai tu? Ir nieko nesakei? Įeina Ciolekas, jo pasirodymas nutraukia beprasidedantį dialogą CIOLEKAS Na, žinoma, visi čionai subėgo. Kaip jaučiasi karalius? Labas rytas! Įeina Rumbaudas. Pasitenkinimo ir ironijos šypsena. Jaučia savo teisę ir galią, jaučia būsimą kovą ir ją ironiškai provokuoja RUMBAUDAS Garbė karaliui ir karūnos ponams. Nuo ryto jau visi krūvoj? Vienybė - Pagirtinas dalykas... Pas karalių... Nors sėsk ir naują uniją rašyk. Įeina Sieščencas, drastiškai nusiteikęs SIEŠČENCAS Matau, tiktai manęs betrūksta vieno... Zbignievas, visą laiką rodęs didelio susirūpinimo, Rumbaudo ironijos įgeltas, atėjus Sieščencui, pašoksta, norėdamas reaguoti dėl atėjimo. Matyt, jis buvo pasiruošęs didelei kalbai, bet vyraujanti nekantrumo nuotaika jam baisiai trukdo. Jo kalbą pertraukiančios replikos jį erzina. Vykstant įkaitintoms replikoms, renkas vis daugiau žmonių, Lietuvos ir Lenkijos bajorų, kol prisirenka pilnas ruimas. Zbignievo susierzinimas didėja, nes replikos trukdo imponuoti iškalbingumu susirinkusiai miniai V TIE PATYS; vėliau - MINIA ZBIGNIEVAS Karaliau! Vytautą tu karūnuoti Rengies?! Bet aš priminti tau turiu, Už ką ir kaip tu pats gavai karūną! SIEŠČENCAS Pamokslą sako vyskupas, - klausykit.. ZBIGNIEVAS Karaliau, užmiršai, kad Jadvyga, Europoje gražiausia karalaitė, Kuriai lygios pasaulyje nebuvo Dorybėm, turtais ir pamaldumu, - Atstūmė daugelio piršlių rankas, Valdovų, kunigaikščių ir karalių, Kurių galia pasaulio kraštą siekia, - Ji tau atidavė, karaliau, ranką, Kad Lietuva, priėmus mūsų krikštą, Prie Lenkijos karūnos prisijungtų Drauge su Rusija, gudais, totoriais... MIKALOJUS Karalius - užkurys! Ir jo pasogas Priklauso Lenkijai užu pastogę! CIOLEKAS Ar tai karalius pirko mūsų sostą? SIEŠČENCAS Kiti prekiauja šunimis, o mes - Parduot mokėjom savo karalaitę... ZBIGNIEVAS Prijungę Lietuvą prie savo kūno, Išgelbėjom mes ją iš pagonystės, Išgelbėjom nuo bado ir kaimynų, - Ir štai dabar kokia mums padėka! CIOLEKAS Aukščiausias teatlygina kantrybę... SIEŠČENCAS Ne kiekviena prekyba pelno duoda... ZBIGNIEVAS Nebus dviejų valstybėje karalių! Suplyš vieningas kūnas į dalis! Sugrius vienybė mūsų! Kelsis karas! Paplūs kraujuos tėvynė ir bažnyčia, Ir priešai nuterios kapus senelių, - Tai tau, karaliau, atsakyti teks! MIKALOJUS Visi kaimynai juoksis tavimi! SIEŠCENCAS Kai teis tave krikščioniškasai teismas... ZBIGNIEVAS Ir širdį skauda man, šviesus valdove, Kad nuosava ranka vienybę laužai, - Kad, teisę skriausdamas karūnos Lenkų, Užtrauki palikuonių prakeikimą! SIEŠČENCAS Še tau ir prakeikimas... kaip bažnyčioj! CIOLEKAS Pats priveisė bedievių, ir dar plūsta! ZBIGNIEVAS Žinai gerai tu Sigismundo būdą, - To sukčiaus! To šunies! Gyvatės to! - Ir vėl daveis pagauti jo žabangoms, - Ir sunaikinti visa tai, ką pats Per šitiek metų savo išmintim Didžia sukūrei ir išauginai! MIKALOJUS Šėtonas... TARNOVSKIS Sigismundas... MIKALOJUS Juokdarys!.. TARNOVSKIS Karalius Sigismundas tekartoja, Ką Vytautas jam įkalė į galvą... Jis - kvailas žaislas rankoj kunigaikščio. MIKALOJUS O aš maniau... SIEŠČENCAS Kad galvą tu turi?.. TARNOVSKIS Pasilakė ir išplepėjo visa... ZBIGNIEVAS Todėl prašau tavęs, šviesus valdove, Atšauk neapgalvotai duotą žodį! Dar kartą pagalvok ir padaryk, Kad ir senatvės būtum vertas tu! SIEŠČENCAS Šeškų litanija! MIKALOJUS Neliežuvauk! ZBIGNIEVAS Pažvelk į savo jauną karalienę, - Jos nuopelnus atmink, ir vaikučius, - Atmink, kaip myli jie tave visi... STRAŠAS kiek anksčiau atėjęs Cha cha cha cha! SIEŠČENCAS Kaip putpelė svogūną! ZBIGNIEVAS Ir tu dabar nuskriausti juos galėtum? Palikti ašaroms ir vargo buičiai? Užtraukt negarbę savo žilai galvai? CIOLEKAS Per daug tu rūpinies kitų. STRAŠAS Kur laka, ten ir... MIKALOJUS Niekše, nenutilsi? STRAŠAS Tau niekšą grąžinu atgal! Ar nori.. . ZBIGNIEVAS Bet jeigu tu, karaliau, užkietėtum Paklydime ir leistum vykdyt žodį, Kurį davei kaip lengvabūdis vaikas, Tai aš, kaip vyskupas esu, prisiekiu, - Visom jėgom kovosiu prieš karaliaus Tokį karūnai darbą pražūtingą - Ir tamsią klastą motinai bažnyčiai! Tyla SONKA atsidusus Apsaugok, Viešpatie, nuo nuodėmės Naujos! RUMBAUDAS Klausau aš jūsų ir stebiuos, Kad sieną norit, ponai, liežuviu Prakalt... Ką Sigismundas girtas plepa - Tai jo dalykas... Bet vis tiek tiesa, Kad Lietuvos šviesiausias kunigaikštis Seniai jau nutarė karūną užsidėti. Taip pat tiesa, kad jis tai padarys, - Nusprendęs kartą, išlaikys jis žodį... Patinka lenkams tai, ar - ne, - vis tiek Jis Lietuvos karūną užsidės! Rumbaudas išeina; jį paseka Lietuvos bajorai VI TIE PATYS, be RUMBAUDO IR LIETUVOS BAJORŲ MIKALOJUS Akiplėša! Jis mums grūmoti drįsta! TARNOVSKIS Tai negirdėta dar kalba karūnoj! MIKALOJUS Per daug mes kantrūs! CIOLEKAS Tai aukšta dorybė... MIKALOJUS Aš reikalauju Vytautą nubaust! SIEŠČENCAS Jei vietoj nenusėdi - dumk pro langą!
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
© 1999 - 2024© 2012 Antologija.lt. All rights reserved. UAB Unicumus
Lėšos, gautos iš reklamos, talpinamos svetainėje, yra naudojamos svetainės palaikymo bei priežiūros išlaidoms padengti.
