lt
ANTRAS PAVEIKSLAS
Krokuvos vyskupo Zbignievo rūmai Slavkuvo dvare.
Liucija ruošia kambarį, lyg netikėtai garbingų svečių užklupta
Svientekas - šventadieniškai nusiteikęs
I SVIENTEKAS, LIUCIJA SVIENTEKAS Kokia juokinga tu, kai vyskupas Sugrįžta... LIUCIJA Liaukis pliauškęs! SVIENTEKAS Neteisybė? LIUCIJA Jis - vyskupas visiems. Ir man, ir tau. Ir šeimininkas mum abiem. Visiems. SVIENTEKAS Tiktai per daug neraudonuok prie jo, - Kitaip iš tikro dar įtarti gali, Kad priesaiką tu jau... LIUCIJA Geriau sakyk, Kur važinėjas vyskupas slaptingai? SVIENTEKAS Moldavų, rodos, lankė hospodarą, - Prieš Vytautą talkininkus jis renka, Su Lietuva greit karas būsiąs, sako... LIUCIJA Ilgai užtruks svečiai? SVIENTEKAS Nesibijok, Šeimininku suspėsi prisidžiaugti... LIUCIJA Koks nevalyvas tu! SVIENTEKAS Tu dar labiau. Net kambarių nesutvarkei iš anksto. LIUCIJA Nepranešei, kad atvažiuos... Žinojai? SVIENTEKAS Suteikti malonumo tau norėjau. LIUCIJA Tai pavydelninkas! Ar gaila tau? Dabinasi SVIENTEKAS Nė kiek... Nevesk taip tiesiai į pagundą! LIUCIJA Nesilaižyk, ne tau... SVIENTEKAS Graži merga tu! LIUCIJA Seniau nepastebėjai? SVIENTEKAS Vyskupo Bijojau... Piktas jis ir pavydus! LIUCIJA O tu - žioplys kaip avinas pernykštis. SVIENTEKAS Tai, eikš... aš pabučiuosiu... nors šiemet... LIUCIJA Matai, užuodžia vabalas ragaišį! Flirto scena Įeina Zbignievas ir Tarnovskis II TIE PATYS; ZBIGNIEVAS, TARNOVSKIS ZBIGNIEVAS Žiū, - linksma čia!.. Tai mano, vojevoda, Mažutė šeimininkė... giminė... Broliavaikė... Sesers duktė... TARNOVSKIS Malonu! Ir aš tokios norėčiau giminaitės... ZBIGNIEVAS Širdele, Liucija, mes alkani Su vojevoda. Iš kelionės - maudžia. LIUCIJA Klausau. Aš tuoj. Išbėga III TIE PATYS, be LIUCIJOS ZBIGNIEVAS Kai grįžtu, vojevoda, Namo - toks gailesys širdin įklimpsta... Dvarų tvarka lyg skųstis negalėčiau. Bet kažko trūksta, rodos, trūksta... Lyg meilės šeimininko, pasakyčiau. TARNOVSKIS Na, vyskupe, vargu! Juk ponas Svientek - Geriausias ūkininkas vaivadystėj. Ir ko jau ko, bet ūkio meilės jam Tikrai netrūksta. O, kad aš turėčiau Dvare, kaip ponas Svientek, padėjėją! SVIENTEKAS Širdingai dėkui, mano vojevoda, Kad teikeis gerą žodį man surasti! ZBIGNIEVAS Didžiuojuos Svienteku ir aš. Ne peikt jį noriu, gal tik pasiguosti Jausmais, kurie staiga žmoguj pratrūksta, Kai atlankai namus, ilgai nebuvęs... Juk dvasininko toks klaikus likimas - Vis vien, vienas visuomet kaip pirštas... TARNOVSKIS lengva prijaučianti šypsena Namai... jaunutė giminaitė... dvaras... Tarp mūsų, vyskupe, skirtumas - menkas! ZBIGNIEVAS sąmoningo kalbos nukreipimo tonu Kaip tau atrodo, Svientek, nereikėtų Iškirst nuo Slavkuvo į vakarus Šilelis? Jis dabar aptriušęs toks. Nugriaut Gvizdavkų kaimas... ar nudegint? Ir vietoj jų pravesti kelias tiesus, Kuris į Krokuvą kaip šūvis eitų Stačiai? Ne Lietuvos aš kunigaikštis, Kad plyniose gyvenčiau kaip meška! SVIENTEKAS Teisybė, vyskupe. Bet aš sakyčiau, Kad vietoj kelio, atviro į dvarą, Iškast verčiau platus reikėtų griovis, Prileisti jį vandens, išmūryt sienos, Nukalti plieno vartai... ZBIGNIEVAS Aš matau, Norėtum dvarą tu pilim paversti Ir viešpatauti kaip... Bendzino vaitas? SVIENTEKAS Kodėl gi ne? ZBIGNIEVAS Ne per anksti tau būtų? SVIENTEKAS Teisybė, vyskupe. Kaip tik įspėjai: Bendzino vaitas vėlei griežia dantį... ZBIGNIEVAS Sieščenec dantį griežia?.. Ko jis nori, Bendzino vaitas? SVIENTEKAS Žmonės kalba, rengias… ZBIGNIEVAS Jis man tebėr skolingas už pernykštį Plėšimą ir už iškirstus medžius! TARNOVSKIS Ir aš turiu su juo nebaigtą bylą. SVIENTEKAS Ir, sako, švaistos jis nuo čia arti. ZBIGNIEVAS Sakai tu, švaistos jis nuo čia arti? Ach, mielas Sventiek, aš užsisvajojau... Matai... Žiūrėk, kad būt žirgai tvarkoj... Balnai... ar kas... SVIENTEKAS Gerai, aš suprantu... Dviprasmiškai šypsodamos išeina IV TIE PATYS, be SVIENTEKO ZBIGNIEVAS Kaip tau žinia patinka, vojevoda? Sieščenec dantį griežia... Numanai? TARNOVSKIS Na - ką! Karalius rengiasi į dangų Keliaut, bažnyčią saugo, krikštą skelbia.. Gal perkrikštyt ką rengias ir Sieščenec... ZBIGNIEVAS Plėšikas! Valkata! Galvažudys! TARNOVSKIS Tebėr Bendzino vaitas jis tačiau, Karaliui artimas žmogus ir mielas! ZBIGNIEVAS Sieščenec plėšikauja atvirai, Kiti gi - dar bjauriau! Dobčino Galka, Puhalos Dobek, Vlodko Domabožo, Rytvėnų Dzierslav, Aksamita, Spytek. - Kokia daugybė šitų apgavikų Paplito kaip vilkų po mūsų kraštą! Vilioja žmones, smurtą kelia, plėšia! Ir niekas jų nebaudžia! Nesuvaldo! Jiems duoda net vietas karūnoj aukštas! Ir vis tai dedasi valstybėj Lenkų, - Narsaus Boleslovo garsioj tėvynėj - Ir vyskupystėj mano! TARNOVSKIS Atsirūgsta Husitai mūsų, mielas vyskupe! Viešai - atsižadam husitų. Smerkiam. O paslapčia - palaikom juos ir šelpiam! Jiems duodam ginklų, kad išpjautų mus.. Netinka man tokia suktybė mūsų! ZBIGNIEVAS O man - tai tinka? Aš seniai šaukiu, Kad visa tai išeis kada aikštėn, Ir mes melagiai būsim prieš Europą, Prieš Šventą Tėvą! To dar negana! Jiems leidžiam spjaudyti į mūsų veidą! Jei šiandie leidžiam skelbti jiems viešai, Kad vienuolynams ir tėvams bažnyčios Nereikalingi jokie žemės turtai, Nes mat apaštalai beturčiai buvę Ir vaikščioję basi ir alkani, - Jei leidžiame husitams taip kalbėt Ir mulkint žmones, griaut Bažnyčią šventą, - Sakau, tai pamatysi, vojevoda, Sujauks tamsių mimų jie kvailą protą, - Ir ims pleškėt klaidatikių ugny Bažnyčios, vienuolynai, klebonijos... Užtrokšim dūmuose kaip čekų žemė! TARNOVSKIS Ir aš seniai šaukiu: tegu karalius Daugiau valstybės reikalų žiūrės, Negu bažnyčioj poteriaus su boboms... Aukščiausias Dievas ir šventa Bažnyčia Gal išsivers ir be maldų karaliaus, Bet kai valstybė plyšta skudurais - Bažnyčia neišgelbės jos, ir Dievas... ZBIGNIEVAS Čia ne bažnyčia reikia kaltint, - ne! Žinai, iš kur tas smurtas visas eina? Kas veisia mums husitų piktą sėklą Ir brolį gimdo ranką kelt prieš brolį? Iš Lietuvos! Tiktai iš Lietuvos! Tai darbas Vytauto! Sieščencai, Vlodkos - Tai Vytauto bernai visi samdyti... TARNOVSKIS Tikra nelaimė šitas kunigaikštis. ZBIGNIEVAS Karaliui dumia jis akis! Apstatė Savais tarnais karalių ir karūną Ir kanclerį papirko savo dovanom, Bajorų pusę auksu suviliojo... Ir štai mes turim: pusė Lenkijos Tarnauja Vytauto klastingiems norams! Pristatė jis visur slaptų žabangų, Tinklu kaip piktas voras apipynė, - Net darosi trošku tėvynėj savo! TARNOVSKIS Žioplystė! Leidome karaliui vesti... Pripiršo Vytautas... apsuko galvą... Dabar ir painioja per karalienę! ZBIGNIEVAS Nebeilgai jis džiaugsis karaliene... Jei iki šiol ji Vytautui tarnavo, Tai nūn ji mūsų įnagiu pavirs! TARNOVSKIS Taip tikras tu esi? ZBIGNIEVAS Manim tikėt Gali! Ji greit visai bus mano rankoj... Įsiveržia Zaremba; uždusęs, apdulkėjęs - matyti, labai skubėjęs; baisiai susijaudinęs V TIE PATYS; ZAREMBA ZAREMBA Garbė ganytojui aukščiausia... te... Ir vojevodai... aš pas vyskupą... Galvotrūkčiais lėkiau... pranešt... naujieną! ZBIGNIEVAS Nusiramink. Kas atsitiko? Mirė Karalius? Miestas dega? Vysla tvinsta? ZAREMBA Blogiau... Karūnai smūgis negirdėtas... TARNOVSKIS Bent pasisveikint leisk... Koks maištas kilo? ZBIGNIEVAS lengva raminanti ironija Gal Vytautas... jau skelbias ... sultonu? ZAREMBA Sunku... iš karto visa... pasakyti... ZBIGNIEVAS Kas atsitiko? TARNOVSKIS Nesijaudink! ZBIGNIEVAS Na? ZAREMBA Šviesiausia karalienė... suimta! TARNOVSKIS Ar pasiutai? ZBIGNIEVAS O Viešpatie dangaus! Už ką? Kodėl? TARNOVSKIS Perkūnas giedrą dieną! ZAREMBA Baisi niekšybė!.. Gėda amžinųjų... ZBIGNIEVAS Negali būt TARNOVSKIS Netrypk kaip boba maišėj! ZAREMBA Karaliui pranešė... Ne! Įkalbėjo... Kad karalienė - jo žmona... jis - vyras... Kad karalienė jį apgaudinėja Kaip vyrą... ir kad jo vaikai - ne jo... ZBIGNIEVAS dviprasmiška šypsena Ir ką? Karalius... Nusigando? ZAREMBA O!.. TARNOVSKIS Ach, tas karalius mūsų! Tai man vyras, Kuris nežino -jo vaikai, ar ne! ZBIGNIEVAS Ne visuomet tikrai gali žinoti... TARNOVSKIS Ką įtaria karalius dėl pačios? ZAREMBA Kaip čia pasaldus... visko gali būti... TARNOVSKIS lyg pykdamas Taip ir maniau! Gali neatsakyti... ZAREMBA Šviesiausiai karalienei įsakyta Tuojau pas tetą vykti į Smolenską... Jos kambarinės, seserys Ščekockos... Pagalbos, vyskupe! TARNOVSKIS Patinka man Karalius! Meldžias Dievui, bet ir velnio Užmiršt negali! Pavydus... ZAREMBA Blogiau! ZBIGNIEVAS Ne viskas dar? ZAREMBA Suimti karalienę... Karalius pavedė... sakyti gėda... TARNOVSKIS piktesnė ironija Zarembai, riteriui taurios valdovės? ZAREMBA Ne! Hinčai! Tam, husitui... kurs... kuris... ZBIGNIEVAS Kas tai per velniava?.. Ar piktas juokas? TARNOVSKIS Jei ne kvailumas siųsti į Smolenską, Tai padėtis tikrai būt įdomi... ZAREMBA Husitas Hinča tardė karalienę! Šviesiausią moterį visoj karūnoj, Globėją vienuolynų ir bažnyčių!.. ZBIGNIEVAS Jei galima... jei reikia kas įtart Dėl karalienės, - tai tik Hinča pats! Visi juk žino, kas seniau jis buvo, Kol karalienė dar tebemergavo... Jei reikia kas suimti, - tai tik Hinča, O čia jį patį siunčia jos suimti! Galvoj karaliui negerai, - ar kas?! ZAREMBA Karaliui patarė taip padaryti Valdovas Lietuvos... Jis pats įsakė! ZBIGNIEVAS Tai šit iš kur kempinės dūmai rūksta! Garbė karaliaus - tai garbė valstybės, - Ir Vytautas sumanė ją išniekint! Pripiršo karalienę pats, dabar - Vėl tyčiojas! Tai iššaukimas mums! Gerai! Priimsim; jis - atkąs nagus! Ką pasakys karalius, kai patirs, Jam tardytoją Vytautas kokį Pripiršti teikės?! TARNOVSKIS rodo į langą, pro kurį tolumoj matyti gaisras Vyskupe, žiūrėk! Įbėga Svientekas VI TIE PATYS; SVIENTEKAS SVIENTEKAS Gvizdavkų kaimas dega! TARNOVSKIS Vyskupe, Žiūrėk, kaip dūmai verčias... Sveikas, brol! SVIENTEKAS Girdėti triukšmas ten... kažkas lyg kaukia. ZBIGNIEVAS Teisybė, visas mano kaimas dega. Tikrai, kas padegė! TARNOVSKIS O! Dar stebuklas, Per kalvą raitininkai joja štai... ZAREMBA Jie žirgus pakreipė į mūsų pusę! TARNOVSKIS Ir šuoliais lekia... Tartum debesis... SVIENTEKAS Sieščenec! Vyskupe, Scieščenec! Jis! TARNOVSKIS Sieščenec, taip! Iš tolo jį pažįstu! ZBIGNIEVAS Prakeiktas! ZAREMBA Svientek, vyrus šauk, Ginklus tuojau dalyk! Jis turi galą gauti! Aš galva atsakau! ZBIGNIEVAS Nėr ko... Gana! Mums žirgus, Svientek... trims... greičiau, skubėk. Svientekas išbėga VII TIE PATYS, be SVIENTEKO ZAREMBA Mums gėda bėgti nuo plėšiko! Reikia... ZBIGNIEVAS Ne vyskupui kariauti su plėšikais! Kol kelias atviras, skubėti reikia! SVIENTEKAS už scenos Žirgai tuoj bus... ZBIGNIEVAS Kaip norit. Aš - skubu. Į Krokuvą. Iš ten šėtoną šitą, Sieščencą, sudorot greičiau galėsiu... Ir visą sėklą, - Vytautą ir Hinčą... Kaip lenkas, aš prisiekiu... ir - sudieu!.. Išeina VIII TIE PATYS, be ZBIGNIEVO ZAREMBA Aš, vojevoda, bėgsiu vartų gint Su vyrais. Jūs su Svienteku namie Tvarkykit įgulą... TARNOVSKIS O aš manau, Negalima apleist žmogaus nelaimėj, O ypač jeigu dvasininkas jis... Tave aš palieku, Zaremba, dvarui Nuo priešo gint... Aš vyskupą lydėsiu. Išeina IX ZAREMBA, vienas ZAREMBA Tai tau, kad nori! Svientek! Išbėga užu scenos Svientek! Išjos jis pats! Šauk vyrus! Ach, velniai! Įbėga kambarin, prie lango Pavyko, Svientek, vyskupui pabėgt? Ir vojevodai? Jų nematė? Ką? Sieščenec jau prie vartų? Ką sakai? Blaškos po kambarį O, tai gyvatė! Išraižyti kailį... Išbėga Užu scenos - triukšmas, ginklų žvangėjimas, keiksmai, - lyg vyksta tenai kova SIEŠČENCAS užu scenos Gali nebesispardyt, mano mielas, Vis tiek tu neištrūksi iš manęs! O taip! Dabar padėki ginklą, - būsim Draugai. Prašau į vidų. Vyskupas - Vaišingas. X ZAREMBA, SIEŠČENCAS, KARIAI SIEŠCENCAS su kariais įsivesdamas Zarembą Ha! Vyskupo nė dvasios nebeliko. - Bene į rojų persikraustė gyvas? Žmogus - malonus būdavo jis kartais, Prie vaišių, prie midaus... O prie mergičkų!. Teisybė, riteri? Zaremba demonstratyviai tyli Na, vyrai, matot, - Labai kuklus taurusis karžygys, Kaip megužėlė švento Jono naktį, Prie jūsų neišdrįsta žodžio tarti. Kol mes dviese su juo pasikalbėsim, Po dvarą eikite pasižvalgykit - Gal vyskupą surasit... Aš bijau, Kad jis nesupelėtų kur prie bačkos. Kariai nori eiti Palikit kokie du pas mus, nes šiaip - Su riteriu iš nuobodumo mirsim. Daugumas karių išeina Teisybė, riteri, gyvenime Visų svarbiausias daiktas - geras ūpas? Nesivaržyk, - nesirengiu aš karti Tavęs... ZAREMBA Šuva tu! Išdavikas! SIEŠČENCAS O! Sakyk tu man, koksai malonus balsas, Yra dėl ko iš proto boboms eiti. Jei būčiau moteris - įsimylėčiau! Beje. Labų dienų tau Hinča siunčia. Jis sakė, aš čionai tave surasiąs. Ir prašė į svečius tave pakviest Pas jį... ZAREMBA Kiek Hinča užmokėjo tau, Galvažudy? SIEŠČENCAS O, Hinča nešykštus, Smagu turėti reikalas su juo! Žinai, ir tau jis rengia malonumo... Galiu net pavydėt, kaip tau bus gera! Atsimeni dailias seses Ščekockas? Su jom pas Vytautą svečiuos keliausi. Žiūrėk, tiktai kelionėj būk taurus, - Su mergužėlėmis per daug... che... che.. ZAREMBA Nutilk, šuva! Taip Vytautui tu loji!.. SIESČENCAS Ar Vytautui, ar velniui - tau vis tiek. O darbą - sąžiningai atlieku... ZAREMBA Kaip Juda koks už trisdešimt skatikų Tu mūsų karalienę skandini! Pats lenkas būdamas, terši karūną Kaip išgama, kaip vergas Lietuvos! SIEŠČENCAS Nepyk, broliuk! Labai karaliaus gaila. Jį riteriai apsėdo kaip velniai... Tik vienas Vytautas užstoja jį... Kariai įveda Svienteką XI TIE PATYS; SVIENTEKAS, KARIAI KARYS Mes vietoj vyskupo rūsy suradom Už bačkos šitą... SIEŠČENCAS Ach, labai malonu Pasipažint.. Ko toks nuliūdęs, pone? SVIENTEKAS Bedievi tu! Sudeginai sodybas! Vaikai ir moterys našlaičiais klykia! Kad pragare velniai tave taip degint! SIEŠČENCAS Kaip tik ne taip! Man Dievas ypač rūpi! Nors ir bajoras aš, bet girt savęs Nemėgstu... Tik Šventam Rašte skaičiau: Lengviau dramblys pro adatos skylutę Išlįs su uodega, negu turtingas Paklius į dangų, vietą vyskupų... Iš meilės mūsų vyskupui skinu Į dangų kelią, turtą jo aprėždams, Kiek tik galiu... Kariai įveda Liuciją XII TIE PATYS; LIUCIJA KARYS Išnyko vyskupas, Tik valgomam prie stalo mergina... SIEŠČENCAS Ola! Neblogas skonis vyskupo, Neblogas... Miela pažiūrėt. KARYS Ir stalas Nukrautas vaišėmis, kaip tyčia, mums. LIUCIJA Vai, Dievulėliau! Tai susprogs dabar Skilandį vyskupo ir pyragus! SIEŠČENCAS Ir tai nebloga. Duokš, lėlyte, ranką... Visus prašau prie stalo! Pons Zaremba, Kol Hinča kailį tau dar skus kada, - Už vyskupą išmesim po burnelę!
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
© 1999 - 2024© 2012 Antologija.lt. All rights reserved. UAB Unicumus
Lėšos, gautos iš reklamos, talpinamos svetainėje, yra naudojamos svetainės palaikymo bei priežiūros išlaidoms padengti.
