en
LIETUVA PERMAINŲ EPOCHOJE: VISUOMENĖ, LITERATŪRA, POLITIKA
Atsakymai "Vilniaus" žurnalui
1. Pastarųjų metų visuomeninis-politinis vyksmas Lietuvoje. Jūsų vertinimai ir prognozės?
Kadaise kiekvieną rytą praeidavau pro kalėjimo vartus. Jis buvo ir tebėra Šv. Vito bažnyčioje. Nuo čia matosi senamiestis su savo baltais bokštais, mėlynuojančios Vilniaus tolumos, miškas už miesto. Kartą anksti ryte mačiau, kaip atsidarė kalėjimo vartai ir išėjo kalinys su aptrintu lagaminėliu. Buvo pavasaris, pats žydėjimas. Vakare vėl jį pamačiau - girtą su tuo pačiu lagaminėliu. Veržėsi atgal, sargybinis jį stūmė automato buože, viena ranka prilaikydamas urzgiantį vilkšunį. Taip bene pirmą kartą pamačiau žmogų, kuris savo noru veržiasi vergijon, pamačiau žmogų, kuris nebemoka būti laisvas. Dabar tokių žmonių matau dažnai. Mums visiems teks patirti išbandymą laisve. Tautai, literatūrai, menui apskritai.
Lietuvai daug kartų teko pradėti iš naujo. Dėlioti savo kultūrą tarsi vitražą iš piktos rankos sudaužytų gabaliukų. Kiekvieną kartą tai būdavo sunkiau. Vieną kartą galime ir nebeprisikelti. Ir nesinori tikėti, kad šis kartas - paskutinis. Derėtų tai dažniau atsiminti.
Pasaulis nepakartojamas savo įvairumu. Graži milžiniška karališkoji orchidėja ir gražus melsvas cikorijos žiedelis šiukšlyne. Pasaulis, Dievo pasaulis ir yra todėl, kad be galo įvairus. Pragare visi vienodi, velnio darbai idealiai simetriški. Kai JAV didžiuliai plotai buvo užsėti monokultūra, kilo ekologinė katastrofa. Tokia pat katastrofa ištiko ir vadinamąją tarybinę liaudį ir tarybinę kultūrą. Jei tiksliau, nebuvo nei tokios liaudies, nei tokios kultūros, tik kažkokios pabaisos atvaizdas, ir dar kreivame veidrodyje.
Imperija kaip išprotėjęs dramblys lekia į prarają. Dabar, kai rašau šias eilutes, CT diktorius aiškina, kad Atgimimą Baltijos kraštuose sukurstė Amerikos, Anglijos ir kt. slaptosios tarnybos. Kodėl ne KGB? Kam lemta pražūti, to neišgelbėsi. Rusijai vis tiek dar teks suspėti įžengti į XX a. Mums teks prisiminti, kad jame jau kažkada gyvenome. Laikas negrįžta, bet jei jį bandys grąžinti, jau būsime spėję daug ką padaryti. Nebesunaikinsi visų išspausdintų knygų, nebesugaudysi pasakytų žodžių. Vieną kartą pabudęs, žmogus žino, kaip atrodo tikras pasaulis, ir nebesuviliosi jo ideologiniu sapnu. Blogiausiu atveju bus bent taip.
2. Kokie 1985-1990 metų lietuvių literatūros kūriniai, reiškiniai patraukė Jūsų dėmesį? Kokios tendencijos Jums atrodytų perspektyvios?
Visą laiką buvo žmonių, neatnašavusių velnio altoriui. Nedaug, bet buvo. Mano laimė, kad man teko bent kelis pažinti. Perspektyvos? Visi labai bijo rinkos, pinigų cenzūros. Taip bus. Bet pinigų cenzūra aiškiai atskirs du dalykus - komercinį ir tikrąjį meną. Kas iš to, kad anksčiau to skirtumo nebuvo, kad viskas buvo sumišę. Ideologizuoto, konjunktūrinio meno vandenyne tą tikrą, gryną, kvepiančią medžio skiedrelę buvo sunkiau pastebėti. Nosį užimdavo dvokas. Dabar kiekvienam teks pasirinkti. Tas pasirinkimas nebus lengvas. Bet bus galima pasirinkti. Koks pasirinkimas, kai tau į nugarą įremtas automato vamzdis?
3. Kokią regėtumėte lietuvių ir rusų bei kitų TSRS tautų literatūrų ryšių ateitį?
Visų pirma manau, kad tokių ryšių anksčiau nebuvo. Argi galima vadinti literatūriniais ryšiais soclenktyniavimo rezultatų aptarimus ir gausius banketus po jų. "Tu gerai rašai ir aš gerai rašau. Mudu abu gerai rašome." Soclenktyniavimo nebuvo, buvo tik banketai. Didysis brolis tėviškai tapšnojo ir mokė mažąjį, o po pamokų abu pasigerdavo ir traukdavo pas mergas. Įsivaizduoju asmeniškus ryšius, įsivaizduoju žmogų, kuris domisi kurios nors tautos literatūra, kalba, kultūra. Toks vienas žmogus padarys šimtą kartų daugiau negu dvidešimt solidžių komisijų. Tokių žmonių visada buvo. Rerichas domėjosi Lietuva, Balmontas. Ir anais "buržuazinės diktatūros metais" Balmontą sutiko minios su gėlėmis ir dūdų orkestru prie Lietuvos sienos. Nereikėjo varyti mokinių iš mokyklos ir darbininkų iš fabrikų. Bendravimas būna tik nuoširdus; jei jis ne nuoširdus, tai ne bendravimas. Tam yra koks nors žodis iš velnio žodyno. Internacionalinė literatų draugystė? Ar jūs kada nors rinkotės draugus pagal mokytojų ar tėvų sudarytą planą? Tikriausiai priešingai. Ir devynis kartus iš dešimties buvote teisus.
4. Kuo užsiėmęs, ką kuriate dabar? Jūsų kūrybos planai?
Tuo pačiu, kaip ir visada. Nemanau, kad žmogus gali pasikeisti labai jau iš esmės. Tik jau ne žemaitis.
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
