Paulius Širvys - Tiesiu tolimas rankas

Apie kūrinį Turinys
< Ankstesnis skyrius

Baigėsi šokis

Baigėsi šokis. 
Blėso žibintas. 
Klevų šešėliuos 
Ošė naktis.

Gėlės - nuskintos, 
Gėlės - pamintos. 
Gėlių ir meilės -
Viena lemtis.

Aš pažiūrėjau 
Į tavo veidą, 
Į tavo šaltas, 
Gilias akis.

Ir sudrebėjau, 
Rankas nuleidau 
Ir apsiniaukiau 
Kaip ta naktis.

Kažkas užgeso 
Mano krūtinėj. 
Susėdom tylūs 
Ir svetimi.

O buvo dienos -
Svajonę pynėm 
Ir mums giedojo 
Gaidžiai pirmi.

Ne tos jau naktys,
Ne tie ir žodžiai. 
Pakirptas auksas 
Puikių kasų.

Neliko nieko, 
Mergaite sodžiaus, 
Iš mūsų meilės 
Dienų šviesių.

Kur tos naktelės, 
Atsidusimai, 
Gilūs kaip šilo 
Tyli daina?

Neliko tiltų 
Atgal grįžimui. 
Sudie, mergaite 
Mano jauna.

Kurią mylėjau -
Šią naktį mirė. 
Tu nebebusi 
Daugiau man ta.

Kažkur sudužo 
Į tamsią girių 
Daina ir meilė 
Nesuprasta.


Jūreiviška

Mūsų namai -
Po kepurėm. 
Mūsų keliai -
Po dangum. 
Na tai kas, 
Kad mes nieko 
Neturim,
Kad mūsų keliai -
Po dangum...

Dangum, dangum, 
Jūreivio keliai -
Po dangum. 
Dangum, dangum, 
Jūreivio keliai -
Po dangum.

Meilę praradę 
Kur uoste, 
Širdį gesinam 
Taure.
Mes mokam 
Dainom pasiguosti 
Triukšmingam bare 
Vakare.

Taure, taure 
Triukšmingam 
Bare vakare. 
Taure, taure 
Triukšmingam 
Bare vakare.

Apie blaškomą 
Laivą
Kaip skiedrą. 
Apie laukiančias 
Tavo akis, 
Apie klykiančią 
Liūdną žuvėdrą
Mūsų daina apsakys.

Daina, daina 
Jūreivio daina 
Apsakys. 
Daina, daina, 
Jūreivio daina 
Apsakys.

Mūsų namai -
Po kepurėm. 
Mūsu keliai -
Po dangum. 
Na tai kas, 
Kad mes nieko 
Neturim,
Kad mūsų keliai 
Po dangum.

Dangum, dangum, 
Jūreivio keliai -
Po dangum. 
Dangum, dangum, 
Jūreivio keliai -
Po dangum.


Spygliuotos žvaigždės

Sveika būk,
Laisve!
Aš - aras.
Vėl sparnuotas.
Vėl drumsti
Debesis galiu!

Aš vėl 
Su vėtrom, 
Su jūrom 
Įsiūbuotom 
Ir atspindžiais 
Žaibų žalių.

Mačiau nelaisvėj 
Spygliuotažvaigždį 
Dangų.
Toks ilgesys -
Pasiust gali!

Ten dienąnakt
Sargybų žingsniai
Žvanga.
Ten dienąnakt
Numirt gali.

Spygliuotos žvaigždės, 
Spygliuotos akys 
Spindi -
Skausmu spygliuotu 
Tarp vielų.

Mirtis
Ir laisvė -
Abi per vieną
Sprindį,
Per vieną skrydį
Viesulų.

Spygliuotos žvaigždės
Dar mano pirštuos
Dega.
Dar švilpia kulkos
Virš galvos.

Ir laša gėlės 
Ant rudeninio 
Tako
Ugninėm 
Vėliavom kovos.

Sveika buk,
Laisve!
Aš - aras,
Vėl sparnuotas,
Vėl drumsti
Debesis galiu.

O, laisve mano, 
Aš visas tavo -
Visa širdim 
Ir protu, 
Visu gyvenimu 
Žaliu.


Vienišas kapas

Saulėlydį rausvą lydėjo 
Užgesdamos akys karių. 
Daugiau jie, daugiau neregės jau 
Vakario dangaus žiburių.

Liūdnai atsiduso tik šilas 
Motules širdies gilumu. 
Užmigo kareiviai, nutilo 
Toli nuo gimtųjų namų.

Laiškai nebaigtieji rašyti 
Ir širdys ištroškę mylėt, 
Raudonu krauju aptaškyti 
Paliko po žvaigždėm gulėt.

Kliedėjo pašautas kareivis 
Prigludęs prie šalto akmens:
"Atneški, atneški, mergaite, 
Nors vieną lašelį vandens.

Mergaite, vis vien kas bebūtum, 
Ateik, pažiūrėk į akis, 
Suvilgyk sukepusias lūpas, 
Sudie, man šiąnakt pasakyk"...

Jis geso vandens nesulaukęs 
Bučiavo jį ryto aušra. 
Tiktai nebučiuos šviesiaplaukė 
Aukštaičių ar dzūkų dukra.

Vienodai su priešais į molį 
Priims jį žemelė šalta. 
Pro vienišų kapų narsuolio 
Tik paukštė praskris kai kada.


Saulė ant bėgių

Paliekame 
Rytmečio vygę 
Su saule 
Ant bėgių 
Tuščių 
Ir lekiam 
Gyvenimo žygin 
Pilni
Nuostabiausių 
Vilčių.

Kažkur
Išsvajota mergele. 
Kažkur
Paskutinė stotis. 
O kibirkštys 
Blyksi pro šalį 
Ir gęsta 
Tarsi praeitis.

Bet saulė
Jau vejasi
Šonais.
Kuris
Ją pralenksim?
Kuris?
Kažkas
Jau apleidžia
Vagoną
Ir amžiams
Užtrenkia
Duris.

Išsiskiriant 
Širdį sudiegia:
Trumpam
Susitinkam
Jauni.
O vakaro saulė -
Ant bėgių...
Kaip tikslas,
Kuriuo
Gyveni.

Taip noris
Gyventi pasauly,
Ilgėtis,
Į mylimą lėkt,
Skubėti
Nuo saulės
Į saulę...
Skubėti
Ir...
Jos nepasiekt.


Replikos

Istorikas:
Istorija, istorija... 
Šiugždu, kraipau 
Kaip noriu ją. 
Lai bus ji 
Šiuolaikinė, 
O man liks 
Piniginė.

Kalbininkas:
Dirba kalbą 
Kalbukonis, 
Bet ne taip 
Kaip kalba 
Žmonės.

Antilyrikas:
Sudeginsiu 
Berželį,
Lakštingalų gūžtas, 
Ganysiu 
Po darželį 
Poetiškas vištas.

Skaitytojas,
prisiklausęs dainai transliuojamų kai kurių dainų:
Poetai myli
Aktores
Ir dar
Ir dar kai ką.
O mums -
Jie perša
Traktores.
Gal keiskimės,
Ar ką?

Ugniasargė žiūrėjo

Tu šypsaisi, 
Padavėja, 
Dega akys -
Du šulniai. 
Tavimi susižavėję 
Mes visi 
Girti velniai.

Supas knaipėj 
Rūkas šėmas, 
Pakaruoklis -
Ant pušies. 
Mano skausmą 
Pasiėmus 
Ant padėklo 
Tu nešies.

Dar atnešk, 
Žavi nešėja, 
Tos degtinės 
Kaip tulžies. 
Gal ir aš 
Kada išėjęs 
Pasisupsiu 
Ant pušies.

Su manim - 
Šią naktį 
Draugas 
Porą duok 
Aitrių taurių. 
Vietoj to, -
Kad jį
Pa-smau-gus, -
Aš už jį 
Ir ją geriu.

Nebijok,
Vikrus šaunuoli, -
Iki dugno 
Gerk ir tu. 
Šaipos kipšas 
Ten, pasuoly, 
Rodo peilį 
Tarp dantų.

Bet nekelsiu 
Kerštui rankos. 
Nepastosiu 
Tarpdury. 
O jinai -
Tegu sau trankos. 
Tegu renkas 
Bet kurį.

Ar girdi
Širdis kaip staugia ?
Aš - girčiausias
Iš girtų
Ant jos kaklo
Pasismaugiau!
Pasismaugsi
Dar ir tu...

Dar ir tu 
Gali netekti 
Vieną kartą
Mylimos. 
Ir ateisi 
Šaltą naktį 
Čia ieškoti 
Šilimos.

Tai atnešk, 
Žavi nešėja, 
Tos degtinės
Kaip tulžies. 
Nebijok, 
Neišprotėjau -
Nesisupsiu 
Ant pušies.
< Ankstesnis skyrius