KREGŽDELĖ Daina Da saulelė kelt ketina, Mane čiulbėjims budina, Žiūriu per langelį - O ten čiauška kregždužėlė, Juodmėlynė paukštužėlė, Statant sau namelį. Turbūt Dievs leido iš dangaus Sulaukt svetelio taip brangaus - Ačiū už dainelę! Kada girdžiu balsą tavo, Suvisai užmirštu savo Vargingą dalelę! Ik šiai dienai liūdna buvo, Rodės, laimė jau pražuvo Nerimau aš vienas. Kaip pavasaris pražydo Ir tave akys išvydo, Linksmos mano dienos. Užmiršau vargelį savo, Nes linksmos dainelės tavo Linksmą kelią tiesia. Nelėk į svetimą šalį, Nepalik mano namelį - Mums linksmiaus bus dviese! MĮSLYS Dievas visad ant lūpų, o širdyje velnias; Akis tuojau užmerkia išvydusi kelnes; Vaikščioja atsiplėšus - įžadai mat toki; Atmintyje tik laiko, kur atlaidai koki; Tur liežuvį bjauresnį už gyvatės gylį; Kasdien tupi bažnyčioj, nes tinginį myli. Atminki, kas tai būtų, jei mįslius mint moki. "APŽVALGOS" MOKSLAS Mutinys Paklausykite, kvailiai. Aš jus pamokysiu. Kaip reik Lietuvą ganyt, Aš jums išguldysiu: Yr vyriausias daikts tasai, Kad delmonas pilnas, Kaip reik sviets prigaudinėt, Kaip kirpt durnių vilnas. Dievo nereik širdyje, Kad tik ilgs liežuvis: Kas žinos, kas manyje. Nors aš paleistuvis! Kad šaukiu aš ant kitų, Tai visi juk girdi Ir palaiko iš tiesų Tai per gerą širdį. Taipo svieto akyse Aš palieku geras, Norint mano širdyje Lindo Liuciperas. O kas elgiasi tyloms Pagal Dievo būdą, Tasai teturi iš to Pelną labai kūdą. Niekint, keikti ant visų - Tai geriausias vaistas, Nežiūrėk jokių tiesų, Kad tik tau gers maistas. Meluok, derk, kada reikės, Kad tik gerai moki,- Geri žmonės n'ištesės Priešais karą tokį. Nes kas gal su davatka Karą pasikelti? Kas gal pliaukšt kaip "Apžvalga" Kas gal taip suvelti? Kas išdrįs piemens žodžius Laikraštyj vartoti? Kas įstengs prieš begėdžius Kiauliškai plepnoti? Tokiu būdu visados Priešius apvaliosi Ir be jokios priegados Po svietą kiauliosi. TAUTIŠKA GIESMĖ Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme, Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia. Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės, Tegul dirba ant naudos tau ir žmonių gėrybės. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos vienybė težydi. KARVELĖLI Karvelėli mėlynasis, Karvelėli tu pilkasis, Skriski į šalelę, Kur meilužė manęs laukia. Pasakyk jai, karvelėl, Pasakyki, mėlynasis: - Vai, ilgu, man ilgu, Nerimsta mano širdelė. Kad man duotum, karvelėli, Savo sparnus ant dienelės, Vai, aš pats nulėkčiau Pamatyt savo mergelę. Pamatyčiau, pažiūrėčiau, Ką mano meilužė, veikia. Vai, aš jos užklausčiau, Ar atmena mane jauną. Lėk, paukšteli mėlynasis, Vai, paskubink, tu pilkasis, Nuo mano meilužės Parnešk man labų dienelių.< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >