404 Vincas Kudirka "Laisvos valandos. Satyros" | Antologija.lt

Vincas Kudirka - Laisvos valandos. Satyros

Apie kūrinį Turinys

KITI EILĖRAŠČIAI 

KREGŽDELĖ
Daina

Da saulelė kelt ketina, 
Mane čiulbėjims budina,
   Žiūriu per langelį - 
O ten čiauška kregždužėlė, 
Juodmėlynė paukštužėlė,
   Statant sau namelį.

Turbūt Dievs leido iš dangaus 
Sulaukt svetelio taip brangaus - 
   Ačiū už dainelę! 
Kada girdžiu balsą tavo, 
Suvisai užmirštu savo
   Vargingą dalelę!

Ik šiai dienai liūdna buvo, 
Rodės, laimė jau pražuvo
   Nerimau aš vienas. 
Kaip pavasaris pražydo 
Ir tave akys išvydo,
   Linksmos mano dienos.

Užmiršau vargelį savo, 
Nes linksmos dainelės tavo
   Linksmą kelią tiesia. 
Nelėk į svetimą šalį, 
Nepalik mano namelį -
   Mums linksmiaus bus dviese!


MĮSLYS

Dievas visad ant lūpų, o širdyje velnias;
Akis tuojau užmerkia išvydusi kelnes;
Vaikščioja atsiplėšus - įžadai mat toki;
Atmintyje tik laiko, kur atlaidai koki;
Tur liežuvį bjauresnį už gyvatės gylį;
Kasdien tupi bažnyčioj, nes tinginį myli. 
Atminki, kas tai būtų, jei mįslius mint moki.


"APŽVALGOS" MOKSLAS
Mutinys

Paklausykite, kvailiai.
Aš jus pamokysiu.
Kaip reik Lietuvą ganyt,
Aš jums išguldysiu:
   Yr vyriausias daikts tasai, 
   Kad delmonas pilnas, 
   Kaip reik sviets prigaudinėt, 
   Kaip kirpt durnių vilnas.
Dievo nereik širdyje,
Kad tik ilgs liežuvis:
Kas žinos, kas manyje.
Nors aš paleistuvis!
   Kad šaukiu aš ant kitų, 
   Tai visi juk girdi 
   Ir palaiko iš tiesų 
   Tai per gerą širdį.
Taipo svieto akyse
Aš palieku geras,
Norint mano širdyje
Lindo Liuciperas.
   O kas elgiasi tyloms
   Pagal Dievo būdą,
   Tasai teturi iš to
   Pelną labai kūdą. 
Niekint, keikti ant visų - 
Tai geriausias vaistas, 
Nežiūrėk jokių tiesų,
Kad tik tau gers maistas.
   Meluok, derk, kada reikės,
   Kad tik gerai moki,-
   Geri žmonės n'ištesės
   Priešais karą tokį. 
Nes kas gal su davatka 
Karą pasikelti?
Kas gal pliaukšt kaip "Apžvalga"
Kas gal taip suvelti?
   Kas išdrįs piemens žodžius
   Laikraštyj vartoti?
   Kas įstengs prieš begėdžius
   Kiauliškai plepnoti? 
Tokiu būdu visados 
Priešius apvaliosi 
Ir be jokios priegados 
Po svietą kiauliosi.


TAUTIŠKA GIESMĖ

Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme, 
Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia. 
Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės, 
Tegul dirba ant naudos tau ir žmonių gėrybės.

Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina 
Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. 
Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse, 
Vardan tos Lietuvos vienybė težydi.


KARVELĖLI

Karvelėli mėlynasis, 
Karvelėli tu pilkasis, 
Skriski į šalelę, 
Kur meilužė manęs laukia.

Pasakyk jai, karvelėl, 
Pasakyki, mėlynasis:
- Vai, ilgu, man ilgu, 
Nerimsta mano širdelė.

Kad man duotum, karvelėli, 
Savo sparnus ant dienelės, 
Vai, aš pats nulėkčiau
Pamatyt savo mergelę.

Pamatyčiau, pažiūrėčiau, 
Ką mano meilužė, veikia. 
Vai, aš jos užklausčiau,
Ar atmena mane jauną.

Lėk, paukšteli mėlynasis, 
Vai, paskubink, tu pilkasis, 
Nuo mano meilužės 
Parnešk man labų dienelių.