en
Simonas Stanevičius - vienas iškiliausių XIXa. pradžios lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, pasakėčios žanro klasikas.
S.Stanevičius gimė 1799m. Kanopėnų kaime, Viduklės valsčiuje, Raseinių apskrityje, smulkių žemaičių bajorų šeimoje. Nuo 1817m. mokėsi Kražių gimnazijoje. Baigęs gimnaziją 1821m., dar metus liko Kražiuose, vertėsi korepetitoriaus darbu. 1822m. įstojo į Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Universitete viešpatavusios demokratinės nuotaikos suformavo S.Stanevičiaus pasaulėžiūrą, paskatino įsijungti į lietuviškų knygų leidimo ir lietuvybės gaivinimo darbą. Jau 1823m. S.Stanevičius išspausdino keturis leidinius, sukūrė odę "Šlovė Žemaičių", parašė kai kurias savo pasakėčias. 1826m. baigęs universitetą filosofijos kandidato laipsniu, S.Stanevičius liko Vilniuje. Čia jis vertėsi privačiomis pamokomis, tęsė lituanistikos studijas, rengė spaudai lietuviškus leidinius. 1829 metai buvo vaisingiausi S.Stanevičiaus gyvenime: tais metais jis išleido gramatiką, dainų rinkinį, paskelbė savo odę ir pasakėčias.
Po 1829m., išleidęs pagrindinius savo darbus, S.Stanevičius gyveno Raseiniuose pas grafą Jurgį Plioterį, kuris globojo dar Kražių gimnazijoje, o vėliau ir Vilniaus universitete. S.Stanevičius Raseiniuose tvarkė J.Plioterio biblioteką, kurioje norėta sukaupti visus leidinius ir visokius rankraščius, susijusius su Lietuvos istorija ir lietuvių kalba. 1830m. pabaigoje - 1831m. pradžioje S.Stanevičius drauge su J.Plioteriu buvojo Karaliaučiuje, kur susitiko su L.Rėza, kaupė medžiagą lituanistikos darbams. Grįžęs iš Karaliaučiaus, J.Plioteris mokslo tikslais vyko į Rygą. Drauge su juo greičiausiai vyko ir S.Stanevičius. Rygoje J.Plioterio lėšomis buvo išspausdintos S.Stanevičiaus išleistų dainų melodijos. J.Plioteriui mirus, S.Stanevičius dar kurį laiką gyveno Raseiniuose, o vėliau persikėlė pas J.Plioterio brolį Kazimierą į Stemples netoli Švėkšnos. Ten parašė darbą apie lietuvių mitologiją.
S.Stanevičius mirė džiova 1848m. Stemplėse, palaidotas. Švėkšnoje.
