en
7. 1323 M. [PRIEŠ SPALIO 2 D.] RYGOS MIESTO TARYBOS LAlŠKAS GEDIMINUI
Šviesiajam valdovui viešpačiui Gediminui, dievo malone lietuvių ir rusų karaliui, Rygos miesto tarėjai [siunčia] sveikinimą viešpatyje.
Tebūna jums žinoma, jog mes jūsų laišką, neseniai mums siųstą, gavome; iš jo sužinojome, jog esate pasirengę su mumis sudaryti taiką bei paliaubas, kaip geros atminties Vytenis, jūsų brolis ir pirmtakas, su mumis buvo sudaręs, ir, be to, [rašote], kad savo pasiuntinius pasiųstume be jokio būkštavimo pas jus.
Todėl žinokite, kad savo pasiuntinius tuo reikalu pas jus mielu noru pasiųstume, bet už brolius to padaryti negalime; mat, jie patys siunčia savo pasiuntinius pas jus, kada nori; o mes to padaryti negalėsime, nes visai nežinome, kokius sprendimus jie daro: jie mums nieko nepraneša.
Todėl jus, sumanusis valdove, primygtinai ir tvirtai prašome, kad jokios atskiros taikos bei paliaubų nesudarytumėte su tais broliais, išskyrus [tą atvejį], kai yra sutarimas iš trijų pusių, būtent, arkivyskupo ir jo kapitulos, teutonų brolių magistro ir mūsų - Rygos miesto, kaip tai paprastai būdavo daroma iš seno.
Be to, jūs prašėte atrašyti apie mūsų arkivyskupo reikalus; todėl žinokite, kad ponas mūsų arkivyskupas Romos kurijoje, kaip tikrai mums tapo žinoma, visuose reikaluose prieš minėtuosius brolius pasiekė to, ko norėjo, ir tikimės, jog jis pats, viešpačiui leidžiant, greitai linksmas sugrįš.
Vis dėlto tegu bus žinoma jums, valdove, kad jūsų plėšikėliai mums daro daug žalos visai arti mūsų miesto; todėl jus nuolankiai prašome, kad teiktumėtės plėšikėlius taip patvarkyti, kad tokios žalos mums daugiau nebetektų patirti.
Būkite sveiki.
Dėkojame jūsų malonybei už draugišką mums visai neseniai rašytą laišką; todėl težino jūsų karališkoji dosnybė, kad broliai mus vargina skaudžiai ir įvairiais būdais, net paliaubų metu nesivaržo žiauriai užmušinėti mūsų bendrapiliečius tiek mūsų mieste, tiek už jo; todėl nežinome, ar neužeis jiems noras ir kada priešiškai užpulti mus ir mūsų miestą.
Todėl labai prašome jūsų šviesybę tuo atveju, jei minėtieji broliai sumanys mus užpulti, atidėjus viską, atskubėti mums į pagalbą, kaip jūs pasiūlėte mums savo laiške; todėl prašome, kad jokios taikos nesudarytumėte su minėtaisiais broliais, kur mes nebūtume, kaip ir jie, tos pačios taikos sutarties [dalyviai].
Be to, jūs rašėte mums, kad praneštume jums apie mūsų arkivyskupo reikalus. Taigi žinokite, kad jo reikalai kurijoje, kaip neseniai gavome žinią, yra geroje būklėje, .ir tikimės jį patį greitai parvyksiant. .
Būkite sveiki.
Rašyta Andriejaus vigilijoje.
Be to, gavome žinių, kad ponas Dovydas yra karalius Pskove. Taigi, kadangi ir jūs pats esate [su juo] ypač geri draugai, todėl labai prašome jūsų šviesybę, kad teiktumėtės taip patvarkyti, kad jis, jūsų malonei tarpininkaujant, būtų ir mūsų miesto draugas ir globotų mūsų bendrapiliečius, nes jie dažnai keliauja per jo žemę; mes [iš savo pusės] stengiamės atsilyginti savo patarnavimais.
8. 1323 M. SPALIO 2 D. GEDIMINO TAIKOS SUTARTIS SU ORDINU, SU REVELIO (TALINO) ŽEMĖS DANŲ VIETININKU, VYSKUPAIS IR RYGA
Visus tuos, kurie regės ir girdės šį raštą, sveikina Lietuvos karalius Gediminas ir linki [jiems] sveikatos ir taikos viešpatyje.
Šiuo raštu mes pranešame, kad, atsiliepdami į mūsų laiškus, pas mus atvyko Rygos vyskupo pasiuntiniai ponas Voldemaras iš Rozeno ir ponas Arnoldas Stoivė, to vyskupo generalinis vikaras; kapitulos pasiuntiniai ponas Jonas Molendinumas ir ponas Tomas; Ezelio (Saremos) vyskupo pasiuntiniai ponas Bartolomiejus iš Felino ir Hapazelės kanauninkas ponas Liudolfas iš Vitenhovės; Dorpato (Tartu) vyskupo, jo vasalų ir jo miesto pasiuntinys ponas Hermanas Langė; kilniojo Danijos karaliaus vietininko ir jo vasalų pasiuntiniai brolis Arnoldas, prioras iš Revelio, ir ponas Henrikas iš Parenbekės; Livonijos magistro ir visų brolių pasiuntiniai brolis Jonas iš Liovenbrokės, Mintaujos komtūras, brolis Otonas Bramhornas; Rygos miesto pasiuntiniai ponas Henrikas iš Mintaujos, ponas Jonas Langezidė ir ponas Ernestas iš to paties miesto; dominikonų prioras brolis Veselis; pranciškonų pasiuntinys brolis Albrechtas Skliutas.
Mes drauge su aukščiau išvardintais [asmenimis], mūsų išmintingųjų [tarybos] patarimu ir sutikimu, sudarėme tvirtą taiką su visais krikščionimis, kurie atsiunčia mums savo pasiuntinius ir nori su mumis palaikyti taiką tokiomis sąlygomis:
[1] Kad visi keliai sausuma ir vandeniu turi būti be jokių kliuvinių atviri ir laisvi kiekvienam žmogui, pėsčiam ar važiuotam tiek iš jų pas mus, tiek mums pas juos.
[2] Štai kraštai, kuriuose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės - Aukštaičių ir Žemaičių kraštas, Pskovas ir visi rusų [kraštai], kurie yra mūsų valdžioje; iš valdovų žemių - Rygos vyskupystė ir Rygos miestas; iš magistro pusės - Klaipėda ir Kuršo kraštas, o taip pat visi, kurie priklauso Livonijai ir kurie yra to magistro ir jo brolių priežiūroje; iš Ezelio vyskupo pusės - visa vyskupystė ir visi kraštai, kurie yra jo valdžioje; iš Dorpato vyskupo pusės - visa vyskupystė ir visos žemės, esančios jo valdžioje, drauge su Dorpato miestu; iš Danijos karaliaus pusės - Harija, Virlandas, Alentakenas ir visos kitos žemės, kurias jis valdo. Tą taiką mes sudarėme tokiu būdu.
[3] Jeigu bus taip, kad vienas žmogus pasielgs neteisingai su kitu, tai tasai gali pareikalauti iš to, kuris jam padarys neteisybę, [atsiteisti], o taip pat reikalauti, kad jo byla [būtų išspręsta] pagal to krašto teisę.
[4] Tačiau jeigu bus taip, kad negalėtų jo patenkinti toks sprendimas, tai jis gali su savo reikalu kreiptis į valdovus to krašto, kuriame tas neteisingumas jam buvo padarytas: jie turi jam padėti pasiekti visišką teisingumą.
[5] Toliau, jei koks nors turtas bus išgabentas į kitą kraštą, jis turi būti grąžintas, kai tik bus paieškotas.
[6] Toliau, jei laisvasis žmogus nori keliauti iš vieno krašto į kitą, jis gali tai laisvai daryti.
[7] Jei pabėga iš vieno krašto į kitą vergas, jis turi būti sugrąžintas, kai tik jo bus pareikalauta.
[8] Jei bus ir taip, kad vienas žmogus kito [žmogaus] turtą ar kokį nors daiktą išgabentų į kitą kraštą, tai turi būti grąžinta, kai tik bus pareikalauta.
[9] Ši taikos [sutartis] turi būti pastovi ir tvirta, ir niekas negali jos sulaužyti. Tačiau jei bus taip, kad koks nors žmogus, kuris mums yra pavaldus, tą taikos [sutartį] norėtų sulaužyti, jis negali tam turėti teisės be mūsų sutikimo. Tačiau jei kas dėl teisios priežasties norėtų atsisakyti nuo šios taikos [sutarties], tas turi įspėti kitą prieš du mėnesius.
[10] Kad visi tie reikalai tarp mūsų klostytųsi draugiškai ir palankumo dvasia, mes suteikiame Rygos teisę mūsų krašte kiekvienam žmogui, kuris pas mus atvyks arba iš mūsų išvažiuos.
[11] Ir kiekvienas pirklys iš abiejų pusių teverčiasi tokia prekyba, kokia jam patinka.
Šio, aukščiau išdėstyto, reikalo patvirtinimui ir tos pastovios taikos sustiprinimui mes prikabinome prie šio rašto mūsų karališkąjį antspaudą. Šis raštas yra sustatytas mūsų pilyje Vilniuje tūkstantis trys šimtai dvidešimt trečiaisiais viešpaties gimimo metais, sekmadienį po švento Mykolo dienos .
9. 1323 M. SPALIO 16 D. VARMIJOS VYSKUPO EBERHARDO IR JO KAPITULOS LAIŠKAS TIKINTIESIEMS
…Kristaus tikintiesiems, skaitysiantiems šį laišką, Eberhardas, dievo malone [Varmijos] vyskupas, prepozitas Jordanas, dekanas Jonas ir visa Varmijos bažnyčios kapitula [siunčia] sveikinimą garbingosios mergelės sūnuje.
Kadangi neišpasakytas aukščiausiojo kūrėjo gerumas, kurio malone gauname gyvybę, gyvename ir judame, kad kardą ne... tuos niekingos mirties paliestus neištremia nubausti pragaro bausmėmis, kurie pagonių, Kristaus kryžiaus priešų, žiaurumą, melagingai gražindami, teisina..., arba dargi tikinčiųjų kraujo praliejimą nuslepia.
Ta yra priežastis, kad atsirado tokių, kurie... [nepripažindami] faktų ir neigdami meilę, kuri yra ne savanaudiška, ieškodami pragyvenimo plepalais, tarp tikinčiųjų žmonių melagingai skelbia bei tvirtina, jog ... pagonys, Kristaus tikinčiųjų kraujo praliejėjai, norį atsiversti į Kristaus tikėjimą, bet tik broliai iš teutonų namo tai padaryti jiems jokiu būdu neleidžią; šiuo savo laišku... dievo ir tikinčiųjų akivaizdoje [pareiškiame, jog tai] aiškus melas; tai ir patys netikėliai labai aiškiai neigia žodžiais ir darbais, nes jie, kiek įmanydami, stengiasi tarp krikščionių žmonių išnaikinti viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus vardą ir krikščionišką katalikų tikėjimą; juk tie pagonys lietuviai - vargas mums! tai su širdgėla pranešame - tūkstantis trys šimtai dvidešimt trečiaisiais viešpaties metais per gavėnią įsiveržė į Revelį, Danijos karaliaus žemę Livonijos krašte, o taip pat į Dorpato vyskupiją; jie tas žemes plėšimais ir gaisrais visiškai nuniokojo, užmušdami ir paimdami į nelaisvę keturis tūkstančius abiejų lyčių žmonių ir sudegindami slaptomis penkis šimtus dvi parapines bažnyčias su sakramentais, nežmoniškai nužudydami. cistersų ordino brolius, būtent, vieną kunigą mišių pabaigoje ir brolį, o taip pat daugelį pasauliečių kunigų.
Be to, tais pačiais metais po šventojo Grigaliaus šventės tie patys lietuviai su ginkluota kariuomene kaip priešai įsiveržė į Klaipėdos miestą ir jį su jo priemiesčiais, išskyrus tik vieną pilį su mūro siena, kurioje to teutonų ordino broliai būna, užgrobė, sudegino ir visiškai sunaikino, daug ten užmušdami žmonių, o taip pat paimdami vergijon mergeles, moteris ir kitus žmones, kuriuos tik jie paimti užsigeidė; be to, jie žiauriai nužudė vieną kunigą, minėtojo ordino brolį.
Irgi tais pačiais metais švento Petro įkalinimo šventės išvakarėse Viliunivės teritorijoje plėšimais ir gaisrais sunaikino penkis kaimus su žmonėmis ir turtu ir užmušė vieną minėtojo ordino karį; taip pat ir kryžiaus išaukštinimo dienoje tie patys netikintieji į Kristų lietuviai su stipria kariuomene įsiveržė į kilnios valdovės, Dobrynės kunigaikštienės, žemę, ją nuniokojo gaisrais ir plėšimais, o Dobrynės miestą paėmė, ugnimi jį sunaikindami iki pamatų; jame jie užmušė du tūkstančius žmonių, o pačioje minėtosios Dobrynės žemėje - šešis tūkstančius abiejų lyčių žmonių, taip pat septynis kunigus ir keturiasdešimt kitų dvasininkų, kuriuos... o varge! išsivedė į amžiną vergiją. Taip pat jie užmušė du šventojo Benedikto ordino vienuolius ir sudegino dešimt parapinių bažnyčių, neskaitant koplyčių...
Be to, tie patys netikėliai teutonų namo srityje, būtent, Štrazburge, šešiasdešimt žmonių - mergelių, moterų ir vyrų - ... užmušė; taip pat minėtoje srityje tiems broliams padarė didelių nuostolių - už tūkstantį markių. Nepaisant to, jie, neapsakomu ir neįtikimu būdu, peržengdami žmoniškumą, [naikino] Kristaus... šventą [vardą] kaimuose, srityse, žmonėse ir kitose aplinkinėse vietovėse.
Taip pat.. . mes girdėjome ir žinome, kaip iš tikrųjų jie apšmeižė... ir žmonės plačiai ir viešai kalba taip, kaip mes skelbiame šiame rašte ir kuo nuoširdžiai tikime. Taigi, krikščionių religija teikia dėl tų dalykų ... tebūna laikomi tie, kurie dėl savo beprotiškos klaidos stengiasi gėdos žymę perkelti į kitus, dievą, kuris yra tikroji tiesa, tuo neigdami, kad jie patys nežino... ir pasitraukia niekingai nuo dievo ir, jei taip galima pasakyti, nuo jo kelių.
Todėl jus visus primygtinai prašome viešpatyje ..., kad neatkreiptumėte palankiai savo ausų tiems melagingiems brolių šmeižikams, tiesos ir teisybės smaugėjams, bet jiems, kiek jūs esate mums palankūs, pasirūpintumėte ... kaip ir viešiesiems kaltintojams, jei jie pas jus ateis, duoti atsakymą, stengdamiesi prie to prijungti tai, kad nešiotume Kristų savo širdyje, krikščionį taip labai ... giliai užjausdami.
To dalyko paliudijimui ir didesniam įtikinamumui visa tai, kas parašyta aukščiau, liepėme patikimai sustiprinti mūsų ir mūsų kapitulos antspaudais... [Duota Braun] sberge, mūsų pilyje, šventojo Galo dienoje, viršuje paminėtaisiais viešpaties metais.
10. 1323 M. LAPKRIČIO 7 D. POPIEŽlAUS JONO XXII LAIŠKAS PRANCŪZIJOS KARALIUI
Jonas ir t. t. frankų ir t. t. karaliui.
Gediminas, kuris save tituluoja lietuvių ir rusų karaliumi, neseniai savo laiškais mums pranešė, jog jis su savo karalystės gyventojais labai norįs prisijungti prie šventosios Romos bažnyčios, maldaudamas, kad mes jam pasiųstume legatus, kurie jį priimtų į tikrąjį tikėjimą ir suteiktų išganingą pamokymą jame; apie tuos dalykus karališkoji didenybė daugiau galės būti painformuota mūsų pasiuntinių.
Duota Avinjone, lapkričio 7 dieną, 8-siais [popiežiavimo] metais.
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
