en
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, literatūroje žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845m. gegužės 31d. Bukantiškės dvare, Plungės valsčiuje, nusigyvenusių bajorų šeimoje. Jokio sistemingo mokslo neišėjo. Skaityti ir rašyti išmoko namie iš tėvo, daugiau pradinio mokslo žinių gavo pas turtingą giminaitę. Vėliau mokėsi pati iš knygų.
1865m. ištekėjo už buvusio baudžiauninko, neturėjo savo žemės, gyveno sunkiai, neturėjo galimybių šviestis. Žemaitė atsigavo tik 1885m. apsigyvenusi pas brolį Usnėnuose, prie Užvenčio. Susipažino su Povilu Višinskiu, kuris, pastebėjęs Žemaitės talentą, paskatino rašyti. 1894m., būdama 49 metų Žemaitė sukūrė pirmąjį savo apsakymą.
1911m. Žemaitė apsigyveno Vilniuje, įsijungė į lietuvių kultūrinę ir visuomeninę veiklą. 1913-1915m. buvo "Lietuvos Žinių" ir "Aušrinės" atsakingoji redaktorė. Pirmo pasaulinio karo metu, 1915m. Žemaitė išvyko į Petrapilį kur rūpinosi lietuvių karo tremtinių šalpa. 1916m. atvyko į JAV rinkti aukų nukentėjusiems nuo karo šelpti. Gyvendama JAV, bendradarbiavo spaudoje. 1921m. grįžusi į Lietuvą, apsigyveno Marijampolėje. Mirė 1921m. gruodžio 7d., palaidota Marijampolėje.
