en
Pavardės formos: Daugsza, Nikolajus Dauksza, Daukszus, Jonas Daukša, Daukšas, N.Daukši.
Mikalojus Daukša žymiausias Renesanso epochos lietuvių rašytojas. Jis gimė apie 1527 - 1538m. Babėnuose, (tarp Kėdainių ir Dotnuvos), senoje bajorų šeimoje. Spėjama, kad studijavo kuriame nors iš Vakarų Europos universitetų, nes buvo plataus humanistinio išsilavinimo. Nuo 1570m. klebonavo Krakėse, 1572m. buvo paskirtas Žemaičių kanauninku ir persikėlė į Varnius, bet ir toliau liko Krakių klebonu. Varniuose artimai bendravo su vyskupu M.Giedraičiu, kanauninku istoriku M.Strijkovskiu. 1580m., būdamas kanauninkas ir Krakių klebonas, paskirtas dar ir Kražių koplyčios altarista. 1585-1592m. Žemaičių vyskupijos oficiolas, faktiškasis jos valdytojas. 1592m. vietoj Krakių gavo valdyti Betygalos parapiją. Mirus vyskupui M.Giedraičiui,1609-1610m. Žemaičių vyskupijos vyskupijos administratorius. Mirė Varniuose 1613m.
M.Daukša išleido pirmąsias lietuviškas knygas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jis buvo kontrreformacijos veikėjas, katalikybės propaguotojas.Lietuviškas katalikiškas knygas rengė savo globėjo vyskupo M.Giedraičio pavedimu ir lėšomis. Iš lenkų kalbos M.Daukša išvertė J.Ledesmos katekizmą ("Katekizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus"), kuris buvo išleistas Vilniuje 1595m. Tai pirmoji iki mūsų laikų išlikusi lietuviška knyga, išspausdinta Lietuvoje.
Žymiausias M. Daukšos darbas yra J.Vujeko pamokslų rinkinio vertimas į lietuvių kalbą, išleistas Vilniuje 1599m. antrašte "Postila katolicka, tai esti išguldymas evangelijų kiekvienos nedėlios ir šventės per visus metus". Šis vertimas - svarbiausias senosios lietuvių raštijos paminklas, o - "Prakalba į malonųjį Skaitytoją" iki šiol nepralenkto grožio himnas lietuvių kalbai, gimtosios kalbos meilės pradžiamokslis kiekvienai lietuvių kartai.
